Prof. L.Lukoševičius:
Lotyniškai appetitus reiškia norą valgyti ir malonumo jausmą valgant.
Apetito pojūtis priklauso nuo alkį ir sotumą reguliuojančių centrų, esančių galvos smegenų pogumburyje. Smegenų žievė per įpročius, stresus, skonio atmintį, nuotaiką veikia pogumburio veiklą, skatina ar slopina apetitą.
Apetitas yra vienas svarbiausių sveikatos požymių. Valgyti norime, kai kraujyje sumažėja gliukozės koncentracija.
gyd. Asta Liubinaitė:
Tai daugiau lemia psichologinė būsena, nes rudenį rečiau pasirodo saulė, trumpėja dienos, o kai trūksta šviesos, mus dažniau apima depresinė nuotaika. Be to, mažiau judame, tampame tingesni, rečiau išeiname iš namų. Vakarais turime daugiau laiko, todėl dažniau valgome, o maistas mums suteikia ne tik malonumą, bet, kaip sakoma, “eina ir į kūną”. Šaltuoju metų laiku organizmas linkęs kiek daugiau kaupti riebalų atsargas, kad galėtų apsisaugoti nuo šalčio.
A.Liubinaitė:
Kad išlaikytume normalų kūno svorį, turi būti balansas tarp gaunamos ir sunaudojamos energijos. Jei su maistu gausime kalorijų daugiau, jų perteklius virs riebalais.
Ne visi produktai suteikia tą patį sotumo jausmą ir mažina alkį. Pavyzdžiui, bananai yra sotesni nei obuoliai ar apelsinai. Žuvis - sotesnis produktas nei sūris, pupelės ar kiaušiniai. Nustatyta, kad didžiausias sotumo indeksas (SI) yra vaisių, mažiausias - duonos gaminių. Vaisiais pasisotinama greičiau, nes juose yra daug skaidulinių medžiagų ir vandens, o kalorijų nedaug. Reiktų rinktis liesesnį pieną, varškę, grietinę ar mėsos gaminius.
Patartina rečiau gaminti maistą riebaluose. Salotas gardinti ne riebiais padažais, užpilais, o aliejumi, citrinų sultimis, prieskoniniais žalumynais, krapais, petražolėmis.
Prof. L.Lukoševičius:
Paprastai žmogaus maitinimosi stilius yra individualus, tačiau nereikėtų kokio nors produkto suabsoliutinti. Maistas turi būti įvairus, kad gautume pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mikroelementų bei maisto skaidulų.
Šaltuoju metų laiku patartina daugiau vartoti jūros gėrybių, kuriose gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių; riešutų, kuriuose itin daug kalcio, baltymų, jie suteikia sotumo; taip pat gerti įvairių sulčių, arbatų.
Besaikis persivalgymas sutrikdo apetitą reguliuojančių centrų darbą, tuomet minimalaus maisto kiekio alkiui numalšinti jau nebepakanka. Todėl valgome vis daugiau ir sėkmingai pilnėjame.
Prof. L.Lukoševičius:
Anksčiau temstant daugiau būname namuose, daugiau laiko praleidžiame prie televizoriaus, mažėja mūsų fizinis aktyvumas. Mažiau išeikvojame energijos, todėl mažiau jos turime gauti ir su maistu. Deja, pagunda čia pat - virtuvė su šaldytuvu. Neretai pristinga valios ir vis dažniau varstome jo dureles.
Vakarieniauti reikėtų ne vėliau nei 20 val., valgyti lengvus užkandžius ar kruopų košę, pasitenkinti kefyro ar arbatos puodeliu.
Rudenį taip pat patartina daugiau vartoti magnio, C ir B grupės vitaminų.
Prof. L.Lukoševičius:
Tai puiki proga nutukti! (šypsosi...) KMU mokslininkai nustatė, kad antsvorio Lietuvoje turi 60,2 proc. vyrų ir 62,3 proc. moterų. Nutukimas - globali problema. Apskaičiuota, kad jeigu nutukimas JAV augs tokiu tempu, tai 2230 metais 100 proc. suaugusiųjų bus nutukę.
Alkio centrą ir poreikį valgyti lemia psichologiniai, socialiniai ir genetiniai veiksniai. Žmonės, turintys antsvorio, labiau reaguoja į skonio, uoslės signalus, valgymo laiką, šventes.
Pagalvokime: ar reikia valgyti prie televizoriaus? Juk valgyti reikia tik tuomet, kai esame alkani. O jeigu neištveriame neužkandžiaudami, geriau graužti morką ar obuolį. Atsikratyti antsvorio labiausiai padės valia.
Svarbu nepersivalgyti! Pakilti nuo stalo reikia dar jaučiant lengvą alkio jausmą. Alkis išnyksta po 10-15 minučių nuo valgymo pradžios, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama, todėl valgyti reikia lėtai.
Geriausiai nuo nutukimo saugo judėjimas. Bent pusvalandį per dieną reikia paplaukioti, pabėgioti, pavažinėti dviračiu arba tiesiog pasivaikščioti. Greitai einant per pusvalandį išeikvojama apie 60 kalorijų.
Prof. L.Lukoševičius:
Mano mėgstamiausias dienos davinys:
pusryčiams - stiklinė žalios arbatos ir 2 obuoliai, iki pietų dar 2 obuoliai ir stiklinė arbatos ar sulčių, pietums prieš valgį stiklinė arbatos ar sulčių, kepta lašiša su daržovėmis, pavakariams arbata su sausainiu, vakarienei stiklinė arbatos ar biokefyro, grikių košė arba 5 grūdų košė su spirgučiais.
• Valgyti įvairų maistą.
• Kuo daugiau valgyti daržovių ir vaisių. Biologiškai veiklios medžiagos padeda išvengti peršalimo ligų, stiprina imunitetą.
• Išlaikyti normalų kūno svorį. Jeigu svoris didėja, mažiau valgyti, daugiau judėti.
• Valgyti saikingai - mažinti vieno ar kito produkto kiekį, bet neatsisakyti jo visiškai.
• Valgyti reguliariai. Užmiršus papietauti ar pavakarieniauti, ypač nespėjus papusryčiauti, rizikuojama patirti nekontroliuojamą alkį, kuris gali pastūmėti prie persivalgymo.
• Per dieną išgerti apie 2 litrus skysčių.
• Nėra “gerų” ar “blogų” maisto produktų. Yra sveika arba nesveika mityba.
Maisto papildai - tarsi tarpinė grandis tarp maisto produktų ir vaistų. Jie gali padėti pagerinti savijatą, sveikatą ar išvaizdą. Tabletėmis, kapsulėmis, miltelių ar skysčių pavidalu pagaminti maisto papildai - tai vitaminų, mineralinių medžiagų, bioflavonoidų, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių ar kitų organizmui reikalingų biologiškai veiklių medžiagų preparatai. Jie teikia mums reikalingų mikroelementų ir mineralų, padeda išvalyti iš organizmo nereikalingas, kenksmingas medžiagas, reguliuoja vidaus organų veiklą. Specialūs maisto papildai padeda veiksmingai kovoti su antsvoriu, kuris, prasidėjus pavasariui, daugeliui iš mūsų tampa priešas Nr.1. Šį kartą pristatome keletą tokių specifinių maisto papildų. Duomenys apie maisto papildų sudėtį ir vartojimo rekomendacijas pateikti pagal nepriklausomos informacijos medicinos specialistams parengtą VU Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros bei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, informaciją....
Skaityti daugiauLietuvoje milžiniškais mastais daugėja nutukusių žmonių. Nutukimas – tai liga, kai organizme susikaupia per didelis riebalinio audinio kiekis. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Gastroenterologijos ir dietologijos klinikos gydytojos dietologės Editos GAVELIENĖS, nutukimas – lėtinė liga, kelianti didelį pavojų sveikatai. Tiek visuomenė, tiek medikai jai vis dar neskiria pakankamai dėmesio. Nutukimo komplikacijų sukeltų mirčių skaičius užima antrą vietą po mirčių nuo rūkymo sukeltų ligų. ...
Skaityti daugiauEgzistuoja daugybė priežasčių, kodėl norima sulieknėti, tačiau svarbiausios yra sveikata ir noras gražiai atrodyti, pasitikėti savimi. Antsvoris yra vienas daugelio grėsmingų ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, širdies ir kitų ligų rizikos faktorius, o su antsvoriu susijęs savigarbos ir pasitikėjimo savimi trūkumas neretai sukelia depresiją, pablogina sveikatą. Ypač vasarą paprasčiausiai norisi atsikratyti vieno kito kilogramo ir daliai atrodyti... Beje, šis noras sulieknėti būdingas visoms moterims ir merginoms, visiškai nesvarbu, ar antsvorio turima, ar jis tik tariamas......
Skaityti daugiauKiekvienas save gerbiantis ir savo kūną mylintis žmogus rūpinasi gera išvaizda. Vienas dažniausių rūpesčių – kaip išnaikinti plaukus pažastyse, bikinio, veido srityse. Dažniausiai juos skutate, pešiojate, atliekate [url="http://jaunatvesnamai.lt/paslaugos/kitos-paslaugos/plaukeliu-salinimas"url]depiliaciją vašku/cukrumi[/a], depiliuojate specialiais kremais? Nevarkite – užeikite į specialisto kabinetą ir nepageidaujamus plaukelius pašalinsite fotoepiliacijos būdu ir ilgam neturėsite problemų....
Skaityti daugiauMetabolinis sindromas. Šiandien šią diagnozę dažniausiai išgirsta sergantieji endokrininėmis ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis visame pasaulyje. Šis sindromas gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą net 10–20 metų. Metabolinis sindromas pirmą kartą buvo aprašytas 1923 m. Kuo pasaulis technologijomis ir pramone sparčiai žengia pirmyn, tuo daugiau žmonių kenčia ir kentės nuo šio sindromo, nes didėja nutukusių žmonių skaičius, taip pat daugėja sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu....
Skaityti daugiauKodėl ilgėjant tamsiems vakarams vis daugiau norisi valgyti? Kaip turėtų keistis valgymo įpročiai artėjant žiemai? Kaip atsikratyti kramsnojimo prie televizoriaus? Apie tai prie apskrito stalo diskutuoja mitybos specialistai - prof. habil. dr. gydytojas Leonardas Lukoševičius ir Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja, Kauno apskrities vyriausioji specialistė, mitybos higienos gydytoja Asta Liubinaitė....
Skaityti daugiauNors ne tik moterims, bet ir vyrams norisi atrodyti sportiškiems ir liekniems, bet dažniausiai savo linijomis garsiai rūpinasi moterys. Gal taip jau gamtos surėdyta, kad vyrams reikia mažiau pastangų, o gal jie irgi kenčia, bet... tyliai? Taigi apie antsvorį, ne tik moterų, ir apie tai, kaip išlikti liekniems sulaukus vyresnio amžiaus, kalbame su gydytoja Rita Kauliuviene....
Skaityti daugiaupienas ir vaisiai padeda lieknėti pavasaris priverčia kritiškai pažvelgti į...
Skaityti daugiauGera savijauta, trykštanti energija, ištvermė kasdieniniams darbams – ar yra žmonių, apie tai nesvajojančių? Bet svajoti neužtenka, reikia imtis priemonių troškimui išsipildyti. O ištvermę galima padidinti specialiomis reguliariomis treniruotėmis ir gerai subalansuota mityba. Apie visa tai kalbame su sertifikuota Lietuvos ir užsienio aerobikos, kūno rengybos, sveikatingumo seminarų ir konvencijų trenere, patyrusia mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauNėštumas – emocijų ir naujų potyrių kupinas metas. Bet vien tik laukimu ir emocijomis nėštumas tikrai nesibaigia. Didėjant pilveliui ir augant svoriui, organizmas turi prisitaikyti prie ganėtinai staigių pokyčių, o ypač – prie didėjančio kūno svorio. Gerai, jei nėštumo metu priaugama 10–12 kg, juk kai kurios moterys nėštumo metu su savimi nešioja tegul ir labai brangių, bet 20 papildomų kilogramų ar net daugiau. Niekas nepadės nešti šito svorio, bet jūs, mielos būsimosios mamytės, turite galimybę padėti savo organizmui, naudodamos specialius ortopedinius gaminius....
Skaityti daugiauKą turėtų žinoti svorį metantys žmonės? Kokia lieknėjimo programa efektyviausia? Kodėl? Ar prieš pasirenkant maisto papildus, padedančius mažinti svorį, būtina gydytojo specialisto konsultacija? Šiais ir kitais aktualiais lieknėjimo klausimais savo mintimis dalijasi Vilniaus Santariškių klinikų Gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė Edita GAVELIENĖ....
Skaityti daugiauKiekvieną pavasarį skaitome straipsnius, kaip sulieknėti ir vasarą pasitikti gražioms bei gerai nusiteikusioms. Šį balandį „Sveikas žmogus“ savo skaitytojoms norėtų dar kartą priminti svarbiausius lieknėjimo aspektus bei padėti pasirinkti maisto papildus, kurie svorio metimą padarys dar veiksmingesnį....
Skaityti daugiauApie cholesterolio pavojų ir ką valgyti, norint sureguliuoti cholesterolio lygį...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje daugiau nei 1,7 milijardo žmonių turi antsvorio arba yra nutukę. JAV nutukusiųjų per metus padaugėja vienu procentu. Jeigu išliks tokia tendencija, gali būti, kad 2230 m. visi amerikiečiai bus nutukę. Panaši situacija ir Europoje: 34 proc. 16–64 metų amžiaus moterų ir 45 proc. vyrų turi antsvorio. Lietuvoje antsvorio turi 46 proc. vyrų ir 33 proc. moterų....
Skaityti daugiauNereikia manyti, kad tvirtas lieknas kūnas yra tik graži išorė, reikalinga aktoriams, šou laidų vedėjams ar sporto klubų instruktoriams. Tikrai ne. Kai turime antsvorio, o dar blogiau – esame nutukę, iš paskos įkyriai seka eilė sveikatos susirgimų. Mokslininkai yra suskaičiavę, kad Lietuvoje net apie 60 proc. gyventojų turi antsvorį, o nutukusiųjų yra apie 27 proc. Apie tai, kaip gydyti nutukimą ir dėl jo kylančias ligas, pasakoja KMUK gydytoja endokrinologė Lina BARSIENĖ....
Skaityti daugiauMetabolinis sindromas gali sutrumpinti gyvenimą 10–20 metų. Apie 20 – 30 procentų visų žmonių turi šį sutrikimą, ir sergamumas šia liga didėja. Jei žmogui nustatyti pirmieji metabolinio sindromo požymiai, tai dar nereiškia, kad jau viskas, žmogus pasmerktas visiems jo nulemtiems sutrikimams. Situaciją pataisyti įmanoma keičiant gyvenimo būdą ir vartojant tinkamus vaistus. Kas yra metabolinis sindromas ir kaip jis gydomas, kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninių Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovu profesoriumi Vaidotu URBANAVIČIUMI....
Skaityti daugiau
Mokykloj buvau apvali: 60-62 kg, pamenu, buvo ir 64 kg. O ugis mano dabar 164, na, tikrai nebuvau plona. Istojus i universiteta iskart dingo menesines - stresas. Leido hormonus - apie 3 men, taciau pavasari issigandau, kai svarstykles parode 68 kg!..
Visa gyvenima, kiek pamenu, bandziau kovoti su antsvoriu, t.y. nusimesti ta riebalu sluoksni - nuo veido iki koju. Suvokiau, kad reikia viska daryti protingai. Bandziau. Na, manksta padejo tik tiek, kad raumenys sustiprejo, taciau lasinukai vis tiek liko ant virsaus. Nuolat kankinau save su mityba. Na, 12 klaasej pradejau skaiciuoti kalorijas - TAI TIKRAI PADEJO. Pamazu, protingai. Pirma menesi tiesiog mokiausi skaiciuoti - uzsirasydavau, ka valgiau, ir apskaiciuodavau, kiek kaloriju suvalgau. Kai tai nustaciau, pradejau kontrole: mazinau suvartojamu kaloriju kieki. Taip per 4 ar 5 men numeciau lasinukus (kaloriju per diena kiekis, ties kuriuo apsistojau, buvo 800-1000; taciau nesveriau, o skaiciavau is akies). Buvo neisisvaizduojama pergale! IR TAI TIKRA!Taciau tam reikia laiko. Bent dabar as taip manau, nes 8 metai praejo, o as niekad daugiau neberadau jegu tam pakartoti. pabandykit, gal jums pasiseks geriau nei man
Tada, sakau, istojau, ir nutukau
O stai dabar ka padariau - valgau viska, taciau ribotais kiekiais. Na, butu panasiai kaip kaloriju skaiciavimas, tik ju neskaiciuojant
Tai turi buti priimta kaip rimtas posukis tavo gyvenime, nes taip ir yra, tiesa pasakius: per diena valgai daug kartu, taigi tam skiri daug laiko. na, o dideliems pokyciams reikia tinkamai pasiruosti ;) Dabar ismokau vartoti maziau riebalu - ne sviesta valgau, o margarina. Aliejaus visai nebevartoju. Tiesa, jauciu, kad tai ne visiskai gerai, nes pradejau valgyt per daug sausa maista (kaip zinia, riebaliukuos paspirgintas daug skaniau). Jauciu, kad mano kunas priesinasi riebalams ir cukrui psichologiskai. Bet zinot, isties ikliuvau i spastus. Nes kaip didele banga vis tiek periodiskai atplaukia potraukis saldumynams - tada visa plyta sokolado galiu suvalgyt. Ir valgiau, bet pasakydavau sau, kad tai vadinasi mano pietus. Na, veikia. Labai daug is tiesu yra psichologine busena. Jei gera nuotaika, viskas gali labai gerai pavykti. As pavasari puse metu taip gyvenau, ir dar labiau sulieknejau - jau lieknesne negalejau noreti tapti
Zodziu, noriu pasakyt, kad taip pradejus su savimi dirbti, galima susikurti sau individualia mitybos programa, ji taps iprociu, ir tai pralktikuosi is metu i metus, tai taps gyvenimo budu.
Taciau tai gali ir pakenkti, kai asmenybe yra silpna... Stai manoji tokia. Taiti, sakau, pavasari labai sulieknejau. Na, isiteigiau sau, kad kadangio nedaug judu - studijuoju -, vadinasi, man reikia mazai maisto. Tiesiog ta baime tapti tokia putlia ir negalincia laisvai judet, kaip kazkada, del ko jauciaus labai nelaiminga, ta baime man padejo save taip sukontroliuoti. Valgau daug obuoliu. Mano diena: pusryciai, priespieciams 1-2 obuoliai, pietus, pavakariams 1-2 obuoliai, vakariene. Sakau, saldumynai gali buti pusryciams ar pietums, vakarienei kaip ir neleistina (na, isimciu buna
Suliekneti sulieknejau. Na, dar mankstinausi vakarais. Tiesiog namie. Tai budavo 2-3 dienas per savaite, kai savaitgali grizdavau namo. Apie 30-40 min savo susigalvotu pratimeliu. Bet tai raumenu stiprinimui, o pagrinde, kaip sakiau, suliekneti padeda tik normali mityba.
Taciau nezinau, gal riebalu pritruko mano organizmui, ar tai buvo grynai tik stresas, sutriko menstruaciju ciklas. Na, kaip visad del streso
Na, merginos, jei esat stiprios asmenybes, tai galit tikrai sau pabandyti susikurti, kaip sakau, savo mitybos rezima, ir jei tikrai viska keisite is pagrindu, jums pavyks! Ir tada parasykit, kaip pasiseke. Man, matau, nepavyks normaliai, nes daznai keicias nuotaika, o dabar pastebejau, kad ruduo, saltis, artimu zmoniu nebuvimas salia mane vel palauze ir pradejau daugiau valgyt. Ir dazniau saldumynu noret.
Arba dar galit, pvz., kelios cia susitarti, susiorganizuoti ir vykdyti ta pasikeitima kartu! Dalinsites ispudziais, ziniomis, patarimais, pasiekimais - tai bus ir kaip kontrole.
Daug gi lemia ir tai, ar esat uzimtos - jei kasvakar sedit namie prie TV, tai aisku, kad sitai irgi daug ka lemia. As net nekenciu TV - man rodos, kad kai sedziu ar guliu, as vos ne girdziu, kaip ant manes auga riebalu lasteles. Auga, aauga, aaauga
Sekmes ;)