Mokėjimas sveikai apsirengti

Gaminant drabužius daugėja įvairių sintetinių medžiagų, cheminių dažų, priedų. Kai kurie jų gali sukelti odos ligas, alergijas. Tad prieš perkant vieną ar kitą gaminį reikėtų išsistudijuoti prekės etiketę, kurioje nurodyta jo sudėtis. Turėdami žinių, įsigysime tinkamesnius drabužius ir geriau jausimės. Apie tinkamą pasirinkimą, sveikatai naudingus ir kenksmingus pluoštus ir medžiagas kalbamės su vienu iš Kauno tekstilės ir drabužių gamintojos UAB „Omniteksas“ vadovų, ilgamečiu patyrusiu tekstilės specialistu Vydu Damalaku.

Gana dažnai diskutuojama, kurie pluoštai yra natūralūs, o kurie ne. Tarkim, viskozė – natūralus pluoštas?
Vilna, medvilnė, natūralus šilkas – visi šie pluoštai yra natūralūs. Viskozė – dirbtinis pluoštas, gaunamas iš modifikuotos celiuliozės, o jos savybės artimos medvilnei. Palaidinės, suknelės, pasiūtos iš viskozės, yra lengvos, gerai sugeria drėgmę, gražiai krenta, tačiau reikalauja atidesnės priežiūros. Pavyzdžiui, drabužis gali pakeisti formą, jeigu jį netinkamai išskalbsite ar išdžiovinsite.
Skalbkite ne didesnėje nei +40ºC temperatūroje, nusausinkite atsargiai – ne gręžkite, o džiovinkite horizontalioje padėtyje (patiesę) ir nenaudokite būgninio džiovintuvo. Viskozės drabužį patartina išlyginti šiltu lygintuvu.
Kokią galime daryti išvadą, jeigu, apsivelkant drabužį, jis ima elektrintis?
Jei rūbas labai elektrinasi, tikriausiai yra pasiūtas iš sintetinio pluošto ar vilnos. Kita priežastis – kai rūbai yra perdžiovinami, todėl ir pasirodo „žiežirbos“.
Į Lietuvos rinką iš Tolimųjų Rytų patenka daug pigių prastos kokybės sintetinių rūbų, kuriais nusivylę pirkėjai daro skubotas išvadas, kad sintetiniai pluoštai yra blogis, nes jie dirgina odą, sukelia alergiją ir t.t. Kaip žinoma, kokybė kainuoja, – tai lemia pažangi gamybos technologija, kokybiškos žaliavos. Iš gerų poliesterio, poliamido ar polipropileno siūlų tinkamai pagamintos medžiagos dėvėjimosi savybėmis gali būti pranašesnės už natūralių ar dirbtinių pluoštų medžiagas.
Kokia jūsų nuomonė apie šiais laikais plačiai naudojamą poliesterį?
Poliesteris, kaip ir poliamidas ar polipropilenas, yra sintetinis pluoštas. Poliesteris tvirtas, neglamžus, nesugeriantis drėgmės, bet švelnus ir labai lankstus.
Skaitydami suknelės ar palaidinės etiketę, dažnai pastebite, kad poliesteris įvairiu santykiu maišomas su vilna, medvilne, linu ar viskoze. Tai daroma siekiant pagerinti medžiagos savybes, pavyzdžiui, sumažinti glamžumą, pagerinti laidumą orui ir prakaitui.

Iš poliesterio pasiūti drabužiai neblunka saulėje, nereiklūs priežiūrai. Jie lengvai skalbiami net ir karštame vandenyje, tačiau nereikėtų jų lyginti labai karštu lygintuvu.
Ką reikėtų žinoti renkantis apatinius rūbus? Kokios medžiagos dažniausiai sukelia odos alergiją ar diskomfortą?
Pirkdami apatinius rūbus, tradiciškai renkamės drabužius iš natūralių medžiagų – medvilnės, vilnos, lino ar šilko. Ir tai teisinga, nes jos pasižymi įprastomis higienos savybėmis: kol nauji, yra minkšti, gerai sugeria drėgmę, pakankamai laidūs orui, nesielektrina. Iš natūralių medžiagų pagaminti apatiniai tinka dėvėti ramiai poilsiaujant ar leidžiant laiką namuose. Beje, šie audiniai lengvai suyra gamtoje ir jos neteršia.
Tačiau didelė dalis apatinio trikotažo, o ypač skirto aktyviam poilsiui, sportui ir darbui, yra gaminama iš sintetinių ir dirbtinių medžiagų. Kokybiškas trikotažas iš poliesterio, polipropileno ar poliamido yra laidus orui ir drėgmei (prakaitui), todėl jį dėvint kūnas mažiau prakaituoja, nekaista, išlieka sausas net ir intensyviai judant.
Odos paraudimą, net niežulį ar bendrą diskomfortą sukelia ne apatinių rūbų medžiaga, o sudrėkusioje nuo prakaito medžiagoje besidauginančios bakterijos. Todėl apatinius drabužius rinkitės atsižvelgdami į veiklos aktyvumą: eisite pasivaikščioti, pasimankštinti ar miegoti.
Padėti išsirinkti sveiką rūbą jums gali ir gaminio etiketė. Tarkim, jei gaminys yra paženklintas Oeko–Tex Standart 100 ženkliuku, tai rodo, kad drabužis pagamintas griežtai laikantis technologinių reikalavimų, t.y. medžiagos ir priedai apdorojami ir dažomi sveikatai ir aplinkai nekenksmingais dažais ir chemikalais.
Iš kokių medžiagų pagaminti laisvalaikio rūbai mums suteikia didžiausią komfortą?
Intensyviai judant, o ypač šaltuoju metų laiku, patarčiau dėvėti apatinius iš poliesterio ar polipropileno, o antrajam sluoksniui apsivilkti medvilninį, vilnonį ar kitą labai gerai drėgmę sugeriantį rūbą. Taip apsirengę jūs neperšalsite, nes prakaitas lengvai praeis per pirmąjį rūbų sluoksnį ir susikaups antrajame, o prie kūno glausis sausi apatiniai.
Kokią įtaką mūsų sveikatai ir savijautai turi dažai, priedai?
Šiuo metu solidžių importuotojų Europoje ar kituose pasaulio regionuose pagaminti drabužiai yra saugūs, nes yra griežtai reglamentuota cheminių medžiagų naudojimo tvarka.
Deja, Lietuvos miestų turgavietės pilnos rūbų, nežinia kaip ir per kur atvežtų, be jokių sertifikatų. Gaminant pigius rūbus (ir marginant vaikiškus drabužėlius) tebenaudojamos cheminės medžiagos, turinčios kancerogenų ar vadinamųjų azo grupių, kurios gali sukelti vėžines ligas. Tad ar verta taupyti sveikatos sąskaita?
Kiek nemalonius odos sudirginimus paskatina gaminio spalva? Ar tiesa, kad sergančiajam psoriaze nepatartina dėvėti tamsių, ypač juodų, apatinių, nes dažai gali paūminti ligą?
Daugeliu atvejų drabužiai juoda spalva dažomi saugiai, ir juodi dažai negali pakenkti žmogaus organizmui ar odai. Vienintelis minusas – juoda spalva geriausiai sugeria saulės šviesą, todėl vasarą nerekomenduojama dėvėti šios spalvos rūbų, nes bus karščiau, prakaituosite, ir tai gali suerzinti sergančiųjų psoriaze ar jautrią odą.
Šiais laikais tekstilininkai sukuria naujų medžiagų. Teko girdėti apie bambuko pluoštą. Kokios yra jo savybės?
Iš bambuko medienos gaminamas bambuko pluoštas yra švelnesnis už medvilnę, o tekstūra – plona, kiek primenanti šilką. Medžiaga iš bambuko verpalų sugeria ir išgarina drėgmę beveik 3 kartus greičiau nei medvilninė. Šis pluoštas ne tik gerai sugeria prakaitą, bet turi ir antimikrobinių savybių, todėl net ir visą dieną ar naktį dėvėtas rūbas neskleidžia nemalonaus kvapo. Drabužiai – labai praktiški: tinka ir miegui, ir dėvėti kasdien.
Kas yra medžiaga, pagaminta iš pieno baltymų?
Aprangos gamyba iš pieno baltymų nėra nauja idėja, jos užuomazgų būta jau XVII amžiuje. Perdirbus ir atitinkamai modifikavus pieno baltymą kazeiną, gaunamas tekstilei tinkamas pluoštas, kuris vertinamas kaip ekologiškas produktas – jo net pH (6,8) yra toks pats, kaip žmogaus odos. Kazeino pluoštas pasižymi natūraliu antibakteriniu poveikiu, jo sudėtyje yra 17 aminorūgščių.
Tekstilės gaminiai iš kazeino pluošto malonūs dėvėti, turi natūraliam šilkui ir vilnai artimas savybes, malonų blizgesį. Iš pieno baltymų ar mišinių su modalu ar kitais pluoštais pagamintas trikotažas yra švelnus, nedirgina odos, todėl tinka apatiniams, naujagimių drabužiams; ypač turintiems jautrią odą ar sergantiems įvairiomis odos ligomis.
Kazeino pluoštas, maišytas su natūraliu šilku, kašmyru ar bambuko pluoštu, suteikia vėsumo ir oro pralaidumo pojūtį, todėl apatiniai ar viršutiniai drabužiai malonūs kūnui, ypač šiltuoju metų laiku.
Kaip parduotuvėje išsirinkti kokybišką drabužį? Kokia turėtų būti jo sudėtis, o kokios reikėtų vengti?
Teisingai pastebėjote, kad drabužius (ypač vaikams) ir apatinius reikėtų pirkti parduotuvėje. Turguje pirkite tai, kas nesiliečia su oda, tuomet nereikės spėlioti, kodėl niežti ar beria odą, kas sukelia alergiją ir panašiai.
Prieš perkant rūbą reikėtų įvertinti, kada ir kokiomis sąlygomis jį dėvėsite, tuomet lengviau pasirinksite tinkamą pluošto sudėtį. Atidžiausiai reikėtų rinktis apatinius (pirmąjį sluoksnį) , kurie tiesiogiai liečiasi su oda. Ramiam poilsiui, dėvėti namuose – bambuko viskozės, medvilnės, natūralaus šilko ar vilnos apatiniai, o sportui, aktyviam poilsiui ir darbui – geriau poliesterio, polipropileno pluoštų apatiniai. Antrasis drabužio sluoksnis turėtų būti šiltas ir gerai sugeriti drėgmę, o trečiasis – saugoti nuo kritulių ir vėjo. Pastarieji drabužiai gali būti pagaminti tiek iš sintetinių, tiek iš natūralių pluoštų.

Populiariausi straipsniai

Kai kurie maisto papildai, skirti lieknėjimui

Maisto papildai - tarsi tarpinė grandis tarp maisto produktų ir vaistų. Jie gali padėti pagerinti savijatą, sveikatą ar išvaizdą. Tabletėmis, kapsulėmis, miltelių ar skysčių pavidalu pagaminti maisto papildai - tai vitaminų, mineralinių medžiagų, bioflavonoidų, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių ar kitų organizmui reikalingų biologiškai veiklių medžiagų preparatai. Jie teikia mums reikalingų mikroelementų ir mineralų, padeda išvalyti iš organizmo nereikalingas, kenksmingas medžiagas, reguliuoja vidaus organų veiklą. Specialūs maisto papildai padeda veiksmingai kovoti su antsvoriu, kuris, prasidėjus pavasariui, daugeliui iš mūsų tampa priešas Nr.1. Šį kartą pristatome keletą tokių specifinių maisto papildų. Duomenys apie maisto papildų sudėtį ir vartojimo rekomendacijas pateikti pagal nepriklausomos informacijos medicinos specialistams parengtą VU Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros bei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, informaciją....
Skaityti daugiau
Kompleksinis nutukimo gydymas – kelias į sveiką ateitį

Lietuvoje milžiniškais mastais daugėja nutukusių žmonių. Nutukimas – tai liga, kai organizme susikaupia per didelis riebalinio audinio kiekis. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Gastroenterologijos ir dietologijos klinikos gydytojos dietologės Editos GAVELIENĖS, nutukimas – lėtinė liga, kelianti didelį pavojų sveikatai. Tiek visuomenė, tiek medikai jai vis dar neskiria pakankamai dėmesio. Nutukimo komplikacijų sukeltų mirčių skaičius užima antrą vietą po mirčių nuo rūkymo sukeltų ligų. ...
Skaityti daugiau
Kas žinotina apie maisto papildus, skirtus lieknėjimui?

Egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl norima sulieknėti, tačiau svarbiausios yra sveikata ir noras gražiai atrodyti, pasitikėti savimi. Antsvoris yra vienas daugelio grėsmingų ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, širdies ir kitų ligų rizikos faktorius, o su antsvoriu susijęs savigarbos ir pasitikėjimo savimi trūkumas neretai sukelia depresiją, pablogina sveikatą. Ypač vasarą paprasčiausiai norisi atsikratyti vieno kito kilogramo ir daliai atrodyti... Beje, šis noras sulieknėti būdingas visoms moterims ir merginoms, visiškai nesvarbu, ar antsvorio turima, ar jis tik tariamas......
Skaityti daugiau
Fotoepiliacija– išeitis norintiems atsikratyti nepageidaujamų plaukų

Kiekvienas save gerbiantis ir savo kūną mylintis žmogus rūpinasi gera išvaizda. Vienas dažniausių rūpesčių – kaip išnaikinti plaukus pažastyse, bikinio, veido srityse. Dažniausiai juos skutate, pešiojate, atliekate [url="http://jaunatvesnamai.lt/paslaugos/kitos-paslaugos/plaukeliu-salinimas"url]depiliaciją vašku/cukrumi[/a], depiliuojate specialiais kremais? Nevarkite – užeikite į specialisto kabinetą ir nepageidaujamus plaukelius pašalinsite fotoepiliacijos būdu ir ilgam neturėsite problemų....
Skaityti daugiau
Metabolinis sindromas: plačiai paplitęs ir pavojingas

Metabolinis sindromas. Šiandien šią diagnozę dažniausiai išgirsta sergantieji endokrininėmis ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis visame pasaulyje. Šis sindromas gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą net 10–20 metų. Metabolinis sindromas pirmą kartą buvo aprašytas 1923 m. Kuo pasaulis technologijomis ir pramone sparčiai žengia pirmyn, tuo daugiau žmonių kenčia ir kentės nuo šio sindromo, nes didėja nutukusių žmonių skaičius, taip pat daugėja sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu....
Skaityti daugiau
Kaip „apgauti” apetitą?

Kodėl ilgėjant tamsiems vakarams vis daugiau norisi valgyti? Kaip turėtų keistis valgymo įpročiai artėjant žiemai? Kaip atsikratyti kramsnojimo prie televizoriaus? Apie tai prie apskrito stalo diskutuoja mitybos specialistai - prof. habil. dr. gydytojas Leonardas Lukoševičius ir Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja, Kauno apskrities vyriausioji specialistė, mitybos higienos gydytoja Asta Liubinaitė....
Skaityti daugiau
Apie nereikalingus kilogramus – ne tik moterims

Nors ne tik moterims, bet ir vyrams norisi atrodyti sportiškiems ir liekniems, bet dažniausiai savo linijomis garsiai rūpinasi moterys. Gal taip jau gamtos surėdyta, kad vyrams reikia mažiau pastangų, o gal jie irgi kenčia, bet... tyliai? Taigi apie antsvorį, ne tik moterų, ir apie tai, kaip išlikti liekniems sulaukus vyresnio amžiaus, kalbame su gydytoja Rita Kauliuviene....
Skaityti daugiau
Kaip valgyti daug ir išlikti liekniems

pienas ir vaisiai padeda lieknėti pavasaris priverčia kritiškai pažvelgti į...
Skaityti daugiau
Ištvermę galima padidinti specialiomis treniruotėmis

Gera savijauta, trykštanti energija, ištvermė kasdieniniams darbams – ar yra žmonių, apie tai nesvajojančių? Bet svajoti neužtenka, reikia imtis priemonių troškimui išsipildyti. O ištvermę galima padidinti specialiomis reguliariomis treniruotėmis ir gerai subalansuota mityba. Apie visa tai kalbame su sertifikuota Lietuvos ir užsienio aerobikos, kūno rengybos, sveikatingumo seminarų ir konvencijų trenere, patyrusia mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Kai pati sau pasidarai per sunki

Nėštumas – emocijų ir naujų potyrių kupinas metas. Bet vien tik laukimu ir emocijomis nėštumas tikrai nesibaigia. Didėjant pilveliui ir augant svoriui, organizmas turi prisitaikyti prie ganėtinai staigių pokyčių, o ypač – prie didėjančio kūno svorio. Gerai, jei nėštumo metu priaugama 10–12 kg, juk kai kurios moterys nėštumo metu su savimi nešioja tegul ir labai brangių, bet 20 papildomų kilogramų ar net daugiau. Niekas nepadės nešti šito svorio, bet jūs, mielos būsimosios mamytės, turite galimybę padėti savo organizmui, naudodamos specialius ortopedinius gaminius....
Skaityti daugiau
Kad lieknėjimas būtų sėkmingas

Ką turėtų žinoti svorį metantys žmonės? Kokia lieknėjimo programa efektyviausia? Kodėl? Ar prieš pasirenkant maisto papildus, padedančius mažinti svorį, būtina gydytojo specialisto konsultacija? Šiais ir kitais aktualiais lieknėjimo klausimais savo mintimis dalijasi Vilniaus Santariškių klinikų Gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė Edita GAVELIENĖ....
Skaityti daugiau
Vėl pavasaris, vėl rūpesčiai dėl svorio

Kiekvieną pavasarį skaitome straipsnius, kaip sulieknėti ir vasarą pasitikti gražioms bei gerai nusiteikusioms. Šį balandį „Sveikas žmogus“ savo skaitytojoms norėtų dar kartą priminti svarbiausius lieknėjimo aspektus bei padėti pasirinkti maisto papildus, kurie svorio metimą padarys dar veiksmingesnį....
Skaityti daugiau
Interviu su sveikos mitybos specialiste Vaida Kurpiene

Apie cholesterolio pavojų ir ką valgyti, norint sureguliuoti cholesterolio lygį...
Skaityti daugiau
Aktyvi gyvensena, KMI* ir sveikata

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje daugiau nei 1,7 milijardo žmonių turi antsvorio arba yra nutukę. JAV nutukusiųjų per metus padaugėja vienu procentu. Jeigu išliks tokia tendencija, gali būti, kad 2230 m. visi amerikiečiai bus nutukę. Panaši situacija ir Europoje: 34 proc. 16–64 metų amžiaus moterų ir 45 proc. vyrų turi antsvorio. Lietuvoje antsvorio turi 46 proc. vyrų ir 33 proc. moterų....
Skaityti daugiau
Lieknas kūnas – ne tik grožis, bet ir sveikata

Nereikia manyti, kad tvirtas lieknas kūnas yra tik graži išorė, reikalinga aktoriams, šou laidų vedėjams ar sporto klubų instruktoriams. Tikrai ne. Kai turime antsvorio, o dar blogiau – esame nutukę, iš paskos įkyriai seka eilė sveikatos susirgimų. Mokslininkai yra suskaičiavę, kad Lietuvoje net apie 60 proc. gyventojų turi antsvorį, o nutukusiųjų yra apie 27 proc. Apie tai, kaip gydyti nutukimą ir dėl jo kylančias ligas, pasakoja KMUK gydytoja endokrinologė Lina BARSIENĖ....
Skaityti daugiau
Ar įmanoma „sustabdyti“ metabolinį sindromą?

Metabolinis sindromas gali sutrumpinti gyvenimą 10–20 metų. Apie 20 – 30 procentų visų žmonių turi šį sutrikimą, ir sergamumas šia liga didėja. Jei žmogui nustatyti pirmieji metabolinio sindromo požymiai, tai dar nereiškia, kad jau viskas, žmogus pasmerktas visiems jo nulemtiems sutrikimams. Situaciją pataisyti įmanoma keičiant gyvenimo būdą ir vartojant tinkamus vaistus. Kas yra metabolinis sindromas ir kaip jis gydomas, kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninių Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovu profesoriumi Vaidotu URBANAVIČIUMI....
Skaityti daugiau