){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Geriantieji arbatą rečiau serga širdies ligomis ir vėžiu, tačiau iki šiol ne visai aišku, kodėl taip yra. Viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad arbatoje yra didelis antioksidantų kiekis. Antioksidantai, kurių esama vaisiuose bei daržovėse, sulaiko kenksmingus laisvuosius radikalus, kurie gaminasi vykstant cheminėms organizmo reakcijoms – kai deguonis sudegina gliukozę tam, kad išlaisvintų energiją. Laisvieji radikalai gali pakenkti tokioms ląstelių sudėtinėms dalims, kaip dezoksiribonukleino rūgštis ir baltymų molekulės, o tai sudaro palankias sąlygas širdies ligoms, vėžiui ir kitiems sveikatos sutrikimams. Antioksidantai padeda išvengti kraujo krešulių ir uždegimo. Dėl antioksidantų naudinga vartoti daug vaisių ir daržovių. Visų rūšių arbatžolės gaminamos iš to paties krūmo Camellia sinensis, kuriame, kaip žinoma, yra didelis flavanoidų, vieno iš stipriausių antioksidantų tipų, kiekis.
Naujausi tyrimai parodė, kad kitas gausus sveikatą teikiančių antioksidantų šaltinis yra kava. Dažnai manoma, kad kava gali pakenkti sveikatai, nes joje yra kofeino. Tačiau duomenų, įrodančių, kad saikingas kasdienis kofeino vartojimas išties kenkia sveikatai, nepakanka. Diskusijose apie kavą užmirštamas svarbus dalykas – galima nauda, kurią teikia kavoje esantieji antioksidantai.
Antioksidantų gausu augaluose, o kavamedis – ne išimtis. Tyrimai rodo, kad skrudinamose kavos pupelėse antioksidantai koncentruojasi, dėl to kavoje antioksidantų yra keturis kartus daugiau, negu arbatoje.
Buvo tiriami ir kiti galimi antioksidantų šaltiniai. Paaiškėjo, kad šokolade yra didelis katechinais vadinamų antioksidantų kiekis. 50-yje g tamsiojo šokolado esančių antioksidantų galia prilygsta dviems stiklams raudonojo vyno, keturiems puodeliams arbatos, šešiems obuoliams ar 15 stiklinių apelsinų sulčių. Nustatyta, kad šokolade esantieji antioksidantai gerai rezorbuojasi organizme ir išlieka veiksmingi. Taigi, į sveiką dietą be baimės galima įtraukti ir šokoladą. Šokolado vartojimą reikia riboti tik dėl to, kad jame daug riebalų ir cukraus. Geresnis tamsusis šokoladas, nes jame mažiau cukraus.
Tyrėjai, kalbėdami apie vaisius ir daržoves, sako, kad kuo jie ryškesni, tuo geresni. Tūkstančiai vaisių ir daržovių sudėtinių dalių naudingi mūsų sveikatai, bet patys naudingiausi yra pigmentai, kurie nudažo augalą. Ryškiai raudona, mėlyna ir vyšninė braškių, mėlynių ir gervuogių spalva priklauso nuo antocianinų, kurie gali sumažinti pavojų susirgti vėžiu. Šiose uogose yra ir kita sudėtinė antivėžinė dalis, vadinama elagino rūgštimi, taip pat didelis kiekis C vitamino.
Mes žinome, kad valgyti brokolius ir morkas sveika. O svogūnus? Jų aštrų kvapą sukelia sieros sudėtinės dalys, mažinančios cholesterolį ir stiprinančios organizmo imunitetą. Svogūnuose yra pigmento, kuris saugo nuo širdies ligų. Dėl to daugiau šio pigmento turintieji raudonieji ir geltonieji svogūnai yra naudingesni už baltuosius.
Tur būt girdėjote, kad pomidorai naudingi dėl raudonojo pigmento likopeno, kuris gali kovoti su vėžiu, todėl visuomet reikėtų rinktis kuo raudonesnius pomidorus. Bet ar žinote, kad šio pigmento esama ir arbūzuose? Jis arbūzams suteikia spalvą. Kuo raudonesnis ir labiau prinokęs arbūzas, tuo jis skanesnis ir maistingesnis.
Australijos mokslininkai tiria, kokią naudą sveikatai duoda prieskoniai ir kiek jų reikėtų vartoti. Prieskoniai, kaip ir švieži vaisiai bei daržovės, arbata ar kava, turi daug antioksidantų, stiprinančių organizmo ląsteles. Įrodyta, kad kario lapai turi antioksidantų savybių. Manoma, kad jų turi ir imbieras bei česnakas, kuris mažina cholesterolio kiekį ir pavojų susirgti vėžiu. Tokią naudą gali duoti kasdien suvalgomas nedidelis česnako kiekis. Mokslininkai ieško žolių ir prieskoninių augalų naudingų aktyviųjų sudėtinių dalių, tačiau pripažįsta, kad visas augalas naudingesnis, negu išskirta jo aktyvioji sudėtinė dalis.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę