){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?
Skanus ir maistingas
Skanūs ir maistingi žirniai baltymų turi tiek pat, kiek jautiena, tačiau pasisavinami kur kas lengviau. Žaliasis žirnis turi aminorūgščių, geležies, jodo, magnio, cinko, seleno, kalcio, fosforo ir kalio, vitaminų B, PP, C, E.
Žirniuose esantis B grupės vitaminas tiaminas gerina smegenų veiklą, suteikia energijos ir jėgų, padeda susikaupti. Šis vitaminas ypač naudingas vyresnio amžiaus žmonėms, nes lėtina senėjimą, saugo ląsteles nuo užkalkėjimo, kenksmingo aplinkos poveikio.
Žirniai turi reto vitamino H (biotino), kuris naudingas odai, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, ramina nervus.
„Be baltymų, šviežiuose žirneliuose gausu pektino ir tirpios ląstelienos, padedančios kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Žalieji žirneliai turi mažiau kalorijų ir riebalų negu kitas baltyminis maistas, tad naudingi mažakraujystės, nutukimo, širdies ligų, virškinimo sutrikimų, onkologinių ligų profilaktikai. Žirnelių verta valgyti moterims menopauzės laikotarpiu, nes vitaminas B6 aktyvina medžiagų apykaitą“, – teigia gydytoja dietologė Rūta Petereit.
Patarimas: sergant kraujotakos, inkstų, tulžies pūslės ligomis ar paūmėjus skrandžio ar žarnyno ligoms patiekalų iš žirnių patartina atsisakyti.
Džiovintuose žirniuose gausu purinų, kurie podagra sergantiems žmonėms gali sukelti priepuolius. Žirniai, kaip ir kiti ankštiniai augalai, gali sukelti pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi žarnyne.
Ką gaminti iš žirnių?
Žirnius sveikiausia valgyti vasaros pradžioje žalius, tik prinokusius, tada jie skanūs, sultingi ir maistingi. O ištisus metus galima vartoti konservuotus ir šaldytus žirnelius. Neretai kyla klausimas: ar juose išlieka toks pat vitaminų kiekis, ar jų sumažėja? Pasak mitybos specialistų, užšaldytose daržovėse vitaminai išlieka.
Mūsų seneliai, proseneliai iš žirnių gamino pačius įvairiausius valgius: sriubas, košes, pyragėlius, blynus. Taip pat įvairias mišraines, salotas, užkandžius ar garnyrą.
Kaip išvirti skanią žirnių košę?
Pasak maisto technologės Zetos Štarkevičienės:
Pirma taisyklė: prieš virdami žirnius išmirkykite juos šaltame vandenyje.
Antra, virdami žirnius į puodą pripilkite tiek vandens, kad juos vos apsemtų, tuomet jie nepraras maistinių vertybių (kuo verdant mažiau vandens, tuo daugiau išliks vitamino C).
Trečia, virkite lėtai, ant mažos ugnies, puodą būtinai uždengę dangčiu.
Ketvirta taisyklė: jokiu būdu virimo metu nepilkite į košę šalto vandens – sugadinsite skonį.
Penkta: sūdykite tik tuomet, kai košė išvirs.
Šešta taisyklė: jeigu norite trinti košę, tai darykite tuojau pat, kol ji dar karšta.
„Košei pagardinti tinka pakepinti svogūnai su morkomis, svogūnai su lašinukais arba grybais. Išvirę žirnius, pagardus galite įsukti į košę arba užpilti ant viršaus. Kvapnumo suteiks ant košės užbarstyti bazilikai ar čiobreliai“, – pataria Zeta Štarkevičienė.
Konsultavo Kauno klinikų gydytoja dietologė Rūta Petereit
Mitybos specialistės Zetos Štarkevičienės receptai
Žirnių kepsneliai
200 g žirnių
200 g avinžirnių
100 g lęšių
1 morka
1 svogūnas
2 česnako skiltelės
2 kiaušiniai
4 šaukštai miltų
100 ml aliejaus
200 g maltų džiūvėsėlių
žiupsnelis petražolių, čiobrelių
Pabrinkinkite šaltame vandenyje lęšius ir avinžirnius. Lęšius virkite atskirai ir trumpai. Žirnius virkite ilgiau, kol suminkštės. Aliejuje pakepkite smulkintus svogūnus, morkas, česnaką. Išvirtus žirnius, avinžirnius ir kepintas daržoves sumalkite mėsmale. Į gautą masę, kad sutvirtėtų, įplakite 2 kiaušinius ir įdėkite 4 šaukštus miltų, prieskonių. Vėl viską išmaišykite, formuokite kepsnelius ir kepkite 10 min. karštuose riebaluose arba aliejuje.
Kopūsto kepsnys su žirnių įdaru
1 nedidelė kopūsto galva
200 g žirnių
1 svogūnas
1 morka
100 g saliero
2 kiaušiniai
Išvirkite kopūsto galvą (kaip balandėliams), atskirai išvirkite žirnius. Aliejuje pakepinkite smulkintą svogūną, morką, salierą. Virtus žirnius sumaišykite su pakepintomis daržovėmis – tai kepsnelio įdaras. Vieną valgomąjį šaukštą įdaro dėkite ant kopūsto lapo ir užlankstykite jo kraštus. Suformuotą kepsnį pamirkykite kiaušinių plakinyje ir apvoliokite maltais džiūvėsėliais. Kepkite įkaitintame aliejuje ant mažos ugnies 10–15 minučių. Skanaus!Gudrūs patarimai
Žirniai nepūs pilvo (žarnyne nesusikaups dujų), jei juos virdami į puodą įdėsite kmynų.
Tinimą susimušus gali sumažinti šaldytų žirnelių kompresas.
Virti žalieji žirneliai su svogūnais, pagardinti cinamonu, – puikus afrodiziakas.
Tai įdomu
Romėnų laikais moterys veidui skaistinti naudojo žirnių pudrą.
Senovės Lietuvos kaimuose merginos žirnių miltais veido odą valė ir spalvą gerino. Liaudies išmintis byloja, kad, nuprausus veidą vandeniu, kuriame buvo mirkomi žirniai, oda tampa sveikesnė ir skaistesnė; išnyks riebios odos blizgesys.
Liaudies medicina teigia, kad valgant žalius tik vandenyje išbrinkintus žirnius (juos paskaninus medumi) didėja seksualinis potraukis ir lytinė potencija.
Kita vertus, kinų mokslininkai nepataria vyrams dažnai valgyti žirnių, nes jie mažina vaisingumą.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę