Meksika: šeima prieš nusikaltimus ir emigraciją

Jau daugybę metų televizijos ekrane nuolatos sukasi įvairiausi meksikietiški serialai, dar vadinami muilo operomis. Apie Meksiką lietuviai daugiausia ir sužinojo būtent stebėdami marijų ir antonijų dramatiškus gyvenimus prabangiuose namuose. Tačiau kokia iš tiesų yra ši tolima šalis? Elisa Olivas, JAV meksikietė, jau daugiau nei dvejus metus gyvenanti Europoje, sutiko „Sveikam žmogui“ papasakoti daugiau apie savo gimtinės šiandieninį gyvenimą.

Kilusi iš sombrerų ir tekilos šalies Elisa į JAV su savo tėvais ir seserimis emigravo, ieškodami geresnio gyvenimo, tačiau ryšių su Meksika nenutraukė iki pat šių dienų.
„Esu kilusi iš šiaurinės Meksikos dalies, Čihuahua valstijos. Čia tėtis ilgą laiką negalėjo rasti darbo, tad visa šeima patraukė į JAV geresnio gyvenimo ieškoti“, – pasakojimą pradeda Elisa. Nors šioje šalyje ji praleido didžiąją gyvenimo dalį, ryšys su Meksika, tradicijų laikymasis išliko tiek šeimoje, tiek ir už jos ribų.
Paklausta, ar teisingi stereotipai, meksikiečius vaizduojantys temperamentingais, karštais, dramatiškais žmonėmis – tokiais, kokius matome „muilo operose“, Elisa sako, jog, kaip ir bet kuris kitas stereotipas, šis negali būti pritaikytas visiems be išimties. „Taip, meksikiečiai mėgsta garsiai kalbėti, daugelis jų temperamentingi, tačiau tuo pat metu pagarbūs, sunkiai dirbantys, itin besirūpinantys šeima“, – pasakoja moteris. Vis dėlto besišypsodama ji priduria, kad moterys, kaip ir dauguma telenovelių personažų, išties yra labai emocingos, o kartais ir dramatiškos.

Laisvalaikis, šeima, kultūra

Paklausta, kaip atrodo kasdieninis meksikiečių gyvenimas, laisvalaikis, Elisa pripažįsta, jog Meksikos kultūra ir gyvenimo būdas pastaruoju metu yra vis daugiau veikiamas kaimyninių Jungtinių Amerikos valstijų. Televizijoje dominuoja šios šalies laidos, filmai, groja amerikiečių muzika, vyrauja amerikietiškos mados.
O santykiai šeimoje? „Vyras – vis dar namų ūkio galva, o žmona – namų šeimininkė, besirūpinanti švara, skalbimu, maisto gaminimu ir vaikų auginimu“, – sako Elisa. Savaitgaliai dažniausiai skiriami giminaičių susibūrimams su daug maisto ir alkoholinių gėrimų. Draugėn susibėgę pusbroliai, pusseserės, tetos ir dėdės daug bendrauja, vyrai atsipalaiduoja su taurele rankose, o moterys dalijasi gandais ir įvairiausių tradicinių meksikietiškų patiekalų receptais.
Vis dėlto šeima meksikiečiui yra ne tik būdas pasilinksminti ar praleisti laiką. Anot Elisos, šeimos nariai vieni kitiems padeda bet kokiu atveju. „Jei reikia patarimo, pagalbos ar paskolos, kreipiamasi į artimus giminaičius. Pinigų nesiskolinama iš banko, o iš artimųjų“, – tikina pašnekovė.
Kai neleidžia laiko su šeima, vyrai mėgsta stebėti bokso ar futbolo varžybas, o moterys dienos metu, kai vaikai mokykloje, o vyrai darbe, nepraleidžia mėgstamų telenovelių.

Vyrai ir moterys

Meksika, atrodo, yra itin tradicinė visuomenė, kurioje vyrai ir moterys pareigas pasiskirstę gana aiškiai. Ar moterys nebando atsigręžti į modernias šalis ir pačios siekti karjeros, ieškotis darbo? „Taip, šiandien vis daugiau moterų susiranda darbą, tačiau iš jų vis dėlto daugiau tikimasi likti namie ir dirbti „moteriškus“ darbus – virti, kepti, skalbti. Darželiai vaikams vis dar nėra populiarūs, jei reikia, vaikus geriau prižiūrės močiutės arba samdyta auklė“, – pasakoja Elisa. Ji taip pat teigia, kad, nors vis daugiau jaunesniosios kartos vyrų jau kitaip supranta savo pareigas šeimoje – stengiasi padėti namuose, skirti daugiau dėmesiui vaikams, – vyresnieji to nepripažįsta.
Moteris priduria ir tai, kad, priešingai nei JAV, Meksikoje vis dar nėra įprasta ir senoliams keltis gyventi į senelių namus, jie dažniausiai lieka namuose arba kraustosi gyventi su vaikais.

Nedarbas ir emigracija

Nepaisant gražių santykių šeimoje ir su artimaisiais, Meksika turi nemažai problemų, susijusių su nedarbu, pinigų stygiumi, korumpuota valdžia ir iš viso to iškylančia emigracija.
„Meksika turi daug natūralių išteklių, yra graži šalis, viliojanti turistus savo gamta, paplūdimiais, istorija ir virtuve, tačiau visa tai į šešėlį stumia korumpuota valdžia ir skurdas“, – sako Elisa. – Turtingieji vis turtėja, o vargingieji vis labiau skursta.“
Pasak moters, vargingai gyvenantys žmonės neturi pinigų išleisti vaikus į mokslus. Ir, nors nemažai JAV verslininkų, ieškodami pigios darbo jėgos, yra įkūrę bendroves Meksikoje, darbo vis dar labai trūksta. „Žmonės pavargsta gyventi nuolatiniame skurde, neturėdami galimybių mokytis, tobulėti, rasti geriau apmokamą darbą, todėl geresnio gyvenimo ieško už šalies sienų“, – aiškina moteris. Ji taip pat priduria nemananti, kad meksikiečiai turėtų piktintis dėl paskutiniu metu aršius debatus sukėlusių JAV imigraciją ribojančių įstatymų. „Žmonės pykti turėtų ant savo šalies vadovų ir vyriausybės, juk jie kalčiausi dėl to, kad verčia savo žmonės palikti savo žemę, artimuosius, kultūrą, gyvenimo būdą ir bandyti išgyventi kitur“, – sako Elisa.

Nusikaltimų banga

Palyginti neseniai laikraščiuose ir televizijoje viena po kitos pradėjo mirgėti baisios istorijos, pasakojančios apie nusikaltimus, įvykdytus Meksikoje. Daugelis žmonių visame pasaulyje, išgąsdinti šių įvykių, ilgam išbraukė šią šalį iš savo kelionių planų. Ar Meksikoje pavojinga buvo visada ir kas kaltas dėl didelio nusikalstamumo, klausiu Elisos. „Būdamos mažos, tiek aš, tiek mano sesuo, be baimės į mokyklą važiuodavome autobusu, laisvai vaikščiojome tolimus atstumus. Dabar to paties, deja, nebegaliu pasakyti“, – atsidūsta moteris. Jos nuomone, viena iš tokio neigiamo pokyčio priežasčių yra maždaug prieš 20 metų įvykusi emigracijos banga, kai daugybė tėvų, o kartais ir motinų paliko Meksiką, o kartu ir savo vaikus seneliams ar kitiems giminaičiams. Anot psichologų, ištisa karta užaugo be normalios šeimos, be teisingo pasaulio supratimo, be stiprios vyro figūros, galinčios sudrausminti maištingus vaikus. Šie jaunuoliai neturi idealų, nejaučia pagarbos, nieko nebijo ir savo siaubingu elgesiu (prekyba narkotikais, žudynėmis) gąsdina tiek vietinius, tiek atvykėlius.

Įdomu

Meksiko miestas – trečias pagal dydį miestas pasaulyje, turintis apie 20 mln. gyventojų. Iš viso šalyje gyvena apie 110 mln. gyventojų.
Meksikos teritorijoje gyveno tokios pažangios civilizacijos, kaip majai, actekai, olmekai ir toltekai.
Šiaurėje Meksika ribojasi su JAV, pietuose – su Belizu ir Gvatemala. Meksikos pakrantės ilgis – 9330 km. Iš rytinės jos pusės – Meksikos įlanka ir Karibų jūra, vakarinės ir pietinės –Ramusis vandenynas.
Meksikoje 60 proc. gyventojų yra metisai (baltųjų ir indėnų palikuonys), 30 proc. Amerikos indėnai ir 10 proc. – baltieji.
Oficiali šalies kalba – ispanų.

Populiariausi straipsniai

Be reikalo pamirštas jeronimas

Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiau
Skrajojantys vampyrai ir kiti vasaros malonumų gadintojai

Vasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiau
Negyvoji jūra – sveikatos ir grožio šaltinis

Prie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiau
Vasaros liga – ausų uždegimai

Ausų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiau
Kaip patekti į sanatoriją?

Ką reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiau
Skydliaukės ligos ir saulė

Skydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiau
Šilumos smūgis ir apsauga nuo jo

Šios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiau
Pakistanas – dulkių, karščio,riebaus maisto ir draugiškų žmonių kraštas

Yra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiau
Gražaus ir sveiko įdegio paslaptys

Saulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiau
Žarnyno infekcinės ligos ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai vasarą

Vasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Atėjus vasarai – išskirtinis dėmesys odos defektams

Sergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiau
Tausokime kojas...

Vieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiau
Saulei pabučiavus per stipriai

Dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiau
Nudegimas saulėje

nepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiau
Saulės vonios: kad malonumas nevirstų nemalonumu

Saulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau