){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ant kepsninės, grilio galima paruošti pačių įvairiausių patiekalų iš mėsos (paukštienos), žuvies, vaisių, daržovių. Tačiau norint paruošti skanų maistą, reikia žinoti keletą gudrybių.
Kepsninė, grilis – puikus būdas gaminti valgį vasarą gamtoje. Kad patiekalas keptų lėtai ir maistas nepridegtų, svarbu žarijas įkaitinti taip, kad jos žioruotų ir būtų sluoksnis baltų pelenų. Liepsnos nereikia.
Patogiausia kurui naudoti medžio anglis. Briketai dega ilgiau, nes jie sūdresni. Deginant drūtgalius, gamintas maistas būna skanesnis. Taip pat galima naudoti rąstus ir šakas iš sodo. Jeigu jos vaismedžių ar vynmedžių, patiekalas atitinkamai kvepės. Degalai labai palengvina darbą, tačiau stenkitės nenaudoti degamojo skysčio, nes jo kvapas pakenktų maistui.
Gaminant maistą ant grilio naudojami nerūdijančio plieno įrankiai su medinėmis arba plastikinėmis nekaistančiomis rankenomis.
Sveikas, neriebus maistas – mėsa, žuvis ir daržovės bus skanesnės, jeigu jas pabarstysite druska, pipirais ir žolelėmis, o dar geriau, jeigu jas pamarinuosite, kad ir trumpai, kol įkais kepsninė, grilis. Kvapaus aliejaus, žolių ir prieskonių mišinio marinatas padės atsiskleisti skoniui, o acto marinatas suminkštins kietą mėsą. Grilyje kepama mėsa neturėtų būti labai riebi, kad pradėję lydytis riebalai neužsidegtų. Mėsa pirmiausia yra įtrinama prieskoniais arba marinuojama, po to patepama aliejumi ir kepama ant grilio grotelių. Aliejumi netepame mėsos tuomet, jei ji buvo marinuojama specialiame padaže – marinate.
Ant grilio galima kepti kubeliais supjaustytą mėsą, daržoves, vaisius ir patiekti juos ant iešmų ar medinių smeigtukų. Jeigu versite produktus ant iešmo, rinkitės ilgus metalinius arba trumpesnius medinius. Pastaruosius reikia mažiausiai 20 minučių pamirkyti šaltame vandenyje.
Maistą dažnai vartykite, kad nesudegtų, ir pašlakstykite marinatu, kad būtų drėgnas. Jeigu ugnis per karšta, išskirstykite anglis, o jeigu karščio trūksta, jas sustumkite į krūvą.
Baltai įkaitusias anglis metaliniu žarstekliu išskirstykite. Ant kepsninės uždėkite groteles – maždaug 15 cm virš anglių. Prieš pradėdami kepti 2–3 minutes groteles pakaitinkite. Valgį kepkite jam skirtą laiką, nuolat žiūrėkite, ar tinkamas karštis. Lengviau tai padaryti, jei kepsninė yra su angomis: atidarytos angos padidins ugnį, o iš dalies arba visiškai uždengtos ją sumažins, per didelę liepsną sumažinti padės ir vandens purkštukas, kokiu apipurškiate kambarinius augalus.
· Mėsai arba žuviai marinuoti ir maišyti naudokite tvirtus plastikinius maišelius. Jeigu reikia atramos, maišelį įdėkite į puodą arba kartoninę dėžutę.
· Jeigu reikia kočėlo, naudokite šalto vandens pripiltą stiklinį butelį. Vanduo butelyje tešlą šaldys.
· Česnakus galite sutraiškyti peilio geležte. Visada praverčia aštrūs peiliai ir nepamirškite pasiimti konservų, butelių atidarytuvo. Geriau rinkitės didelius puodus nei mažus, o jei prireiks dangčio, galėsite panaudoti didelę lėkštę arba foliją.
· Vandenį, pieną ar vyną atšaldysite sudėję į šalto vandens kibirą ir uždengę drėgnu rankšluosčiu.
· Pasiimkite ir nesvylantį katilėlį išgaubtu dugnu, geriau su dangčiu. Jame galėsite kepti ir virti, jį lengva valyti.
·
Pagal Viduržemio regiono receptą ant grotelių su daržovėmis kepta žuvis
▪1 valgomojo šaukšto susmulkintų šviežių arba 2 nubrauktų arbatinių šaukštelių džiovintų peletrūnų
▪ 6 valgomų šaukštų alyvuogių aliejaus
▪ 4 maždaug po 175 g oto, lašišos arba menkės gabalėlių
▪ 4 mažų česnako galvučių be plonų išorinių lukštų
▪ 2 valgomųjų šaukštų susmulkintų šviežių petražolių
▪ šviežiai maltų juodųjų pipirų
▪ 450 g storais griežinėliais pjaustytų baklažanų
▪ 4 vidutinių pusiau perpjautų pomidorų
▪ 8 storų prancūziško batono riekių
Vienoje porcijoje yra: 709 kcal, 50 g baltymų, 27 g riebalų (4,1 g sočiųjų riebalų), 71 g angliavandenių, 9,6 g skaidulų, 799 mg natrio.
Paruošimo būdas: sumaišykite peletrūnus ir 2 valgomuosius šaukštus alyvuogių aliejaus. Mišiniu aptepkite žuvų gabalėlius.
Česnakų galvutes sudėkite ant atskirų ypač tvirtos folijos lakštų, apšlakstykite likusiu aliejumi ir apibarstykite 2 arbatiniais šaukšteliais smulkintų petražolių. Česnakų galvutes gerai suvyniokite į foliją.
Metalines groteles padėkite maždaug 15 cm virš žarijų. Ant grotelių per vidurį sudėkite į foliją suvyniotus česnakus ir kepkite 20 minučių, dažnai juos apversdami.
Likusį aliejų sumaišykite su likusiomis petražolėmis bei trupučiu pipirų ir šiuo mišiniu aptepkite baklažanų griežinėlius. Juos sudėkite ant grotelių ir kepkite 10–15 minučių, vis suvilgydami aliejaus ir petražolių mišiniu bei kartkartėmis apversdami. Ant grotelių sudėkite žuvų gabalėlius, pomidorus ir kepkite 5–7 minutes, kol žuvies mėsa bus biri. Įpusėjus kepimo laikui, žuvų gabalėlius ir pomidorus apverskite, jei reikia, suvilgykite aliejaus ir petražolių mišiniu.
Prieš pat baigdami kepti žuvį ir daržoves ant grotelių paskrudinkite prancūziško batono riekeles.
Išvyniokite česnakų galvutes ir kartu su žuvų gabalėliais, baklažanais, pomidorais, prancūziško batono riekelėmis sudėkite į didelę, negilią lėkštę ir patiekite. Skanaus!
Paprastasis lazdynas, dar kitaip riešutinis lazdynas, lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai, – augina vaisius, kurių pats skanumas slepiasi kietame sumedėjusiame kevale. Tie vaisiai yra vadinami riešutais. Lazdyno riešutai labai vertinami dėl skonio, maistinių medžiagų ir naudingumo sveikatai. Straipsnyje paminėsime ir kitus riešutus, palyginsime jų vertingumą ir naudingumą mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauViena populiariausių daržovių Lietuvoje yra agurkai. Valgome juos žalius, sūdytus, konservuotus. Pakalbėkime apie jų maistingąsias savybes ir naudą sveikatai bei grožiui....
Skaityti daugiauŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIENĖS receptai šv. Velykų stalui...
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauVisos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Norėdami jas išsaugoti ir žiemai bei pavasariui, konservuojame. Ar tinkamai tai darome ir kaip išvengti „nušaudytų“ dangtelių sodo ir daržo gėrybių podėliuose? Atsako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNors pirmasis pavasario mėnuo dar ne „tikrasis“ pavasaris, bet pamažu ateina ir jis. O kartu ir gražiausia pavasario šventė – Velykos, kurios pagrindinis simbolis yra margintas kiaušinis. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais. Taip pat labai atidžiai parenkamos margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę: juoda – žemės spalva, žalia – gyvybės, raudona – Kristaus kraujo ir kt. Kiekvienas kraštas turi savo marginimo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą ir puoselėjamas iki šių dienų. Galbūt ir jūs galėtumėte papasakoti įdomių dalykų apie kiaušinių marginimą. Tačiau šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi, ką skanaus galima būtų iš jo pagaminti....
Skaityti daugiauPalangoje rugsėjį Lietuvos sveikatos sąjunga surengė tradicinę Sveiko maisto šventę. Net tris dienas diskutuota sveikos gyvensenos temomis, domėtasi ajurveda – tradicine indų medicina. O sveiko maisto patiekalų konkurse varžėsi ir šeimininkai, ir šeimininkės. Šių metų „Šeimininkių šeimininkės“ titulas pripažintas Bronei Vasiliauskienei iš Elektrėnų. Ji paruošė „Pribuvėjos stalą“. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir visi šventės dalyviai ragavo valgių. Keletą receptų galite išbandyti ir jūs. ...
Skaityti daugiauiš daržovių mišrainė 0,5 kg morkų, 0,5 kg saliero šaknų, 0,5 kg petražolių ...
Skaityti daugiauPaskutiniąją lapkričio dieną prasideda Adventas (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą) – susikaupimo, pasiruošimo Kalėdoms laikotarpis. Seniau buvo gausu įvairių draudimų: draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokdavo ir piršliauti nevažiuodavo, pasninkaudavo – nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško. Pasninko valgiai dažniausiai būdavo virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė (druskelė), įvairiausi raugintų kopūstų ir raugintų burokėlių patiekalai....
Skaityti daugiauPer didžiulį gyvenimo tempą daugelis turbūt nė nespėjo pastebėti, kaip atėjo gruodis, o kartu ir švenčių sezonas. Kalėdos ir Naujieji metai – čia pat, šventė jaučiama visur ir vis arčiau: artimiesiems bei draugams siunčiame sveikinimo atvirukus, perkame dovanas, puošiame biurus bei namus ir, aišku, galvojame, kuo šiemet prie Kalėdų stalo nustebinsime namiškius. Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas. Džiugina tai, kad paskutiniu metu šiaip jau konservatyvūs lietuviai mėgsta išmėgti vis įvairesnius patiekalus, dažniau eksperimentuoja virtuvėje. Nuo mados pabandysime neatsilikti ir mes, todėl šį kartą „Sveikas žmogus“ jums siūlo pasigaminti galbūt ne pačių maistingiausių, tačiau, be jokios abejonės, – be galo skanių patiekalų. Kada gi daugiau, jei ne per šventes galima pasilepinti be sąžinės graužaties? ...
Skaityti daugiauRudenį, nuėmus derlių ir pirmąkart iš šviežių grūdų iškepus šviežią duoną, namuose būdavo didelė šventė. Dabar daugelyje šeimų vėl didele švente tampa pabandymas iškepti duoną namuose. Tai pasidarė net madinga. Apie sumanymą namuose kepti duoną kalbėjomės su keliomis tai darančiomis moterimis ir su šiemet, Muziejų metais, Metų muziejininko vardą pelniusia Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologe Janina Samulionyte, tyrinėjančia kulinarinį paveldą. ...
Skaityti daugiauKonservavimas – tai bet kokios priemonės, panaudotos produktams apsaugoti nuo gedimo ar mikroorganizmų įtakai sumažinti. Vasara – metas, kai dauguma šeimininkių stengiasi prikaupti kuo didesnes maisto produktų atsargas žiemai. Konservavimo būdų daug, belieka pasirinkti tinkamiausią. Vienas labiausiai paplitusių konservavimo metodų – konservavimas aukšta temperatūra. Šis būdas gana sudėtingas, nes pagrindinis uždavinys yra sunaikinti mikroorganizmus ir apsaugoti, kad iš aplinkos jie nepatektų į konservuojamus produktus. Kokie pagrindiniai konservavimo aukšta temperatūra metodai ir kokios jų ypatybės bei kaip teisingai užkonservuoti maisto produktus aukšta temperatūra, konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauŠių gardžių Užgavėnių patiekalų siūlo pasigaminti Danutė KUNČIENĖ – 2002 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos sąjungos Šeimininkių šeimininkės titulo laureatė, Sveikatingumo stovyklos „Šermukšnėlė“ vadovė....
Skaityti daugiauBulvės, morkos, burokėliai ir kopūstai – tai vienos dažniausių daržovių pirkinių krepšyje ir ant pietų stalo. Kuo naudingos šios populiarios ir mėgstamos mūsų krašte daržovės? Kokių jos turi naudingų organizmui medžiagų ir ką iš jų skanaus ir sveiko galima pasigaminti? ...
Skaityti daugiauMėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę