){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vengti pirktų mėsos gaminių
Viena vertus, kepti be riebalų ant grotelių tarsi ir sveika. Tačiau reikia nepamiršti, kad paruoštuose mėsos gaminiuose, tiek įvairiose dešrelėse, tiek parduotuvėje pirktoje marinuotoje mėsoje, yra nitritinės druskos (E250). Būtent ji, kepant mėsą aukštoje temperatūroje (aukštesnėje nei 110 ºC), reaguoja su mėsoje esančiomis aminorūgštimis, dėl ko ir susidaro kenksmingi kancerogeniniai junginiai – nitrozaminai. Nitritinė druska mėsos produktų gamyboje naudojama daug dešimtmečių siekiant išlaikyti natūralią spalvą, panaikinti patogeninę mikroflorą. Lietuvos Higienos norma leidžia ją naudoti, svarbu neviršyti nustatytos normos.
Todėl dietologai nerekomenduoja kepti ant atviros ugnies ar žarijų jokių dešrelių, net jeigu jos ir skirtos šiam paruošimo būdui. Nes, be minėtos nitritinės druskos, juose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurių turėtume vartoti kuo mažiau. Per daug vartojant sočiųjų riebalų, padidėja cholesterolio koncentracija kraujyje.
Sveikiausia mėsą marinuoti patiems. Ruošiant mėsą ar žuvį, vietoje druskos patariama naudoti įvairias džiovintas daržoves, žoleles. Pavyzdžiui, bazilikas, petražolės, mairūnai tikrai padės išgauti puikų skonį ir sumažinti druskos suvartojimą, kurios per dieną turėtume suvartoti ne daugiau nei 5 g, t.y. arbatinio šaukštelio.
Kokią mėsą rinktis?
Populiariausia mėsa lauko iškylos patiekalams yra kiauliena. Be abejo, šviežia liesa kiauliena yra puikus baltymų, B grupės vitaminų, cinko šaltinis. Liesiausia kiaulienos dalis – nugarinė, tačiau kepsniams dažnai pasirenkama kiaulienos išpjova, sprandinė, kumpis ar šonkauliukai. Tad vėl turėtume nepamiršti, kad kiaulienoje yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Todėl prieš marinuojant tokią mėsą patartina pašalinti matomus riebalus. Tinka lauko patiekalams ir mažiau riebalų turinti jautiena, ir aviena. Tačiau, dietologės požiūriu, sveikiausias šašlykas iš vištienos ar kalakutienos, nes ši mėsa liesiausia. Taip pat reikia nepamiršti, kad kepti ant grotelių galima ir žuvį (lašišą, upėtakį ar kt.), kurioje yra naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Koks įvairios mėsos porcijos kaloringumas? Dažniausiai vartojamos kiaulienos sprandinės šašlyko porcijos (250 g) kaloringumas – apie 712 kcal. Toks pat šašlykas, pagamintas iš vištienos ar kalakutienos krūtinėlės, turės tik 260 kcal, t.y. 3 kartus mažiau.
Sveikiau – įvynioti į foliją
Kepti mėsą reikia tol, kol ji apskrus ir taps traški, tačiau negalima leisti jai apdegti. Apdegusi mėsa sunkiau virškinama, ir net jeigu nėra virškinamojo trakto sutrikimų, valgant stipriai apskrudusią mėsą, ilgainiui jų gali atsirasti. O kad kepiniai neprisviltų, juos rekomenduojama dėti ne tiesiai ant grotelių ar mauti ant iešmo, o įvynioti į foliją. Į foliją galima vynioti viską – mėsą, žuvį, įvairias daržoves ir netgi vaisius ir paruošti puikų desertą. Beje, į foliją susuktas daržoves (bulves, papriką, baklažanus, cukinijas ir kt.) galima dėti tiesiai ant žarijų.
Apskritai iškylų patiekalais nereikėtų piktnaudžiauti. Rekomenduojama jų valgyti ne dažniau kaip kelis kartus per savaitę, tačiau tai neturėtų tapti kasdieninio raciono dalimi. O, siekiant neapsunkinti skrandžio, svarbu turėti saiką, t.y. maisto porcija turėtų būti tokia, kad tilptų į dvi saujas.
Kad iškylų patiekalai būtų ne tik skanus, bet ir sveiki:
• kad mėsa neapdegtų, rekomenduojama į marinatą įpilti bent truputį aliejaus arba ją kepant apšlakstyti ar ištepti aliejumi;
• patiems marinuoti mėsą;
• vartoti tik natūralius prieskonius;
• kepti suvyniojus į foliją;
• būtinai nupjauti apdegusius, suanglėjusias gabalėlius;
• nekepti dešrelių, nes jose, be nitritinės rūgšties, labai daug sočiųjų riebalų rūgščių;
• neprarasti saiko.
Pasigardžiavimui ant laužo be mėsos galima pasigaminti ir puikų desertą
Susukti į foliją gabaliukus obuolio, banano, kriaušės ar kitų vaisių. Pagardinti mėgstamu saldžiarūgščiu padažu ar užtarkuoti šokolado, apibarstyti riešutais ir kepti virš ugnies ne ilgiau kaip 5 min. Paruoštą desertą skanauti su ledais.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę