){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vaistai sukandžiojus vabzdžiams
Keliaujant gamtoje dažnai nepasiseka išvengti vabzdžių įkandimų. Sukąstos vietos parausta, patinsta. Jei įkandimų daug, gali sutrikti miegas, net pakilti kūno temperatūra, tuomet įkandimų vietas reikia patepti parūgštintu vandeniu, dezinfekuoti spiritiniais tirpalais. Labai veiksmingi antihistamininiai tepalai, pvz., difenhidramino, dimetindeno, kuriuose esantys vaistai slopina vabzdžių nuodų sukeltas reakcijas - mažina niežulį, patinimą, skausmą. Jais reikia patepti įkandimų vietas. Niežulį mažina ir lidokaino bei tepalai su mentolu.
Vabzdžių įkandimų galima išvengti tinkamai apsirengiant (dėvint drabužius, kurie dengtų visą kūną), taip pat galima naudoti vabzdžius atbaidančias priemones - repelentus, kurių skleidžiamas kvapas paralyžiuoja vabzdžių kraugerių uoslės receptorius ar tiesiog juos atbaido.
Skausmą malšinantys vaistai
Nestipriems skausmams slopinti, temperatūrai mažinti vertėtų įsidėti aspirino ir/arba paracetamolio. Jei kelionė tolima, jei keliaujama į nutolusias nuo civilizacijos vietas ir numatomas didelis fizinis krūvis, gali prireikti stipresnį nuskausminamąjį poveikį turinčių vaistų, pvz., ketorolako (daugiau žinomas Ketanov pavadinimu) arba diklofenako. Nereikėtų pamiršti ir lokaliai nuo skausmo vartojamų tepalų, ypač jei rūpinatės vaistinėle grupei žmonių. Patirtis rodo, kad kai kurie žmonės nuo tabletės atsisako, jei tik pajėgia kalbėti.
Skausmui malšinti galima naudoti šaltus pavilgus ar ledą, ypač jei skauda sumuštą vietą.
Pirmoji pagalba "sustreikavus" virškinamajam traktui
Aktyvintoji anglis. Ji gelbsti apsinuodijus. Nuo seno yra visų kelioninių vaistinėlių būtinoji dalis. Reikia žinoti, kad norint poveikio, aktyvintosios anglies vartoti reikia daug, net 0,5-1,0 g/kg kūno masės. Jei sveriate 75 kg - reikėtų išgerti nuo 37,5 iki 75 g. Tai tikrai daug. Tiek anglies tablečių neteko matyti jokioje kelionės vaistinėlėje. Tačiau viena kita tabletė gali pagelbėti, jei pučia pilvą.
Praktinis patarimas - valgykite šviežią maistą, saugokitės greitai gendančių produktų, ypač jei keliaujate pietuose vasarą. Jei vis tiktai apsinuodijote ir pykina, neslopinkite vėmimo - išsivėmus palengvėja. Jei apsinuodijote stipriai, reikia kreiptis į gydymo įstaigą, jei ji nepasiekiama - išplauti skrandį: gerti šiek tiek pasūdyto vandens, pirštu dirginant liežuvio šaknį sukelti vėmimą. Procedūra kartojama, kol iš skrandžio pradeda tekėti švarus vanduo.
Virškinimo fermentai. Jų reikia, jei nuo neįprasto ir sunkiai virškinamo maisto sutriko virškinimas - jaučiate pilve sunkumą, šleikštulį, pykinimą, pučia pilvą. Virškinimo fermentai (pvz., Kreon) vartojami valgio metu ar iškart pavalgius. Jei žinote, kad skrandis jautrus ir jam teks "ypatingas" krūvis, galima iš anksto, prieš valgį išgerti 1-2 kapsules.
Skrandžio sulčių rūgštingumą mažinantys vaistai. Jų reikia, jei vargina rėmuo, atsirūgstama rūgštimi. Kelionėje taip gali nutikti dėl neįprasto maisto, padegustavus vyno ar kitų alkoholinių gėrimų, paragavus aštrių patiekalų, išgėrus daug stiprios kavos (atsargiai vairuotojai!). Paprasčiausia priemonė - išgerti pieno, kuris neutralizuoja skrandžio rūgštis, tačiau veikia trumpai ir netrukus vėl pradeda varginti rėmuo. Vaistų, mažinančių skrandžio sulčių rūgštingumą, yra daug ir įvairių. Kokį pasirinkti? Galima rinktis nereceptinių rūgštingumą mažinančių vaistų, tačiau jei reikia ilgalaikio poveikio, reikėtų pavartoti histamino receptorių blokatorių (pvz., ranitidino).
Visada pravartu turėti
o Pleistro.
o Termometrą.
o Vaistų nuo skausmo.
o Vaistų nuo pykinimo.
o Vaistų nuo viduriavimo
o geriamojo vandens
Alergija
Manoma, kad net 20 proc. žmonių yra alergiški kokiai nors medžiagai. Vieniems alerginės reakcijos pasireiškia tik ten, kur pateko alergenas, pvz., išberia odą, ji pradeda niežtėti, patinsta, kitiems šios reakcijos būna audringos, greitai išplinta po visą organizmą - išberia viso kūno odą, sutinsta kvėpavimo takai, žmogus pradeda dusti, sumažėja kraujo spaudimas, ima temti akyse, gali pradėti pykinti, skaudėti pilvą. Tai anafilaksinė reakcija. Ji grėsminga gyvybei.
Jei alerginė reakcija vietinė, svarbu pašalinti alergeno likučius nuo odos ar gleivinių, duoti geriamųjų antihistamininių vaistų ar patepti antihistamininiais tepalais. Jei žmogų ištinka anafilaksinė reakcija, taip pat svarbu nedelsiant pašalinti alergeną iš organizmo, pvz., ištraukti vabzdžio geluonį, išvesti žmogų iš dulkėtos aplinkos (seno namo, daržinės ir pan.), atlaisvinti apykaklę, nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir suleisti adrenalino - vaisto, gyvybiškai svarbaus žmonėms, kuriems pasireiškia alerginės anafilaksinės reakcijos. Šio vaisto turi skirti ir išmokyti jo vartoti šeimos gydytojas ar alergologas. Jo alergiški žmonės visą laiką turi turėti su savimi ir, alergenui patekus į organizmą, nedelsdami jo susišvirkšti.
Vaistai, vartojami anafilaksinio šoko atveju, ir nitroglicerinas priklauso kategorijai labai retai reikalingų, bet visiškai nepakeičiamų vaistų, jei iš tiesų jų prireikė. Nuo to, ar vaistinėlėje yra šių vaistų, gali priklausyti žmogaus gyvybė.
Individualūs vaistai
Vaistinėlėje turi būti ir kitų vaistų nuo ligų, kuriomis serga keliautojas ar jo grupės nariai, pvz., sergant cukriniu diabetu būtina turėti ne tik insulino, bet ir gliukozės tirpalo, kurio galima suleisti, jei sergantysis cukriniu diabetu perdozuoja insulino, sergantieji astma būtinai turi pasiimti vaistų, skirtų šiai ligai bei jos paūmėjimams gydyti, sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turi pasiimti visus gydytojo skirtų vaistų ir jų reguliariai vartoti, nes nevartojant vaistų gali paūmėti liga, o tai tikrai apkartins poilsį.
Kokių ir kiek vaistų pasiimti, gali pakonsultuoti šeimos gydytojas. Tuomet keliaudami jausitės saugiai, o ištikus nelaimei galėsite padėti ne tik sau, bet ir bendražygiams.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę