Ligų diagnostika pagal liežuvį

Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams.

Stebėdami savo liežuvį mes patys galime nesunkiai nuspėti pirmuosius negalavimų požymius. Tereikia atidžiai jį apžiūrėti, įvertinti dydį, paviršių, spalvą, kontūrus, apnašas. Jeigu liežuvio vaizdas jums kelia įtarimų, o ir sveikata per daug nesidžiaugiate, pats laikas būtų išsiaiškinti, kokie negalavimai jus užklupo. Diagnozuoti pagal liežuvį mums padės Sveikos gyvensenos ir meditacijos centro vadovė, bioenergetikė Dalia KENEŠIENĖ.

Organų žemėlapis

Pagal liežuvį puikiausiai galima diagnozuoti kepenų, skrandžio, blužnies, tulžies pūslės, plaučių, širdies ir kitas ligas. Atsistokite prieš veidrodį ir iškiškite liežuvį. Apžiūrėkite, ar nepakitusi jo spalva, dydis, drėgnumas, struktūra, apžiūrėkite jo apnašas.

Tada galite pasitelkti organų žemėlapį, pagal kurį bus lengviau nustatyti sveikatos būklę.

Taigi pats liežuvio galiukas yra širdies ir kraujagyslių zona. Ši zona yra atsakinga už širdies veiklą. Dešinioji liežuvio pusė byloja apie tulžies pūslės būklę, o kairioji – apie kepenų sveikatą. Liežuvio vidurys – virškinamojo trakto (skrandžio) zona. Iš abiejų skrandžio zonos pusių galima sužinoti apie blužnies sveikatą. Liežuvio dalis tarp širdies ir skrandžio zonos yra kvėpavimo sistemos (plaučių) zona. O liežuvio dalis esanti arčiausiai jo šaknies yra urogenitalinės sistemos zona.

Sveiko žmogaus liežuvis yra tolygus, rausvo atspalvio, be apnašų, dėmių, padengtas plona skaidria seilių plėvele. Susirūpinti derėtų, jei atsirado spalvos pakitimų, dėmių, apnašų, patinimų, įtrūkimų ir pan.

Spalva

Jei liežuvis yra labai blyškus, tai byloja apie kraujodaros problemas (mažakraujystę) ir didelį energijos trūkumą. Blyškūs liežuvio kraštai gali reikšti anemiją arba kepenų nepakankamumą. Jeigu liežuvio galiukas yra ryškiai avietinės spalvos, vadinasi, yra tam tikrų pakitimų širdyje. O jei lankstusis liežuvis yra melsvos spalvos, tai byloja apie kraujotakos sutrikimus. Tamsiai raudonos spalvos liežuvio galiukas arba jo šonai gali rodyti rimtas širdies arba kepenų ligas. Gelsva liežuvio spalva byloja apie refliuksą arba sutrikusią kepenų veiklą. Ryškiai raudonas liežuvis perspėja apie plaučių negalavimus, pneumoniją. Centrinėje liežuvio dalyje atsiradusi raudona liežuvio spalva arba gelsvos liežuvio apnašos byloja apie padidėjusį skrandžio rūgštingumą arba padidėjusį tulžies išsiskyrimą.

Forma

Kartais iškišus liežuvį galima pamatyti pasikeitusią jo formą. Jis gali būti patinęs, arba, priešingai, tarsi subliuškęs. Patinęs liežuvis aiškiai parodo, kad žmogui reikia išsitirti kraują. O jei patinusį liežuvį dar dengia ir raudonos apnašos, vadinasi, organizmui trūksta energijos. Kartais galima ir pajusti, ir pamatyti, kad liežuvis šiurkštus. Tai byloja apie kvėpavimo sistemos sutrikimus, todėl reikėtų išsitirti plaučius ir bronchus. Sausas liežuvis yra akivaizdus organizmo skysčių trūkumo požymis. O tarsi sutrumpėjęs ir raukšlėtas liežuvis rodo, kad blogai dirba žarnynas. Jeigu liežuvio kraštuose matyti įsispaudusios dantų žymės, – žarnynas nepakankamai gerai pasisavina maistą.

Struktūra

Gali būti pasikeitusi ne tik liežuvio forma, bet ir jo struktūra. Jei ant liežuvio vidinės dalies matosi horizontalių sutrūkinėjimų, tai rodo akivaizdžias skrandžio ir žarnyno problemas. Jei per liežuvio vidurį atsirado gilus įtrūkimas, kuris siekia liežuvio galą, galima įtarti širdies negalavimus. Kartais iškištas liežuvis gali drebėti kaip rankos. Tai rodo, kad žmogui labai trūksta energijos, jis patiria baimę, nerimą ir net gal yra kai kurių psichikos sveikatos negalavimų.

Apnašos

Paprastai liežuvis, net ir visiškai sveiko žmogaus, turi šiek tiek balkšvų drėgnų apnašų. Tačiau negaluojant tos apnašos gali būti skirtingos. Reikėtų atkreipti dėmesį į apnašų storį ir spalvą. Gausiai balkšvomis apnašomis padengtas liežuvis byloja apie sutrikusį virškinimą. Storos, baltos spalvos, varškės konsistencijos apnašos – pienligės požymis. Gelsvos apnašos parodo, kad gali būti sutrikusi kepenų veikla ar vystosi uždegimo procesai organizme. Apnašos liežuvio kraštuose taip pat byloja apie kepenų veiklos sutrikimus. Gelsvos apnašos liežuvio gale – signalas apie šlapimo pūslės uždegimą (cistitą). Jei apnašų yra tik tam tikroje zonoje – sutrikimų derėtų paieškoti tuose organuose, už kuriuos yra atsakinga konkreti zona.

Liežuvio priežiūra

Kaip rūpinamės savo kūnu, taip reikia prižiūrėti ir savo stipriausią kūno raumenį – liežuvį. Būtinai reikia įsigyti liežuvio valiklį, kuriuo du kartus per dieną išsivalius dantis reikia kruopščiai nuvalyti ir liežuvį.

Liežuvis savo struktūra yra labai palanki terpė kauptis apnašoms ir mikrobams daugintis. Ir jeigu jis nevalomas, po kurio laiko tie mikrobai sukelia dantų ir dantenų ligas. Todėl, siekiant išvengti šių ligų, būtina tvarkinga burnos higiena, kai mechaniškai šepetėliu pašalinamos dantų apnašos, liežuvio valikliu – liežuvio apnašos, ir taip sumažėja mikroorganizmų koncentracija.

Liežuvį galima valyti tuo pačiu dantų šepetėliu, kuriuo valome dantis. Valyti liežuvį reikia braukiant nuo liežuvio šaknies galiuko link. Taip pat galima naudoti ir grandiklius, valiklius.
Liežuvio valymas yra veiksminga priemonė sumažinti apnašas burnoje, mikrobų skaičių, riziką sirgti dantų ir dantenų ligomis, pagerinti paties liežuvio kraujo apytaką, burnos kvapą. Be to, švarus liežuvis žmogui suteikia didesnį švaros ir gaivos pojūtį. Liežuvio apnašas veiksmingai šalina ir valgomosios sodos tirpalas, kuriuo reikėtų praskalauti burną. Šis tirpalas neutralizuoja ir rūgščią burnos pH terpę.

Liežuvio mankšta

Kaip ir kiekvieną kūno raumenį, liežuvį reikėtų retkarčiais pramankštinti ne tik ilgai trunkančiais pokalbiais su draugėmis, bet ir paprastais pratimais.

Pirmiausia išsivalykite dantis ir nusivalykite liežuvio apnašas. Iškiškite liežuvį ir ištempkite. Po to liežuvio galiuku pasistenkite kuo giliau pasiekti gomurį, po to liežuvį vėl iškiškite ir ištempkite.

Toliau pabandykite vynioti liežuvį tarsi popieriaus lapą liežuvio šaknies link. Po to vėl iškiškite ir ištempkite.

Liežuvio galiuku darykite ratus iš pradžių viršutinių dantų išorinėje pusėje, po to apatinių, tarsi liežuviu norėtumėte nuvalyti dantų apnašas. Toliau liežuvio galiuku pirmiausia palieskite vieną vidinę žando pusę, tada kitą. Šiuos pratimus pakartokite po kelis kartus. Tokia mankšta pagerina ne tik liežuvio, bet ir visos burnos kraujotaką.

Burnos kvapas

Paprasčiausia ir gana veiksminga priemonė nuo blogo burnos kvapo yra gvazdikėliai, kuriuos reikėtų pakramtyti. Jei nemėgstate gvazdikėlių, galima praskalauti burną vaistinių medetkų arba nasturtų užpilu, mat šios vaistažolės puikiai naikina blogą burnos kvapą sukeliančias bakterijas. Dezinfekuoti gerklę ir burną galima ir pipirais su medumi. Pusę arbatinio šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų sumaišykite su puse šaukštelio medaus ir viską išmaišykite. Gautą masę įsidėkite į burną, suvilgę seilėmis šiek tiek palaikykite burnoje ir nurykite. Tokia košelė ne tik dezinfekuos burną, bet ir taps gera priemone nuo užklumpančių peršalimo ligų.