){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Graikų kalbos žodis prophylaktikos reiškia apsauginis. Šiandien profilaktiką suprantame kaip visumą priemonių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą bei išvengti ligų (pirminė profilaktika), atitolinti jas bei sustabdyti jau prasidėjusių ligų progresavimą (antrinė ir tretinė profilaktika). Skiriama individuali profilaktika bei populiacinė, arba socialinė, profilaktika.
“Vos ne dieviškas darbas! – šypsojosi KMU kancleris, Profilaktinės medicinos katedros vadovas, habil. dr., profesorius Vilius Grabauskas. Jis mano, kad profilaktinė medicina be reikalo priešpriešinama gydomajai. Kuo žemesnis valstybės ir sveikatos sistemos išsivystymo laipsnis, tuo didesni prieštaravimai tarp profilaktinės medicinos, diagnostikos ir gydomosios medicinos. Daugelį profilaktinės medicinos išaiškintų bei įdiegtų dalykų kasdien taiko ir praktinės medicinos atstovai. Rizikos veiksnių korekcija – labai svarbi gydymo schemos dalis. Rimti klinicistai tai pripažįsta, o jeigu ne viską atlieka – tai tik dėl laiko stokos. Profilaktiniai veiksmai būtini visose sveikatos priežiūros grandyse.
Profesorius minėjo, kad medikų auditorijai paskelbiant PSO duomenis, jog 50 proc. asmens sveikatos lemia gyvensena, 20 proc. – aplinka, 20 proc. – genetiniai faktoriai ir tik 10 proc. – medicinos pagalba, neretai pasigirsta nejaukus šurmulys. “Tarsi šie skaičiai ragintų, viską metus, orientuotis tik į profilaktiką. Skaičiai nemenkina medicinos – labai svarbios, sudėtingos ir brangios srities svarbos, bet primena sveikatos saugojimo faktorius. Būtinas ir valstybinis požiūris, kad brangiausias valstybės turtas – sveikas žmogus. Tačiau profilaktinė medicina visuomet buvo podukros vietoje. Anksčiau neturėjome ir sveikatos edukologų, ekologų, sociologų, nebuvo šių specialistų ir atsakinguose vadovų postuose. Tik nedidelė dalis lėšų, palyginti su gydomąja medicina, tenka profilaktikai. Stokota ir informacijos, mokymo. Tai tęsiasi ir šiandien!” – pažymėjo prof. V.Grabauskas.
Lietuvoje turime pakankamą mokslinį profilaktinės medicinos pagrindą, esame lygiaverčiai Europos šalių partneriai. Sveikatos politika (teoriniu lygiu) nesiskiria nuo labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių, o kai kuriose srityse yra net pažangesnė.
“Mažėjant sveikatos sistemos finansavimui, buvo panaikinti mokyklų medikų etatai, nutrauktas higienos specialistų rengimas, sustabdytos sergančiųjų diabetu mokymo ir kitos programos. Čia netinka politikuoti, aimanuoti. Daug priklauso ir nuo organizatorių vietose. Ekonominiai svertai sveikatos sistemoje ilgainiui bus subalansuoti, bet be reikiamo valstybinio požiūrio sunku tai padaryti”, – sakė prof. V.Grabauskas.
“Šiandien nebesergama poliomielitu, nebėra kokliušo protrūkių – tai didžiulis populiacinės, arba “didžiosios”, profilaktikos pasiekimas. Be valstybinių programų gydytojai tokių problemų neišspręstų, – minėjo VUL Santariškių klinikos Bendrosios praktikos gydytojo centro vadovas docentas Eduardas Razgauskas. – Medikai daug darbuojasi gyventojų, sergančių lėtinėmis ligomis, bei priklausančių didesnės rizikos grupėms, sveikatos priežiūros srityje. Tam tikrų rezultatų pasiekiama, tačiau ne tokių gerų kaip būtų galima, ligai užbėgus už akių. Sveikatos ugdymas – tai šeimų, ugdymo ir visų mokymo įstaigų rūpestis. Imunizaciją vykdyti paprasčiau nei sumažinti žalingų sveikatai rizikos faktorių poveikį. O juk dėl to sergamumas labai sumažėtų! Didžiulis darbas – žmonių mokymas. Gydytojai specialistai apie profilaktiką nenoriai kalba, tačiau ji yra kasdienis šeimos gydytojo darbas, jo hobis. Ką daryti, kad dantys būtų sveiki? Ne didinti gydytojų skaičių, ne skirti lėšų aparatūrai, o nuo mažens diegti taisyklingus dantų higienos įgūdžius. Tai ne vien medikų darbas. Dantų pastos reklama, nors kartais atrodo ir įkyri, taip pat yra mokymas, kasdienių įpročių formavimas.
Lietuvoje didžiausias mirštamumas Europoje nuo gimdos kaklelio vėžio. Stokojama ne tik lėšų nebrangiai kainuojančiam tyrimui, bet ir visuomenės narių dėmesio sau. Lietuvoje per vienerius griežto alkoholio vartojimo kontrolės metus išsaugota 3700 gyvybių – toks skirtumas, palyginti su kitų metų nelaimingų įvykių suvestinėmis. Užsienio šalių patirtis rodo, kad širdies ligų profilaktikai labai efektyvios rūkymo mažinimo bei racionalios mitybos programos. Lietuva dalyvauja tarptautinėje Neinfekcinių ligų integruotos pirminės profilaktikos ir kitose programose, kurios tikslas – gyvensenos rizikos faktorių koregavimas. Tačiau visuomenės nariai apie jas nieko nežino. Jeigu jos taptų visuomenės ir bendruomenės, o ne tik medikų mokslinių interesų programomis, jos būtų labai svarbios, – akcentavo doc. E.Razauskas. – Propaguojant medicinos mokslo laimėjimus visuomenė lyg ir nuraminama: už jus viskas bus padaryta. Vartotojų visuomenėje žmogus tampa pasyvus savo kūno atžvilgiu. Pasyvūs profilaktikos metodai nėra efektyvūs, nes neskatina individo kovoti dėl išlikimo. Viltis, kad sveikatą sustiprins piliulės ir vitaminai, yra gana pavojinga. Žmogus turi aktyviai siekti nesusirgti, o ne pasyviai naudotis medicinos laimėjimais. Vartotojų visuomenės ugdymas yra medicinos pralaimėjimas”, – pastebėjo doc. E.Razgauskas.
Kada lietuviai labiau saugos ir stiprins savo sveikatą?
Atsako habil.dr. prof. R.Kalėdienė: “Kol politiniai sprendimai nevertinami tarsi per sveikatos prizmę ir nėra pagrįsti moksliniais tyrimais, kol į sveikatos stiprinimą neįtraukiama bendruomenė ir neperorientuotas sveikatos priežiūros tarnybų darbas, sunku tikėtis realių teigiamų pokyčių. Bendro išsimokslinimo lygio kėlimas, mąstymo ugdymas, sveikatos mokymas – tai visuomenės sveikatinimo pagrindas”.
Visuomenės sveikatos ugdymo centro (VSUC) vadovas Z.Javtokas: ”Sveikatos priežiūros sistema turi būti orientuota ne tik į sergančiųjų gydymą, šimtų milijonų litų kompensacijas medikamentams. Reikia skatinti žmones stiprinti ir saugoti sveikatą. Švedų mokslininkai (Lindholm ir Rosen, 1991) apskaičiavo, kad, investavus 1 mln. kronų (470 tūkst. litų) į širdies persodinimo operaciją, galima “laimėti” 5 gyvenimo metus, o investavus šią sumą į pacientų sveikatos mokymą – iš viso 74 metus. JAV atliktų tyrimų duomenimis (Cummins, 1989), gydytojo patarimo pacientui mesti rūkyti ekonominis efektas yra 705-2058 JAV dolerių (įvertinant “išgelbėtus” gyvenimo metus). Vienas sveikatinimo veikloje dalyvaujantis asmuo per metus sutaupo valstybei 945 Lt (Lietuvos matematikos ir informatikos instituto duomenys, 1998). Svarbus veiksnys – visuomenės brandumas ir pilietiškumas. Piliečiai labiau turėtų domėtis, kam naudojami jų mokesčiai”.
Doc. E.Razgauskas: “Kasdien Lietuvos gydymo įstaigose lankosi apie 100 tūkst. žmonių. Net ir pas chirurgą apsilankęs pacientas turėtų gauti sveikatos žinių. Kad ir kaip užimti, BP gydytojai kiekvieno susitikimo su pacientu metu gali ne tik jam, bet ir šeimos nariams suteikti mažą postūmį keisti savo gyvenseną, skatinti aktyviai rūpintis savimi – žinoma, pasinaudojant medicinos mokslo pasiekimais. Keistinas ir Sveikatos apsaugos ministerijos pavadinimas. Juk ši institucija nieko nesaugo!”
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
bioprekyba@gmail.com
Pristatome visoje Lietuvoje.
www.inceptum.lt