Britų mokslininkai priėjo prie išvados, kad tikras darboholikas, išėjęs atostogų, gali pasijausti visiškai sužlugdytas. Septyniems iš dešimties žmonių, pripratusiems prie įtempto darbo grafiko, būna labai sunku prisitaikyti prie „veltėdystės“. Ypač sunku ištverti pirmas dienas, todėl dauguma nesąmoningai stengiasi sukurti įvairias stresines situacijas ir sugalvoti problemas, kurias reikėtų skubiai spręsti. Pasirodo, šis fenomenas tiek paplitęs, kad tyrimo autoriai net sugalvojo jam pavadinimą – vasaros atostogų sindromas.
Dauguma mano, kad atostogų metu reikia visiškai pamiršti darbą, kitaip tai jokios atostogos. Dėl to jaučia vos ne kaltės jausmą, kai per atostogas galvoja apie darbą. Piešiamos net karikatūros: verslininkas pliaže dirba su nešiojamu kompiuteriu ir duoda nurodymus mobiliuoju telefonu.
Aišku, jei visą laiką rūpinamasi ir telefonu tikrinama, ar viskas gerai, tokio laiko nebūtų galima pavadinti nei darbu, nei poilsiu. Tačiau, kita vertus, jei vadovas pagal savo asmenybės tipą yra kontroliuojantis žmogus, tai, nežinodamas apie situaciją kompanijoje, negalės atsipalaiduoti, o kartu ir pailsėti. Atostogų metu jaučiama daug mažiau nerimo, jei viskas kruopščiai iš anksto suplanuota. Kadangi planuoja kiekvienas vadovas, į visus verslo planus turi įsipinti ir atostogų planas.
Tad gal geriausia išeitis gulėti ant sofos ir neskubant skaityti? Tačiau psichoterapeutai praktikai kategoriškai tam prieštarauja, net teigdami, kad tai peržengia biologines žmogaus egzistencijos ribas! Vienintelis atvejis, kai prasminga atostogas pradėti nuo nieko neveikimo yra tada, kai žmogus pervargęs ir ilgą laiką trūko miego. Bet iš esmės tai būtų liguista žmogaus būklė. Normalus vyras tokios būklės neištvertų ilgiau kaip tris dienas. Ne be reikalo dauguma jų negali ramiai gulėti ir degintis pliaže. Ir visiškai protingai jie imasi raketės, kamuolio ar bent meškerės. Tuo tarpu moterys biologiškai surėdytos kiek kitaip: jos daugybę amžių buvo namų židinio, olos, vaikų saugotojos. Bet ir jos turi ilsėtis taip, kad nepavargtų nuo poilsio, o tam reikia iš anksto planuoti savo atostogas pagal savo skonį ir galimybes.
Nemažai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, ir atostogų metu dirba sode ar sodyboje. Žinoma, tai sunku būtų pavadinti poilsiu, jei po dienos intensyvesnio darbo tenka tris dienas ilsėtis lovoje vengiant pajudėti, kaip neretai nutinka mažiau fiziškai treniruotiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Pagailėkite savęs! Dar neteko sutikti žmogaus, kuris ramia širdimi galėtų pasakyti: „Mano sode visi darbai atlikti“. Tai ir neplanuokite visko padaryti per atostogas. Suraskite galimybių pagyventi savo sode kaip poilsiautojai, dirbdami tik savo malonumui. Palepinkite save, kitaip grįšite į darbą fiziškai išsekę. Ir joks pomidorų ar agurkų derlius tada bus nevertas prarastų atostogų.
Atostogautojo psichologija gerokai skiriasi nuo kasdieninės psichologijos. Pastebėta, kad atostogų metu žmonės daugiau nemotyvuotai perka, leidžia sau tai, ko niekada neleistų įprastomis darbo dienomis, taip pat ir savo elgesiu yra daug mažiau susikaustę. Todėl jokiu būdu nepamirškite per atostogas savo saugumo plačiąja prasme. Paliekate būstą – pasirūpinkite jo saugumu. Susipažįstate su naujais žmonėmis – venkite tapti sukčių aukomis. Vykstate į naujas vietas – išsirinkite saugiausias. Jei pasiimate daug pinigų, pagalvokite, kaip juos apsaugosite nuo vagių, jau nekalbant apie kreditines korteles bei dokumentus.
Pirmiausia mokslininkai įrodė, kad kenksminga per daug valgyti ir miegoti, o dabar jau mokslas patvirtino, kad per ilgai ilsėtis taip pat yra kenksminga. Vokietijos mokslų akademijos duomenimis, atostogų pabaigoje IQ (intelekto koeficientas) sumažėja apie 20 vienetų. Taigi kokia optimali atostogų trukmė?
Pasirodo, šis intelekto sumažėjimas yra laikinas ir paprastai tai tęsiasi nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tai susiję su prisitaikymu prie įprasto gyvenimo ritmo ir minčių tėkmės. Optimali atostogų trukmė kiekvienam yra individuali ir priklauso nuo konkretaus žmogaus prisitaikymo sugebėjimų. Tiems, kurie greitai (per parą) sugeba „persijungti“ nuo vienokio režimo prie kitokio, pakanka ir savaitės. Tačiau tiems, kurių adaptacija užtrunka iki penkių dienų, visaverčiam poilsiui reikia bent trijų savaičių.
Yra net posakis: „Niekam taip nereikia atostogų, kaip tam, kuris ką tik iš jų grįžo“. Nes po poilsio, laisvės, įspūdžių, kelionių vėl įsijungti į darbo ritmą nėra taip paprasta. Užuot su nauja energija imtis didelių darbų, apima... bloga nuotaika. Kodėl gi taip yra?
Pirmiausia, dažnai atostogų praleidimo būdas būna primestas šeimos, draugų, reklamos. Vienas keliauja su draugais į kalnus, nors mėgsta pagulėti pliaže, kitas vyksta degintis į Tunisą, nors nepakelia karščio, trečias visas atostogas praleidžia didelėje kompanijoje, nors labiausiai mėgsta tyloje paskaityti. Pirmiausia planuojant atostogas reikia savęs paklausti: ko man reikia, kad galėčiau pailsėti? Gerų ir blogų atostogų nebūna, paprasčiausiai skirtingiems žmonėms reikia ir skirtingų atostogų. Pačios atostogos turi būti tokios pat individualios, kaip ir žmogaus darbo ritmas.
Antra, atostogos buvo perpildytos darbais, ir jūs jų atlikti paprasčiausiai nespėjote. Jaučiate kaltę ir esate nusivylęs savimi.
Trečia, po atostogų stengiatės iš karto griebtis visų darbų. O tai jau iš karto pasmerkta nesėkmei.
Protingiausia būtų visus darbus pradėti palaipsniui (ne lėtai, o būtent palaipsniui). Leiskite 2–3 dienas organizmui fiziologiškai ir psichologiškai persitvarkyti, priprasti prie naujo ritmo. Nesiimkite visų darbų vienu metu, o protingai juos suplanuokite. Jei jūsų pareigos atsakingos, venkite priimti svarbius sprendimus. Nes yra didelė rizika, kad šie skubiai priimti sprendimai bus klaidingi!
Na, o jei blogos nuotaikos po atostogų išvengti vis dėlto nepavyksta, ką gi, belieka laukti kitų atostogų. Ir jas planuoti taip, kad malonūs atostogų prisiminimai iškiltų jei ne visus metus, tai bent pusmetį.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę