Tikimės, jums pravers mūsų atsakymai
Ar bijote vabzdžių (musių kandiklių, uodų, sparvų, vapsvų, skruzdėlių, širšių, bičių, kamanių, bimbalų, ir kt.) įgėlimų? Įgelta vieta patinsta, parausta, ją gali skaudėti, niežėti. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus penkiolikai minučių po įgėlimo ir gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Pažeistas vietas galima gydyti šalčiu (ledu) ar specialiais tepalais.
Galite naudoti apsauginius tinklelius.
Ypač veiksmingos specialios priemonės nuo vabzdžių ir erkių – repelentai (repelare – ginti, išvyti nuvyti).
Kokybiškas repelentas turi atitikti šiuos reikalavimus:
• poveikis – ne trumpesnis kaip 8 val.,
• platus veikimo spektras,
• atbaido įvairius vabzdžius, uodus, erkes,
• nedirginantis odos ir gleivinių,
• nenusitrinantis ties drabužių kraštais,
• atsparus vandeniui,
• atsparus prakaitavimui,
• be kvapo,
– chemiškai stabilus (nekinta dėl saulės ar vėjo poveikio).
Jeigu naudosite ir priemones odai nuo saulės apsaugoti, ir repelentus, pirmiau ant odos tepkite kremo nuo saulės, o ant jo – repelento.
Grįžę iš miško apžiūrėkite rūbus ir odą. Lietuvoje nėra rajonų, kuriuose nebūtų rasta erkių. Dalis jų yra užkrėstos erkinio encefalito virusu.
Erkės įkandimas neskausmingas, todėl dažnai pamatome tik įsisiurbusias giliau į odą.
Erkės – aklos, alkanos ir jaučiančios žmogaus ar gyvūno šilumą bei judančios jo link – dažniausiai tūno žolėje, pakrūmėse. Į namus jų gali parnešti ir naminiai gyvūnėliai. Užsikrėsti galima ir geriant nevirintą ožkos ar karvės pieną.
Erkinis encefalitas – sunki liga. Mirštamumas siekia iki 25 proc. Apie 50 proc. užsikrėtusiųjų patiria ilgalaikių liekamųjų ligos reiškinių (tai dalinis paralyžius, atminties sutrikimai, epilepsija, nuolatinis galvos skausmas ir kt.).
Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Pasiskiepijus ligos išvengiama. Kad susiformuotų reikiamas imunitetas visam sezonui, reikia pasiskiepyti du kartus. Praėjus 12 mėnesių po pirmųjų skiepų, reikia pasiskiepyti trečią kartą. Apsauga nuo erkinio encefalito veikia 3–5 metus.
Jeigu ultravioletinių (UV) spindulių dozė labai didelė,
pakenkiama akies audiniams. Saugokitės ne tik tiesioginių saulės spindulių, bet ir atsispindinčių nuo paviršių (vandens, smėlio, baltų sienų).
Kylant į kalnus, UV spinduliavimas kas 1000 metrų padidėja 10 proc., todėl gali pasireikšti sniego oftalmija – ragenos pažeidimas, kai akys parausta, pradeda ašaroti, bijo šviesos, akyse jaučiamas svetimkūnis.
Žvejojant, buriuojant, kaitinantis paplūdimyje, kuo oras sausesnis, tuo UV spinduliavimas didesnis.
Nereikia pamiršti, kad saulė skleidžia spindulius ir tada, kai ją dengia debesys.
Iki 10–12 metų amžiaus akies lęšiukas yra labai skaidrus ir praleidžia daugiau UV spindulių į tinklainę. Todėl vaikams taip pat reikia nešioti akinius bei kepures nuo saulės, ypač blondinams, mėlynakiams, kurie ypač jautrūs UV spinduliams.
Aplinkos veiksniai (sausas oras, vėdinimo sistemos patalpose ir automobiliuose, darbas kompiuteriu ir pan.) gali sukelti nemalonų akių sausumo pojūtį. Atsiranda jausmas, lyg kas būtų įkritę į akį. Bemirksint ir besistengiant iškrapštyti tariamą krislą, akies paviršius dar labiau susibraižo. Jei į akį patenka ne tik dulkių, bet ir aplinkoje esančių bakterijų, gali išsivystyti sunkūs priekinio akies paviršiaus uždegimai.
Sausos akies sindromas – tai lėtinis sutrikimas, kurį galima kontroliuoti, bet retai pasiseka visiškai išgydyti.
Pirmiausia reiktų pasistengti išsiaiškinti sausos akies pojūtį sukeliančias priežastis ir jas pašalinti. Tinka naudoti ašarų pakaitalus. Įlašinus į akis po lašą specialios priemonės (gelio sausoms akims Oftagel, lašų Artelac ar kt.), sudrėkinamas akies paviršius, sukeliamas komforto jausmas. Pagerinamas „sukibimas“ tarp akies obuolio paviršiaus epitelio ląstelių ir ašarų plėvelės. Preparatai turi antimikrobinių savybių, būdingų natūraliai ašarų plėvelei.
Ašarų plėvelė atsinaujina kiekvieną kartą sumirksėjus. Normaliomis sąlygomis žmogus mirksi refleksiškai, apie tai negalvodamas. Tačiau kai ašarų gamyba nepakankama arba pakitusi ašarų plėvelės sudėtis, mirksint ji nebeatsinaujina, lieka sausų plotelių, nepadengtų ašarų plėvele. Tada padės dirbtinės ašaros. Jų lašinkite dažnai, kol išnyks nemalonūs pojūčiai.
Atsiranda vis naujų tobulesnių tam skirtų preparatų. Pavyzdžiui, jau galima įsigyti akių lašų (Oxyal), kurių įlašinus į akis, jose buvęs konservantas biologiškai suyra į nekenksmingas medžiagas.
Nepirkite turguje maisto, kremų ir kitų greitai gendančių produktų, negerkite nehermetiškai įpakuotų gėrimų, nevirinto vandens, nevalgykite neplautų arba neluptų vaisių.
Pakeitus aplinką ir mitybą, ypač atvykus į šilto klimato kraštus, virškinamosios sistemos negalavimai neretai priverčia koreguoti poilsio planus. Kad taip neatsitiktų, reikia laikytis higienos.
Kaip įveikti blogą savijautą ir viduriavimą? Turėkite medikamentų, padedančių grąžinti skysčių balansą – standartizuoto druskų tirpalo, pavyzdžiui, rehidrono, gastrolito ar pan.
Tirpalo pasigaminti galima patiems. Reikės: 3–4 g cukraus, tiek pat druskos, šiek tiek vaisių sulčių skoniui pagerinti. Visa tai suberti į 1 litrą geriamojo vandens.
Gerti reikia po vieną ar du gurkšnius kas 3-5 min.
Antroji taisyklė – nereikia badauti. Apie šašlyką nesvajokite, bet ką nors suvalgykite. Tinka ryžių ar bulvių košė (joje yra kalio), virta jautiena, virta vištiena, fermentinis sūris, virtos daržovės, arbata.
Jeigu nejučia peršalsite besimaudydami ar pagulėję ant šaltos žemės, galite susirgti. Viena iš ligų – šlapimo pūslės uždegimas (cistitas).
Sergantieji cistitu skundžiasi dažnu noru šlapintis dieną, taip pat ir naktį, maudimu pilvo apačioje, kartais – skausmingu šlapinimusi bei perštėjimu šlapinantis. Dažniausiai jaučiamas skausmas pilvo apačioje, jis gali plisti į kirkšnis. Skausmas gali būti nuolatinis arba spazminis (tai individualu). Vieniems pacientams skauda, tačiau „nevaro“ dažnai šlapintis, kitiems – atvirkščiai. Todėl skausmas ar jo pobūdis nėra informatyvus diagnostikos kriterijus.
Gydytojas gali skirti šių vaistų:
• uroseptikų (spanguolių, rykštenių), antibiotikų, kurie slopina šapimo takų infekcijos sukėlėjus.
• skausmo malšinamųjų vaistų (analgetikų).
Negydomas cistitas gali sukelti pavojingų komplikacijų (pielonefritą, retais atvejais –inkstų nepakankamumą, prostatitą, uretritą (šlaplės uždegimą).
Žmonėms, kurie serga arba sirgo cistitu ir kuriems yra rizika sirgti pakartotinai, rekomenduojama vartoti spanguolių, erškėtuogių, žemuogių, meškauogių nuovirų, uogienių, sulčių.
Nuo senų laikų geriausiu uroseptiku laikoma spanguolė.
Stiprinkite imunitetą, grūdinkite organizmą, sočiai valgykite uogų ir vaisių, ir natūralūs organizmo savisaugos mechanizmai veiks apskritus metus.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę