){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vieni iš dažniausių sveikatos sutrikimų ir nepatogumų ilgos kelionės metu vairuojant yra raumenų sustingimas ir skausmas. Gydytoja Daina Barzdienė, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja, aiškina, kad ilgai sėdint sustingsta šlaunų lenkiamieji raumenys, sustingsta ir sukietėja kaklo, nugaros raumenys, pablogėja kaklo, kojų kraujotaka – kraujas susitelkia blauzdose ir pėdose, todėl kyla įvairūs skausmai.
Pritaikykite automobilį
Specialistė, paklausta, kaip būtų galima išvengti šių nemalonių skausmų, teigia, kad pirmiausia būtina pritaikyti automobilio sėdynę: ją reikia pritraukti arčiau, kad nereikėtų lankstytis perjungiant pavaras, taip nuo įtampos apsaugojamas juosmeninės dalies stuburas. Atstumas nuo sėdynės iki pedalų, anot gyd. D. Brazienės, turi būti toks, kad klubai ir keliai būtų sulenkti apie 90 laipsnių kampu, kadangi taip neapkraunami didieji klubų ir kelių sąnariai. Sureguliuoti būtina ir vairą: „Sėdint reikia tiesiai laikyti pečius ir kaklą, jie turi būti atpalaiduoti, nejausti įtampos, dėl to turi būti sureguliuotas vairas – paaukštintas, atstumtas nuo savęs – pagal automobilio galimybes“, – aiškina pašnekovė.
Labai dažnai važiuojant ilgus atstumus pradeda skaudėti nugarą, todėl, jei automobilyje yra įmontuota juosmens atrama, gydytoja ją pritaikyti rekomenduoja taip, kad apatinė juosmens dalis jaustų lengvą spaudimą. „Jei atramos automobilyje nėra, galima naudoti paprastą pagalvėlę ir ją užkišti ją taip, kad jaustųsi spaudimas – taip atpalaiduojami nugaros raumenys“, – sako ji. Dar geriau – speciali ortopedinė viskoelastinė pagalvėle.
Galiausiai – automobilio veidrodžiai. Ilgai kelionei juos pritaikyti reikia taip, kad nereikėtų lankstytis ir staigiai sukinėti galvos – taip kaklo ir pečių juostos raumenys nebus traumuojami.
Darykite pertraukas
Be abejo, vien gerai pritaikyto automobilio ar papildomos pagalvėlės neužteks. Ilgai vairuojant labai rekomenduojama kas 2–3 valandas sustoti, padaryti trumpą pertraukėlę, pasivaikščioti, pasirąžyti. Gyd. D. Brazienė taip pat primena, kad į kelionę jokiu būdu negalima užmiršti pasiimt vandens: „Per pertraukėlę rekomenduojama išgerti 200–400 ml vandens, kadangi taip pagerėja audinių kraujotaka, pagreitėja kraujo cirkuliacija, sumažėja kraujo tirštumas“, – teigia ji.
Jei jaučiate, kad pradeda tempti, skaudėti raumenis ar tiesiog norite tam užkirsti kelią iš anksto, sustoję pailsėti arba atvykę į kelionės tikslą atlikite įvairius tempimo pratimus. Anot pašnekovės, jie sumažins skausmus, maudimą, pagerins kraujotaką.
Pavargusios akys
Be maudžiančių pečių ir sustingusių kojų, vairuojat dažnai iškyla ir regėjimo problemų. Ilgai žiūrint į kelią akis pradeda perštėti, skaudėti, jos ašaroja, parausta, kartais nebegali sukoncentruoti vaizdo. Dažnai dėl suprastėjusio regėjimo pradeda skaudėti galvą, susilpnėja koncentracija – ypač naktį, o tai itin pavojinga. Šie regėjimo sutrikimai, be abejo, pirmiausia kyla dėl ilgo vairavimo be pertraukos ir nuovargio, dažnai ir nuo netinkamų užkandžių ir gėrimų kelionės metu – per daug cukraus, kofeino, energetinių gėrimų, taip pat ir cigarečių. Visą tai vairuotojai itin mėgsta, kadangi tikisi, jog šie produktai padės ilgiau išlikti budriems.
Norėdami išvengti akių skaudėjimo ir suprastėjusio regėjimo, vairuodami darykite pertraukėles, sustoję atlikite akių mankštą – išlipę iš mašinos kuriam laikui sukoncentruokite dėmesį į kokį nors vieną objektą tolyje. Kelionėje taip pat geriau nešiokite akinius, o ne kontaktinius lęšius, kadangi nuo jų ilgainiui akys taip pat pavargsta. Jei akis pradeda labai skaudėti, perštėti, prigulkite ant sėdynės ir kelioms minutėms uždėkite šaltus kompresus. Galiausiai – venkite per didelio kofeino, cukraus kiekio (saldumynų, vaisvandenių), nikotino.
Silpnumas ir nuovargis
Kita vairuotojus dažnai užklumpanti neganda, ypač tuos, kurie ilgus atstumus vairuoja rečiau, tik per atostogas, yra atsiradęs silpnumas ir didžiulis nuovargis. Tokią savijautą sukelia didelis stresas, atsirandantis vairuojant, pavyzdžiui, itin judrus eismas, nepažįstamos gatvės, arba, priešingai – labai ilgas ir monotoniškas kelias, pavyzdžiui, autostradose. Silpnumą sukelti gali ir keliuose susikoncentravę toksinai, patenkantys į automobilio saloną, pvz., anglies monoksidas. Juos įkvėpus jaučiamas galvos skausmas, pykinimas.
Kad viso to išvengtumėte, nuo monotoniško vairavimo gelbėkitės muzika, bendravimu, įvairiais kelionės žaidimais. Taip pat susiplanuokite kelionę taip, kad galėtumėte sustoti įdomiose vietose, pasivaikščioti, suvalgyti vaisių ar daržovių, atsigerti, apsidairyti. Jei kurį laiką tenka važiuoti labai užterštomis vietovėmis, venkite atsidaryti langus, kad į vidų nepakenktų užteršto oro.
Pyktis ir stresas
Galbūt pyktis ir neatrodo rimtas sveikatos sutrikimas, tačiau iš tiesų jis gali būti labai nemalonus kelionės palydovas. Tikrai ne vienam stresas ir pyktis vairuojant yra puikiai pažįstamas – kartais atrodo, kad galva tiesiog sprogs. Tokius jausmus sukelia judrus eismas, sudėtingi – ypač užsienyje – keliai, posūkiai, nepažįstamos vietovės, eismo kamščiai, įvairios eismo nelaimės, užterštas oras, kiti pikti vairuotojai, konfliktai automobilyje su bendrakeleiviais. Nevaldomas pyktis gali kilti ir dėl fizinio nepatogumo – nugaros, kaklo, pečių skausmų, kilusių dėl ilgo sėdėjimo. Galiausiai ir per didelis stimuliantų – kavos, energinių gėrimų vartojimas žmones taip pat daro nervingus.
Tokiais atvejais stenkitės nusiraminti, nesivelkite į lenktynes ar panašius konfliktus su kitais vairuotojais, venkite agresyvių eismo dalyvių, mąstykite pozityviai, sustoję pasivaikščiokite, giliai kvėpuokite, atsipalaiduokite. Automobilyje klausykitės ramios muzikos, paprašykite keliaujančiųjų kartu netriukšmauti, padėti painiose situacijose kelyje bei galvokite apie galutinė kelionės tikslą – tai padės ištverti visus sunkumus.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę