Mankštos pratimai ir fizinis aktyvumas gerina savijautą ir nuotaiką, padeda išvengti ligų – aišku kaip du kart du. Vis dėlto kaip kūno kultūrai skiriamą laiką panaudoti efektyviausiai, ką, siekiant sveikatos, daryti ir ko – nedaryti?
„Bet koks fizinis aktyvumas gerai, – asmeninei kūno kultūrai neabejingus žmones sveikina sporto medicinos specialistas Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas. – O kad sporto klube neleistumėte laiko vėjais, atsisakykite pratimų parazitų ir mankštinkitės suprasdami, ko ir kaip siekiate.“
Yra ir tokia nuomonė: du ar trys pasivaikščiojimai lauke su šuneliu – tai pakankamas fizinis krūvis. Ar tikrai tiek pakanka ir augintiniui, ir jo šeimininkui, siekiančiam gerai jaustis, sportiškai atrodyti, turėti stiprią, ilgaamžę širdį?
Treniruotė – tai kūno prisitaikymas prie didėjančių poreikių. Jeigu šiandien negaluoju, o išėjęs pasivaikščioti su šuneliu pūškuoju, kitaip sakant, jeigu net pasivaikščiojimas man yra darbas, jis mane treniruoja. O jeigu mano sveikata gera, pasivaikščiojimas nėra treniruotė. Vienam žmogui treniruojamas krūvis – kilometras, kitam – penki. Krūvis turi priversti kūną prisitaikyti prie jam nepalankių sąlygų. Kai tokios adaptacijos nėra, žmogus, staiga užbėgęs į trečią namo aukštą, gali patirti infarktą, nes niekad taip nebėgo. Krūvis turi pamažu skatini prisitaikymo mechanizmus. Pavyzdžiui, galima gauti pakankamą krūvį mankštinantis vos du kartus per savaitę po dešimt minučių – tai labai didelio intensyvumo metodika. Dešimt minučių reikia atlikti vieną ir tą patį pratimą, tarkime, atsispaudimus: 30 sekundžių darome atsispaudimus, 30 sekundžių – poilsis. Taip dirbama, kaip minėjau, iš viso dešimt minučių. Šis metodas – fiziologiškai tai pagrįsta – stipriai skatina kūną prisitaikyti, degina kūno riebalus. Bet toli gražu ne visiems toks krūvis prieinamas (žmonėms, nepasirengusiems fiziškai, gydytojas D. Barkauskas šios metodikos imtis nerekomenduoja – aut. past.). Tačiau pamažu galima kūną paruošti, ir tai galima padaryti, ypač šaltuoju metų laiku, sporto klube. Rinkdamiesi treniruočių metodiką, būkite raštingi, venkite kai kurių absurdiškų būdų. Pavyzdžiui, visą dieną sėdėję darbe, ir sporto klube pratimus atliksite sėdėdami arba gulėdami. Tokie pratimai neveiksmingi, nes vien tik pamakalavimas rankomis ir kojomis neteikia treniruojamo poveikio visam kūnui: jis lieka sąstingio būklės.
Kaip treniruočių laiką panaudoti kuo geriau?
Patarčiau iš pradžių pasimokyti pas metodikas išmanančius instruktorius. Tarkime, susidomėsite šiaurietišku vaikščiojimu. Puiku. Tai vienas iš būdų ėjimą, paprastą pratimą, padaryti intensyvesnį: eidami atsispiriame rankomis, išeikvojame daugiau energijos. Bet vaikščiotojai, kaip kartais galima pamatyti gatvėje, eina ir tiek, lazdas jie tiesiog velka žeme.
Norint pasiekti rezultatų, pirmiausia reikia žinoti, ko sieki, antra – kokie būdai veiksmingi. Bet koks fizinis aktyvumas gerai, bet jei nenorime leisti laiko vėjais, turėtume atsisakyti pratimų parazitų. Vienas tokių – ilgai minti dviračiu sporto klube; nekalbu apie važiavimą tikru dviračiu keliu, buvimą gamtoje. Manote, kad iš pradžių klube raumenims apšildyti turite padirbėti treniruokliu dviračiu 30–40 minučių?! O iš tiesų pakanka penkių, ir instruktorius jums turėtų būtent taip patarti. Po vadinamojo apšilimo nuosekliai dirbsite skirtingais treniruokliais. Gali būti, kad antsvorio kilogramai jums ilgokai netirps. Kaipgi jie, jeigu dirbate netinkamai, galėtų tirpti? Riebalams „deginti“ reikia ne tolygaus krūvio, o banguojančio, su stipriais pikais.
Tik pagrįstos ir veiksmingos sporto klubų metodikos jų lankytojams duoda gerų rezultatų. Mankštintis būtina, ypač jauniems; jeigu vaiko stuburas kreivas, o augdamas, t. y. vaikinas iki 19–20 metų, mergina – iki 16–17-os, to neištaiso fiziniais pratimais, problema liks visam gyvenimui, suaugęs žmogus jaus skausmus, galbūt reikės stuburo operacijos ir t.t.
Šie metai Lietuvoje paskelbti sveikatingumo metais. Kas, Jūsų nuomone, labiausiai žmogų motyvuoja skirti laiko asmeninei kūno kultūrai?
Atsakysiu pradėdamas nuo fakto, kad nutukimo prevencijos metodikos ir valstybinės programos, kaip pripažįsta specialistai iš šalių, jas aktyviai diegusių, nėra veiksmingos. Nes suaugusieji nejaučia poreikio būti fiziškai aktyvūs. Štai britai kaip sprendimą siūlo pirmiausia skatinti jaunimo ir vaikų fizinį aktyvumą – kad jie nuo mažens sportuotų ir išsiugdytų poreikį būti fiziškai aktyvūs visą gyvenimą. Kad ir kiek kalbėtume apie rytinę mankštą, daugelis tingi ją daryti. O nuo mažų dienų ją darantysis jaus poreikį, tokio žmogaus įtikinėti ar raginti nereikės. Tarsi ir nenauja mintis?!
Kad treniruotės būtų laukiamos
Lietuvos sporto universiteto lektorė pilateso trenerė dr. Kristina Zaicenkovienė:
Mankštintis pradėjęs žmogus turėtų pasakyti treneriui, ko jis siekia ir kokių jis turi negalavimų, ar nejaučia nugaros, sprando ir sąnarių skausmų, ar nėra osteochondrozės, ar neišsiplėtusios kojų venos. Geriausiai savo sveikatą žino pats žmogus, o treneris gali labai daug padėti, rekomenduodamas tinkamus pratimus. Jeigu po užsiėmimų pasijaustumėte blogiau nei iki jų, kuriam laikui atsisakykite intensyvesnio krūvio, pasikonsultuokite su sporto gydytoju, kineziterapeutu ar gydytoju reabilitologu. Jie padės ir patars, kaip mankštintis, kai negalavimai atlėgs.
Jei ištiktų laikina nesėkmė, fizinio aktyvumo visiškai neatsisakykite. Ieškokite būdų, metodų, kurie jums tinka. Eikite mažais žingsneliais, bet eikite!
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę