Nutukimas – tai liga, kai organizme susikaupia per didelis riebalinio audinio kiekis: vyrams daugiau nei 25 proc. bendros kūno masės, moterims – 30 proc. Apie antsvorį ir nutukimą sprendžiama iš kūno masės indekso, kurį apskaičiuoti rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Atsiminkite, normalus žmogaus kūno masės indeksas (KMI, svoris kg / ūgio m2) yra tarp 18,5–24,99. Nutukimas nustatomas, kai KMI 30 ir daugiau.
Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau kalorijų negu jų išeikvojama energijai. Tuomet maisto medžiagų perteklius virsta riebalais. Nutukimas ne tik sukelia psichologinį ir fizinį diskomfortą, bet ir didina tikimybę anksčiau susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
Esant nutukimui, gali sutrikti organizmo funkcijos ir išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas. Kadangi diafragma pakyla labai aukštai, dūstama. Smegenų kvėpavimo centras tampa nejautrus, miegant kvėpavimas stoja (miego apnėja) ir organizme kaupiasi anglies dvideginis.
Be to, nutukę žmonės mažai juda, o judėjimas yra svarbus, kad būtų sudeginamos kalorijos bei riebalai. Kadangi organizme padidėja cholesterolio kiekis, vystosi aterosklerozė, todėl siaurėja kraujagyslės, padidėja kraujospūdis. Širdis nusilpsta, kaip pasekmė gali išsivystyti miokardo infarktas, insultas.
Per didelė kūno masė gali paskatinti organizmo nejautrumo insulinui atsiradimą, dėl ko išsivysto 2 tipo cukrinis diabetas. Dėl riebalų apykaitos sutrikimų virškinamosios sistemos organuose, dažniausiai tulžies pūslėje, gali atsirasti akmenų, o nuolatinis vidurių užkietėjimas sudaro sąlygas išsivystyti žarnyno patologijai.
Dėl hormonų disbalanso padidėja rizika susirgti vėžiu. Moterų organizme padaugėja moteriškų hormonų – estrogenų, susidaro sąlygos atsirasti gimdos gleivinės, krūties vėžiui.
Pirmiausia labai svarbu, kad tinkamai save prižiūrėtų nėščiosios moterys. Kūno masė nėštumo metu neturi padidėti daugiau kaip 10 kg. Jeigu moteris priaugs 20–30 kg, vaisiaus organizme susidarys riebalinių ląstelių perteklius, kas vėliau gali paskatinti nutukimo atsiradimą. Svarbu žinoti, kad kiek kalorijų gaunama su maistu, tiek turi būti ir sudeginama. Svarbi sveika gyvensena, subalansuota mityba, venkite lengvai pasisavinamų angliavandenių, sočiųjų riebalų rūgščių.
Žinoma, svarbu, kad kūno svoris nenukristų per daug, tuomet gali atsirasti kitų sveikatos sutrikimų...
Normaliam kūno funkcionavimui reikia pagrindinių maisto medžiagų: angliavandenių, baltymų ir riebalų. Kai trūksta šių medžiagų, organizmo funkcionavimas sulėtėja, nes taupoma energija. Energijos apykaitai reikalingas medžiagas organizmas priverstas gauti iš savo raumenų ir riebalų masės, o tai išsekina daugelį organizmo sistemų. Žmogus pradeda dažniau sirgti, silpnėti, liesėti, labai pakinta psichologinė būklė.
Dėl per mažo kūno svorio gali suretėti širdies ritmas, sumažėti arterinis kraujo spaudimas. Krentant kūno svoriui, mažėja raumenų masė, kaulai tampa trapūs (vystosi osteoporozė). Su maistu nepakankamai gaunama pagrindinių maisto medžiagų, reikalingų vitaminų ir mikroelementų. Susilpnėja imunitetas, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis. Sausėja oda ir plaukai, labiau slenka plaukai. Moterims gali išnykti mėnesinės.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę