Gydomosios pirčių savybės žinomos jau seniai. Graikai tai perėmė iš senovės Rytų šalių. Hipokratas ir kiti senovės graikų gydytojai kaip gydomąją priemonę ligoniams skirdavo įvairias pirčių procedūras. Sokratas sakė: ,,Pirtis valo ne tik mano kūną, bet ir visą mano esybę“. Pirtį mėgo ir Elados stipruoliai. Kiekviena gimnazija, kurioje mokslus eidavo turtingų vergvaldžių sūnūs, turėjo savo saunas ar garų pirtis, šiltas ir šaltas vonias, baseinus, masažo kambarius.
Pirtis vertino ir Senovės Romos aukštuomenė. Imperatoriaus Karakalos pirtis, tuomet vadinta terma buvo labai prabangi -Joje su didelėmis salėmis kūno kultūrai, dideliais ir gražiais baseinais, susirinkimų salėmis, biblioteka. Žlugus Romos imperijai tokios pirtys buvo uždraustos.
Rusų kareiviai, lydėję Petrą I į Amsterdamą ir Paryžių, nustebino vietos gyventojus – po rusiškos pirties, nepaisydami šalčio, jie bėgiodavo po sniegą ar maudydavosi upėje.
Suomiai sako, kad sauna gali naudotis kiekvienas, kuris gali iki jos ateiti. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kai kuriomis ligomis, reikėtų pasitarti su gydytoju, nes sausas ir karštas oras gali pakenkti.
Draudžiama vanotis ir kaitintis sergant plaučių tuberkulioze, bronchų astma, širdies ir kraujagyslių ligomis (ypač ateroskleroze, hipertonine liga, endokarditu, perikarditu, patyrus miokardo infarktą, sergant vainikinių širdies kraujagyslių ligomis). Taip pat nepatartina kaitintis sergant onkologinėmis, kai kuriomis nervų ir psichikos ligomis, pvz. epilepsija. Negalima kaitintis po galvos traumų, sergant opine liga, pasižyminčia kraujavimu, karščiuojant, sergant mažakraujyste, esant menstruacijoms, sergant inkstų, kepenų ligomis. Pirties procedūros taip pat nerekomenduotinos po sunkaus fizinio darbo, labai pavargus, vėlai vakare ir ypač prieš miegą.
1. Eiti į sauną patartina praėjus 2 – 3 val. po valgio, nes sočiai pavalgius bus per daug varginama širdis.
2. Prieš įeidami į sauną apsipilkite vandeniu (nueikite į dušą).
3. Ant galvos užsidėkite medžiaginę kepuraitę, kad apsaugotumėte galvą nuo aukštos temperatūros.
4. Kaitinkitės 7 – 10 min., trumpai išeikite ir vėl sugrįžkite. Iš viso reikėtų pasivaikščioti ten ir atgal 2 – 3 kartus. Kaitinantis galima sėdėti arba gulėti. Patartina, kad kojos būtų pakeltos aukščiau galvos lygio.
5. Jei į sauną atėjote pirmą kartą, kaitinkitės tik 4 – 6 min. ir tik vieną kartą.
6. Po kiekvieno pasikaitinimo apsipilkite šaltu vandeniu arba trumpam pasinerkite į baseiną.
7. Po visų procedūrų pailsėkite bent 10 – 15 minučių.
8. Prausimosi metu nevartokite alkoholinių gėrimų. Nepatartina gerti net alaus, nes alus, kaip ir kiti alkoholiniai gėrimai, alina širdį ir inkstus.
9. Jei norisi gerti, nedideliais gurkšneliais išgerkite stiklinę stiprios karštos arbatos, geriau su medumi negu su cukrumi. Galima gerti mineralinį vandenį, sultis, gydomąją ar vitamininę arbatas. Arbata ne tik numalšina troškulį, bet ir sudrėkina burną, gerklę, su arbata gauname tanino, eterinių aliejų, kofeino, vitaminų. Po pirties nepatartina gerti šaltų gėrimų. Netiesa, kad šaltas gėrimas geriau malšina troškulį. Šaltas gėrimas atvėsina tik burną, o karštas sumažina bendrą kūno temperatūrą.
Karštas, sausas oras stimuliuoja ir tonizuoja viso organizmo veiklą, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių bei kaulų ir raumenų sistemą, gerina bendrą savijautą, aktyvina smegenų, plaučių, nervų sistemos veiklą. Plaučiai garo pirtyje atlieka termoreguliacinę funkciją. Kvėpavimas tampa dažnesnis ir gilesnis, todėl sumažėja dujų apykaita organizmo ląstelėse ir kraujyje, padidėja atsparumas išoriniams aplinkos veiksniams. Išėjus iš pirties lengva kvėpuoti. Kadangi pirtis teigiamai veikia širdies darbą, pagerėja ne tik odos kraujotaka, daugiau kraujo priplūsta į raumenis, sąnarius, galvos ir nugaros smegenis, plaučius ir kitus organus. O nuo geros kraujo apytakos labai priklauso žmogaus sveikata ir atsparumas ligoms. Ypač pirtis tinka patempus raumenis, esant sąnarių skausmams, sergant radikulitu, raumenų ir nervų uždegimu bei panašiomis ligomis. Pirtyje paspartėja medžiagų apykaitos procesai, greičiau atsigaunama po didesnio fizinio krūvio. Pirtis teigiamai veikia endokrinines liaukas, centrinę ir periferinę nervų sistemą. Vadinasi, teigiamai veikia žmogaus psichiką. Ne veltui suomių patarlė sako: ,,Pyktis ir neapykanta sudega saunoje“.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę