Pavojai sveikatai vasarą ir kaip jų išvengti

Iš mūsų vasaros pašto: „Džiaugiuosi, kad sugrįžo vasara, kad dovanoja mums ilgas, šilumos ir šviesos kupinas dienas. Myliu ją, žinau, kad aptiksiu jos spalvas ir pėdsakus, kur tik mane pakviestų: žemuogių pievoje ir paežerėje, savo gatvėje ir svečioj šalyje. Tegyvuoja vasaros laikas! Jei galite, prašau patarti, kaip, džiaugiantis juo, keliaujant ir iškylaujant, išvengti nemalonių netikėtumų...“
 

Tikimės, jums pravers mūsų atsakymai
 

Atsakymas Nr. 1. Saugokitės vabzdžių!


Ar bijote vabzdžių (musių kandiklių, uodų, sparvų, vapsvų, skruzdėlių, širšių, bičių, kamanių, bimbalų, ir kt.) įgėlimų? Įgelta vieta patinsta, parausta, ją gali skaudėti, niežėti. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus penkiolikai minučių po įgėlimo ir gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Pažeistas vietas galima gydyti šalčiu (ledu) ar specialiais tepalais.
Galite naudoti apsauginius tinklelius.
Ypač veiksmingos specialios priemonės nuo vabzdžių ir erkių – repelentai (repelare – ginti, išvyti nuvyti).
Kokybiškas repelentas turi atitikti šiuos reikalavimus:
• poveikis – ne trumpesnis kaip 8 val.,
• platus veikimo spektras,
• atbaido įvairius vabzdžius, uodus, erkes,
• nedirginantis odos ir gleivinių,
• nenusitrinantis ties drabužių kraštais,
• atsparus vandeniui,
• atsparus prakaitavimui,
• be kvapo,
– chemiškai stabilus (nekinta dėl saulės ar vėjo poveikio).
Jeigu naudosite ir priemones odai nuo saulės apsaugoti, ir repelentus, pirmiau ant odos tepkite kremo nuo saulės, o ant jo – repelento.


 

Atsakymas Nr. 2. Atsargiai – erkės!


Grįžę iš miško apžiūrėkite rūbus ir odą. Lietuvoje nėra rajonų, kuriuose nebūtų rasta erkių. Dalis jų yra užkrėstos erkinio encefalito virusu.
Erkės įkandimas neskausmingas, todėl dažnai pamatome tik įsisiurbusias giliau į odą.
Erkės – aklos, alkanos ir jaučiančios žmogaus ar gyvūno šilumą bei judančios jo link – dažniausiai tūno žolėje, pakrūmėse. Į namus jų gali parnešti ir naminiai gyvūnėliai. Užsikrėsti galima ir geriant nevirintą ožkos ar karvės pieną.
Erkinis encefalitas – sunki liga. Mirštamumas siekia iki 25 proc. Apie 50 proc. užsikrėtusiųjų patiria ilgalaikių liekamųjų ligos reiškinių (tai dalinis paralyžius, atminties sutrikimai, epilepsija, nuolatinis galvos skausmas ir kt.).
Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Pasiskiepijus ligos išvengiama. Kad susiformuotų reikiamas imunitetas visam sezonui, reikia pasiskiepyti du kartus. Praėjus 12 mėnesių po pirmųjų skiepų, reikia pasiskiepyti trečią kartą. Apsauga nuo erkinio encefalito veikia 3–5 metus.
 

Atsakymas Nr. 3. Nešiokite akinius nuo saulės!


Jeigu ultravioletinių (UV) spindulių dozė labai didelė,
pakenkiama akies audiniams. Saugokitės ne tik tiesioginių saulės spindulių, bet ir atsispindinčių nuo paviršių (vandens, smėlio, baltų sienų).
Kylant į kalnus, UV spinduliavimas kas 1000 metrų padidėja 10 proc., todėl gali pasireikšti sniego oftalmija – ragenos pažeidimas, kai akys parausta, pradeda ašaroti, bijo šviesos, akyse jaučiamas svetimkūnis.
Žvejojant, buriuojant, kaitinantis paplūdimyje, kuo oras sausesnis, tuo UV spinduliavimas didesnis.
Nereikia pamiršti, kad saulė skleidžia spindulius ir tada, kai ją dengia debesys.
Iki 10–12 metų amžiaus akies lęšiukas yra labai skaidrus ir praleidžia daugiau UV spindulių į tinklainę. Todėl vaikams taip pat reikia nešioti akinius bei kepures nuo saulės, ypač blondinams, mėlynakiams, kurie ypač jautrūs UV spinduliams.
 

Atsakymas Nr. 4. Kai akyse – „sachara“


Aplinkos veiksniai (sausas oras, vėdinimo sistemos patalpose ir automobiliuose, darbas kompiuteriu ir pan.) gali sukelti nemalonų akių sausumo pojūtį. Atsiranda jausmas, lyg kas būtų įkritę į akį. Bemirksint ir besistengiant iškrapštyti tariamą krislą, akies paviršius dar labiau susibraižo. Jei į akį patenka ne tik dulkių, bet ir aplinkoje esančių bakterijų, gali išsivystyti sunkūs priekinio akies paviršiaus uždegimai.
Sausos akies sindromas – tai lėtinis sutrikimas, kurį galima kontroliuoti, bet retai pasiseka visiškai išgydyti.
Pirmiausia reiktų pasistengti išsiaiškinti sausos akies pojūtį sukeliančias priežastis ir jas pašalinti. Tinka naudoti ašarų pakaitalus. Įlašinus į akis po lašą specialios priemonės (gelio sausoms akims Oftagel, lašų Artelac ar kt.), sudrėkinamas akies paviršius, sukeliamas komforto jausmas. Pagerinamas „sukibimas“ tarp akies obuolio paviršiaus epitelio ląstelių ir ašarų plėvelės. Preparatai turi antimikrobinių savybių, būdingų natūraliai ašarų plėvelei.
Ašarų plėvelė atsinaujina kiekvieną kartą sumirksėjus. Normaliomis sąlygomis žmogus mirksi refleksiškai, apie tai negalvodamas. Tačiau kai ašarų gamyba nepakankama arba pakitusi ašarų plėvelės sudėtis, mirksint ji nebeatsinaujina, lieka sausų plotelių, nepadengtų ašarų plėvele. Tada padės dirbtinės ašaros. Jų lašinkite dažnai, kol išnyks nemalonūs pojūčiai.
Atsiranda vis naujų tobulesnių tam skirtų preparatų. Pavyzdžiui, jau galima įsigyti akių lašų (Oxyal), kurių įlašinus į akis, jose buvęs konservantas biologiškai suyra į nekenksmingas medžiagas.
 

Atsakymas Nr. 5.Švarių rankų kultas


Nepirkite turguje maisto, kremų ir kitų greitai gendančių produktų, negerkite nehermetiškai įpakuotų gėrimų, nevirinto vandens, nevalgykite neplautų arba neluptų vaisių.
Pakeitus aplinką ir mitybą, ypač atvykus į šilto klimato kraštus, virškinamosios sistemos negalavimai neretai priverčia koreguoti poilsio planus. Kad taip neatsitiktų, reikia laikytis higienos.
Kaip įveikti blogą savijautą ir viduriavimą? Turėkite medikamentų, padedančių grąžinti skysčių balansą – standartizuoto druskų tirpalo, pavyzdžiui, rehidrono, gastrolito ar pan.
Tirpalo pasigaminti galima patiems. Reikės: 3–4 g cukraus, tiek pat druskos, šiek tiek vaisių sulčių skoniui pagerinti. Visa tai suberti į 1 litrą geriamojo vandens.
Gerti reikia po vieną ar du gurkšnius kas 3-5 min.
Antroji taisyklė – nereikia badauti. Apie šašlyką nesvajokite, bet ką nors suvalgykite. Tinka ryžių ar bulvių košė (joje yra kalio), virta jautiena, virta vištiena, fermentinis sūris, virtos daržovės, arbata.
 

Atsakymas Nr. 6. Neperšalkite!


Jeigu nejučia peršalsite besimaudydami ar pagulėję ant šaltos žemės, galite susirgti. Viena iš ligų – šlapimo pūslės uždegimas (cistitas).
Sergantieji cistitu skundžiasi dažnu noru šlapintis dieną, taip pat ir naktį, maudimu pilvo apačioje, kartais – skausmingu šlapinimusi bei perštėjimu šlapinantis. Dažniausiai jaučiamas skausmas pilvo apačioje, jis gali plisti į kirkšnis. Skausmas gali būti nuolatinis arba spazminis (tai individualu). Vieniems pacientams skauda, tačiau „nevaro“ dažnai šlapintis, kitiems – atvirkščiai. Todėl skausmas ar jo pobūdis nėra informatyvus diagnostikos kriterijus.
Gydytojas gali skirti šių vaistų:
• uroseptikų (spanguolių, rykštenių), antibiotikų, kurie slopina šapimo takų infekcijos sukėlėjus.
• skausmo malšinamųjų vaistų (analgetikų).
Negydomas cistitas gali sukelti pavojingų komplikacijų (pielonefritą, retais atvejais –inkstų nepakankamumą, prostatitą, uretritą (šlaplės uždegimą).
Žmonėms, kurie serga arba sirgo cistitu ir kuriems yra rizika sirgti pakartotinai, rekomenduojama vartoti spanguolių, erškėtuogių, žemuogių, meškauogių nuovirų, uogienių, sulčių.
Nuo senų laikų geriausiu uroseptiku laikoma spanguolė.
Stiprinkite imunitetą, grūdinkite organizmą, sočiai valgykite uogų ir vaisių, ir natūralūs organizmo savisaugos mechanizmai veiks apskritus metus.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai