){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Janina Vasilavičienė: Saulės šviesa yra vienas iš paprasčiausių ir veiksmingiausių žvynelinės gydymo būdų. Deja, dėl būtinybės apnuoginti pažeidimus daugelis sergančiųjų žvyneline vengia saulės vonių. Saulė labai pagerina psoriazės būklę, nes ultravioletiniai spinduliai (UV), ypač UVB, mažina uždegimą, lėtina per greitą odos ląstelių atsinaujinimą, kartu ant odos rečiau ir lėčiau susidaro storos balkšvos pleiskanos. Užtenka kasdien nors trumpai pabūti saulėje, ir psoriazinės plokštelės pradeda nykti. Tačiau saulėje užsibuvus per ilgai, jos poveikis gali būti atvirkščias, t.y. žalingas, ypač jei jūsų oda balta.
Geriausias laikas būti saulėje – ankstyvas rytas arba vėlyva popietė, kai saulės spinduliai nėra kaitrūs ir deginantys. Venkite saulės tarp 10 ir 13 val. Pratinkite odą prie saulės palaipsniui: pirmą kartą pabūkite saulėje 10 min., antrą – 20 min., po to – pusvalandį. Prieš saulės vonias nepamirškite ištepti odą apsauginiu kremu nuo saulės su SPF20-50.
Vasarą kuo daugiau vaikščiokite gryname ore, dėvėkite laisvus medvilninius rūbus, kad oras gaivintų, švelniai glostytų odą.
Natalja Jasaitienė: Nepamirškite, kad per ilgas buvimas saulėje ne tik didina odos vėžio riziką ir tiesiogiai žaloja odą, bet ir gali paūminti psoriazės simptomus. Tai – reta šviesos sukelta (ar šviesai jautri) psoriazės būklė, būdinga tik 5,5 proc. sergančiųjų. Ji mažai ištirta, tačiau paprastai išsivysto po labai intensyvaus švitinimosi saulėje arba staigaus ir odai neįprasto UV spindulių kiekio. Šviesos sukelta psoriazė dažniau išsivysto sergantiems plaštakų psoriaze, be to šviesaus gymio vyresnio amžiaus žmonėms. Saulės įdegis taip pat gali sukelti psoriazės išplitimą visame kūne, žinomą kaip Kiobnerio fotoreiškinys.
Nors saulė gali tikti psoriazės pažeistai odai, tačiau sergantieji turėtų vengti saulės psoriazės paūmėjimo laikotarpiu. Tuomet reikėtų naudoti vandeniui atsparias priemones, kurios drėkina odą ir saugo nuo saulės: ne mažesniu nei SPF 25 kūnui ir saulės spindulius blokuojančias priemones veidui.
Janina Vasilavičienė: Neretai pacientai klausia: jei aš turiu apgamų, ar galiu degintis saulėje? Pirmiausia apgamą turi įvertinti dermatologai. Jie gali pasakyti, ar darinys gali būti pavojingas ateityje, ar reikia jį šalinti. Yra apgamų, kurie, veikiant saulei, gali supiktybėti ir pavirsti baisia liga – melanoma. Specialistai turi spręsti, kuriuos pigmentinius darinius reikia šalinti lazeriu ar kitais chirurginiais metodais.
Didžiausia rizika susirgti melanoma yra šviesiaplaukiams asmenims, taip pat rizikos veiksniai yra paveldimumas, didelis pigmentinių apgamų skaičius, stiprūs nudegimai nuo saulės.
Jeigu turite daug apgamų, aišku, geriau saule nepiktnaudžiauti. Be to, per ilgas buvimas saulėje apskritai didina odos vėžio riziką.
Natalja Jasaitienė: Odos vėžio profilaktikai ypač svarbi apsauga nuo UVA, UVB spindulių ir reguliarios specialistų konsultacijos bei išsamus odos apžiūrėjimas. 20–40 metų laikotarpiu pakanka apsilankyti pas gydytoją kartą per trejus metus, o vyresniems nei 40 metų – kartą per metus. Ypač reiktų būti atidiems, jei pastebite, kad apgamas pradeda didėti (pavojinga riba, jei skersmuo daugiau kaip 5 milimetrai), pasidaro nesimetriškas, nelygiais kraštais ir netolygios spalvos. Jei ruošiatės vasarą vykti į šiltuosius kraštus ir jus neramina keli apgamai, pasikonsultuokite su specialistu..
Saugumo sumetimais karštą vasaros dieną geriau praleisti po skėčiu nei atviroje atokaitoje. Jei maudėtės jūroje, patartina išlipus iš vandens nusišluostyti druską rankšluosčiu arba, jeigu yra galimybė, nusiprausti po dušu. Tai patartina daryti todėl, kad dėl druskos poveikio greičiau įdegama, be to, druska gali sudirginti ir apgamus.
O jei vis dėlto labai norite pasilepinti saulutėje nors ir trumpai, būtinai išsitepkite kūną apsauginiais saulės kremais. Apsaugos priemonės yra būtinos, nes mažina nudegimų riziką, padeda išvengti odos vėžio, ankstyvojo odos senėjimo. Ypač reikia nuo saulės saugoti mažus, iki trejų metų vaikus: ne tik ištepti kremu, bet ir aprengti marškinėliais, uždėti plačią skrybėlę, kad būtų apsaugotos ausys ir sprandas, kur paprastai yra daug didesnis pigmentinių apgamų skaičius.
Kremu reikia pasitepti pusvalandį prieš einant į paplūdimį ir būnant saulėje pakartotinai teptis kas dvi valandas. Jautriai, linkusiai į alergiją odai apsaugoti patartina rinktis apsaugos nuo saulės priemones, kurios yra be kvapiųjų medžiagų ir pritaikytos odai drėkinti bei minkštinti. Emolientai su UVA/UVB filtru ne tik patikimai apsaugo nuo saulės, bet kartu ją maloniai drėkina bei maitina. Sausai odai labiau tinka apsauginiai kremai ir tepalai, riebesnei – losjonai. Kremų filtrai yra dviejų rūšių – cheminiai, kurie sugeria saulės spindulius, ir fizikiniai, kurie atspindi saulę. Pastarieji yra saugesni, kadangi nesukelia alerginių reakcijų, todėl rekomenduojami vaikams. Jų sudėtyje paprastai būna cinko arba titano oksido. Cheminių filtrų sudėtyje yra paraaminobenzoinės rūgšties, kuri yra šiek tiek toksiška bei, veikiama saulės, gali sukelti alergines reakcijas.
Pigmentiniai apgamai nuo ultravioletinių spindulių gali patamsėti, tačiau nėra įrodyta, kad dažniau supiktybėja būtent tamsūs pigmentiniai apgamai. Saulė spartina odos ląstelių dauginimąsi, ilgainiui pasikartojant stipriam saulės poveikiui gali formuotis piktybiniai odos navikai. Į rizikos grupę patenka tie, kurie turi daugiau kaip 30 pigmentinių apgamų, todėl šie žmonės turi atidžiau stebėti savo odą – odos navikai kartais būna labai maži ir nepastebimi. Šviesiaplaukiai, strazdanoti baltaodžiai žmonės yra jautresni saulei, dažniau serga melanomomis nei tamsiaplaukiai.
Nežinia, kiek čia yra tiesos, tačiau moterys labiau mėgsta degintis ir ilgai būti saulėje nei vyrai. O statistiniai duomenys teigia, kad Lietuvoje odos vėžiu dažniau serga būtent moterys. Išvadas darykime patys.
Janina Vasilavičienė ir Natalja Jasaitienė:
Vasarą riebios spuoguotos odos būklė pagerėja, nes oda nuo sauso karšto oro natūraliai sausėja, be to, saulės spinduliai veikia baktericidiškai. Iš kitos pusės, pernelyg didelės ultravioletinių spindulių dozės silpnina imuninę apsaugą, skatina riebalų išsiskyrimą ir odą dar labiau išberia.
Tai reiškia, kad vasarą neturime atsipalaiduoti ir mažiau skirti dėmesio odos priežiūrai. Tikrai ne.
Geriausia spuogų profilaktika – švelnios kosmetinės priemonės: valomieji losjonai, lengvi drėkinamieji kremai be dažų, kvapiklių, alkoholio ar šarmo. Tai padeda apsaugoti odą nuo nepageidautinų alerginių reakcijų.
Teigiamai riebią odą veikia maudymasis sūriame jūros vandenyje. Naudinga juo kuo dažniau pašlakstyti veido odą, tai ir gaivina, ir dezinfekuoja.
Neleiskite odoje susidaryti spuogams, komedonams. Odą tepkite dezinfekuojamuoju losjonu ir drėkinamuoju bei uždegimą mažinančiu kremu. Vasarą visiškai atsisakykite riebių maitinamųjų kremų, kaukių ir pan. Naudinga prieš atostogas ar po jų apsilankyti kosmetikos kabinete ar grožio salone ir atlikti profesionalų veido odos valymą.
Jei vasarą kruopšti odos priežiūra negelbsti, reikia vartoti gydomąją kosmetiką, tik tuomet reikėtų nebūti atviroje saulėje. Spuoguotos odos priežiūros priemonių sudėtyje esančios medžiagos gali suerzinti odą – paskatinti pigmentinių dėmių atsiradimą, padidinti odos nudegimo ir odos alergijos riziką
Riebiai, spuoguotai odai tiktų apsauginiai drėkinamieji kremai ir losjonai, kurių SPF 20-40.
Pigmentinės dėmės vasarą išryškėja. Jei jų turite, reikėtų vartoti stiprios apsaugos saulės kremą (SPF 25 – 50), venkite kaitrių ultravioletinių saulės spindulių. Geriausias laikas atsikratyti pigmentinių dėmių yra ruduo, todėl ir atostogauti verta vykti į pietus rugsėjo, spalio mėnesį, kai saulė jau nėra tokia karšta kaip vidurvasarį.
Vasarą reikėtų atsargiai vartoti odą balinančias kosmetikos priemones, nes jos labai nusausina, dirgina odą.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę