Šiltas aplinkos oras ir fiziniai pratimai papildomai apkrauna mūsų širdies ir kraujotakos sistemą. Tiek aktyvus judėjimas, mankšta, tiek aplinkos karštis didina kūno temperatūrą. Norint normalizuoti kūno temperatūrą, reikia pašalinti vidinę šilumą, tad į odą priteka daugiau kraujo, kartu jo lieka mažiau raumenyse, vidaus organuose, smegenyse. O tai savo ruožtu verčia dažniau plakti širdį. Jei dar yra didelė oro drėgmė, – tai sukelia papildomą stresą mūsų organizmui, nes susidaręs prakaitas nepakankamai greitai išgaruoja – tai dar labiau kelia kūno temperatūrą. Normaliomis aplinkybėmis mūsų oda, kraujagyslės ir prakaitavimo lygis prisitaiko prie aplinkos temperatūros. Tačiau šios natūralios organizmo vėsinimo sistemos gali sutrikti, jei pernelyg ilgai būsime karštoje ir drėgnoje aplinkoje. To pasekmė – perkaitimo sukeliami negalavimai: mėšlungis, išsekimas, šilumos smūgis.
Norint išvengti šilumos sukeliamų sutrikimų, reikia atminti keletą patarimų.
• Neskubėkite. Jei esate įpratę intensyviai judėti, mankštintis lauke vėsesniu oru, karštyje geriau mažinkite krūvius. Kūnui prisitaikant prie karčio, pamažu didinkite pratybų trukmę ir intensyvumą.
• Jei sergate kokia nors liga ar vartojate vaistų, paklauskite gydančio gydytojo, ar nereikėtų imtis kokių nors papildomų apsaugos priemonių.
• Gerkite daug skysčių. Jūsų kūno galimybė prakaituoti ir atvėsti priklauso nuo adekvačios rehidratacijos. Gausiai gerkite vandenį, kol mankštinatės, net jei ir nesijaučiate ištroškęs. Jei suplanavote dirbti intensyviai ar ilgiau nei vieną valandą, geriau pasirinkite sportininkams skirtus gėrimus. Jie gali normalizuoti prakaituojant prarandamą natrio, chloridų ar kalio kiekį. Venkite kofeino ar alkoholio turinčių gėrimų, kurie tik skatina skysčių netekimą.
• Tinkamai apsirenkite. Laisvi, lengvi rūbai padeda išgaruoti prakaitui ir greičiau atvėsti, nes daugiau oro prateka jūsų kūno paviršiumi. Venkite tamsių spalvų, kurios gali absorbuoti karštį. Šviesi kepuraitė apsaugo nuo saulės poveikio.
• Venkite vidudienio saulės. Mankštinkitės ar imkitės kitos aktyvesnės veiklos lauke iki 10 val. ar jau po 18 val., kai vėsiau. Jei įmanoma, būkite šešėlyje.
• Naudokite apsauginius kremus nuo saulės. Įdegimas sumažina jūsų kūno gebėjimą atvėsti.
• Pasirinkite kitas veiklas ar vietas. Jei jums neramu dėl karščio ir drėgmės, suplanuokite savo veiklą taip, kad karščiausiu dienos metu būtumėte uždarose patalpose, kuriose yra vėsinimo sistemos. Net mėgstantiems sportuoti tai galima daryti sporto salėje, vyresnieji gali pasirinkti pasivaikščiojimus dideliame prekybos centre ir pan.
• Apsaugokite galvos smegenis. Dėl minėtų kraujotakos ypatumų karštą vasaros dieną dėl nepakankamos kraujotakos, o kartu deguonies bei gliukozės trūkumo gali imti svaigti galva. Kad apsaugotumėte galvos smegenis nuo tokių karščio pasekmių, galite vartoti vinpocetino.
Vinpocetinas – augalinės kilmės vaistas, gerinantis galvos smegenų medžiagų apykaitos procesus, plečiantis galvos smegenų kraujagysles, gerinantis smegenų kraujotaką, smegenų aprūpinimą deguonimi ir gliukoze. Greta to, vinpocetinas pagerina smegenų ląstelių deguonies bei gliukozės pasisavinimą, aktyvina smegenų energinius procesus, net deguonies trūkumo sąlygomis. Vaistas mažina smegenų ląstelių jautrumą deguonies stokai, taip apsaugodamas jas nuo pažeidimo. Taigi jis gali padėti ir karštomis vasaros dienomis.
Vinpocetinas pasaulyje žinomas jau daugiau kaip 40 metų ir yra vienas iš labiausiai ištirtų vaistų. Jis vartojamas daugelyje pasaulio šalių. Mokslininkai, teigia, kad tai saugus preparatas, neturintis sunkesnių nepageidaujamų poveikių. Kadangi vinpocetino skilimo produktai greitai pasišalina iš organizmo ir nesikaupia, jo galima vartoti ilgą laiką. Taip pat svarbu, kad vinpocetinas nesukelia alerginių reakcijų, nesąveikauja su kitais medikamentais ir alkoholiu, prie jo nepriprantama, jis nekeičia kraujo ir šlapimo formulių bei neveikia gliukozės koncentracijos kraujyje, todėl jį saugiai vartoja ir sergantieji cukralige. Taigi šio augalinės kilmės vaisto saugiai gali vartoti tiek jauni, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės.
Nutraukite aktyvią veiklą, darbą ar mankštą, pajutę pirmuosius negalavimus. Perkaitimo požymiai:
• silpnumas
• galvos skausmas
• svaigimas
• raumenų mėšlungis
• pykinimas ar vėmimas
• drebulys
Jei kilo įtarimas apie šilumos sukeltą negalavimą, tuoj pat imkitės tinkamų priemonių. Gerkite vandenį, išdžiovinkite, pravėdinkite odą. Jei per 30 min. nepasijusite geriau, kreipkitės į gydytoją. Jei kūno temperatūra viršija 39ْ C, pradedate alpti ar trinka sąmonė, reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba.
Ir kiekvieną karštą vasaros dieną atsakingai pergalvokite savo darbų, veiklos apimtis. Planuokite taip, kad dėl karščio nekiltų grėsmės jūsų sveikatai.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę