Namuose galima aptikti skirtingų spalvų pelėsių: nuo tamsiai juodos iki mėlynos, žalios, geltonos ar net raudonos spalvos, pavojingų rūšių skaičiuojama keli šimtai. Dažniausiai pasitaikantis ir itin daug žalos pridarantis – galveninis puvinys – juodos arba rudos spalvos pelėsis, jis, be kita ko, ir sunkiai išnaikinamas. Jei daugelis pelėsių nepakelia aukštos temperatūros, tai šis išgyvena ir, neturėdamas konkurentų, ima intensyviai daugintis. O blogiausia, kad per ilgą laiką šis pelėsis mutavo taip, kad grybas tapo agresyvus ir pavojingas žmonėms. Įkvėptas jis patenka į plaučius ir juose išsišakoja, toliau dirbdamas savo juodą darbą. Tiriant iš pirmo žvilgsnio atrodys, kad plaučiuose susidarė navikas.
Bet koks netrukdomai besidauginantis pelėsis ne tik darko namų vaizdą, mažina konstrukcijų atsparumą, tačiau dar labiau kenkia žmogaus sveikatai. Pelėsis pavojingiausias mažiausiems šeimos nariams, nėščiosioms, taip pat tiems, kurių imunitetas silpnas ar nusilpęs po ligos. Miegamajame ar erdvėje, kurioje žmonės praleidžia daug laiko, tūnantis grybas gali sukelti galvos skausmus, nervinį dirglumą, nuovargį, alergines reakcijas, peršalimo simptomus, infekcijas, akių ašarojimą, odos perštėjimą, slogą, kosulį, pneumoniją, astmos priepuolius ir t. t. ir t. t.
Augdami pelėsiai išskiria nuodingas lakiąsias medžiagas – toksinus, kurie gali pakenkti nervų, imuninei sistemai, taip pat smegenų ląstelėms. Jei toksinių ar pavojingų mikroorganizmų koncentracija didelė, gyvenamoji aplinka gali tapti tokių ligų, kaip alergija, bronchinė astma, kvėpavimo takų uždegimas, priežastimi. Kai kurie toksinai gali turėti kancerogeninių savybių, kauptis organizme ir sukelti kepenų vėžį.
Pacientams, patyrusiems sunkų chemoterapijos kursą arba kaulų čiulpų transplantaciją, kenčiantiems nuo AIDS ar leukemijos, pelėsio sporos gali sukelti pavojingą infekciją, vadinamą plaučių aspergilioze.
Pelėsių sporoms patekus į virškinamąjį traktą, vystosi alergija maistui. Viena iš pelėsių sukeliamų ligų – kandidozė. Ji pažeidžia gleivines ir vidaus organus. Jeigu Candida rūšies grybeliai (balkšvagrybiai) prasiskverbia į plaučius, sukelia lėtinį bronchitą ir pneumoniją, o jei patenka į kraują, sukelia pavojų gyvybei.
Pelėsio grybas plinta oru ir dauginasi mikroskopinėmis sporomis, kurios į namus dažniausiai patenka su lauko oru arba atnešamos su įvairiais daiktais. Daugiabučiuose namuose, ypač senos statybos, taip pat ten, kur netinkamai apšiltintos namo sienos, infekcijos šaltiniu gali tapti ir ventiliacijos angos.
Pelėsinis grybas minta angliavandeniais, kurių yra medienoje, tapetuose, dažuose, naminių augalų dirvoje ir pan., todėl atkeliavęs į namus čia gali užsibūti ilgam – maisto jam pakanka. Kur kas sparčiau ir plačiau pelėsiai plinta drėgnose ir šiltose patalpose. Didelis santykinis
(daugiau nei 60 proc.), drėgmė, patenkanti per statybines konstrukcijas, šiluma, tiesioginių saulės spindulių trūkumas, nejudantis oras, padidėjęs anglies dvideginio kiekis ore – tai sąlygos, leidžiančios pelėsio grybui augti ir plėstis. Manoma, kad idealios sąlygos pelėsiui atsirasti ir plisti yra 20°C temperatūra ir santykinis oro drėgnumas didesnis nei 95 proc., t. y. kai ant paviršių kondensuojasi drėgmė. Kondensatas kaupiasi ant šaltų sienų ir langų stiklų, tad pirmiausia patalpas reikia gerai vėdinti ir pašalinti per didelės drėgmės priežastį.
Pelėsis taip pat labai mėgsta lietų – jei drėgmė pro nesandarius langus, įtrūkimus arba nehermetiškas pastatų siūles prasiskverbia vidun – pelėsis greičiausiai anksčiau ar vėliau atsiras. Pelėsio mėgstama drėgmė taip pat gali atsirasti dėl pratekėjimų iš aukščiau gyvenančių kaimynų, dėl drėgmę praleidžiančio seno stogo, dėl senų šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų. Dažniausia pelėsis atsiranda tuomet, kai patalpos nereguliariai ir per retai vėdinamos. Pelėsis gali susidaryti ant sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras, ant lubų, aplink langus. Viena svarbiausių medžiagų, kuria minta pelėsis – namuose susikaupęs purvas, ten, kur kaupiasi purvas ir drėgmė, yra palanki dirva pelėsiui. Pelėsis aktyviausias rudenį. Smarkiai pelėsių apniktame būste grybas įsimeta ir į drabužius, avalynę, baldus ir spartina visų medžiagų irimą.
Taigi, jei ant sienos ar lubų, ant baldų ar grindų pastebėjote nepageidaujamą pelėsį, kuris dauginasi ir visaip kenkia jums, – laikas trauktis ginklus ir šį grybą išrauti su visomis šaknimis. Ko imtis? Pastebėjus, kad būste plinta mikroskopiniai grybai, būtina kuo skubiau sunaikinti užkratą. Tam parduotuvėse parduodama ne viena priemonė, pasirinkti nesunku.
Nereikia manyti, kad, apsiriboję vien specialiosiomis kovai su pelėsiu skirtomis priemonėmis pelėsio atsikratysite visiems laikams. Kur kas svarbiau susidorojus su pasekmėmis (atsiradusiu pelėsiu) – paraitoti rankoves ir griebtis pašalinti pelėsio susidarymo priežastis: nesandarius langus, tekantį stogą, nevėdinamas patalpas ir t. t.
Be to, ne visi kovai su pelėsiu skirti preparatai vienodai veiksmingi, dažnai jie veikia tik vieną pelėsių rūšį arba sunaikina tik mikroorganizmo vaisiakūnius. Todėl atsikratę pelėsio laikykitės elementarių higienos reikalavimų: palaikykite tinkamą patalpų temperatūrą, dažnai jas vėdinkite ir valykite.
Ne mažiau svarbu pelėsio atsiradimo vietose sumažinti padidėjusią drėgmę. Pelėsiai intensyviai auga tamsoje, todėl rūsyje, vonioje, tualete rekomenduotina laikyti nors minimalią šviesą, apgenėti arti pastato esančius medžius, kurie nepraleidžia saulės šviesos. Prakiurę ar užsikimšę lietaus nutekamieji vamzdžiai taip pat teikia pelėsiams reikalingą drėgmę.
Jei su pelėsiais negalite susidoroti patys, pasitelkite specialistus, jie, apsisaugoję specialiais rūbais ir kitomis saugos priemonėmis, panaudos aršesnes chemines medžiagas. Jei įsisenėjusį ir pavojingą pelėsį netinkamai imsitės naikinti patys, tai taip pat gali sukelti pavojų jūsų sveikatai. Todėl, šalindami grybus savarankiškai, nepamirškite pasirūpinti savo sauga, prisidenkite kvėpavimo takus, pasirūpinkite specialiais drabužiais, kuriuos iš karto po valymo procedūros išplaukite, užsimovę apsaugines pirštines.
Sėkmingos kovos!
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę