){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kepenys paruošia svarbias mūsų organizmui medžiagas.
Glikogenas. Nė vienas mūsų negalime užtikrinti griežto mitybos režimo. Vieną minutę suvalgome per mažai, kitą – per daug. Maisto perteklius gliukozės pavidalu pasiekia kepenis, kur, veikiamas kasos hormono insulino, paverčiamos gyvulinės kilmės į krakmolą panašiu angliavandeniu – glikogenu. Jis kaupiamas ten pat kepenyse arba nunešamas į raumenis. Esant maisto trūkumui, energijai gauti kepenys arba raumenys skaldo sukauptą glikogeną į lengviau panaudojamą energinę medžiagą – gliukozę. Todėl, net ir visą dieną badaujant, bendra kūno riebalų masė nepakinta – žmogui užtenka sukaupto glikogeno. Jis sudaro net 5–7 proc. kepenų svorio.
Tulžies rūgštis. Tai medžiaga, reikalinga riebalams virškinti. Ją gamina hepatocitai ir per tulžies latakus išskiria į tulžies pūslę. Pavalgius reikalingas kiekis tulžies rūgšties išsiskiria į žarnyną. Esant šios rūgšties trūkumui ar pašalinus tulžies pūslę, suvalgius didesnį kiekį, maisto jaučiamas „sunkumas“ pilve.
Baltymai. Baltymai mūsų organizme tarnauja kaip reikalingų medžiagų nešikliai, statybinės medžiagos naujų ląstelių gamybai, kraujo sudėtinė medžiaga, taip pat padeda išlaikyti tinkamą skysčio balansą tarp kraujagyslių ir organų bei raumenų. Visi šie baltymai gaminami kepenyse. Ten pat gaminami ir baltymai, vadinami krešėjimo faktoriais. Jie yra atsakingi už trombo susidarymą ir kraujavimo sustabdymą pažeidus kraujagyslę. Trūkstant krešėjimo faktorių pailgėja kraujavimo laikas, gali atsirasti gyvybei pavojingų kraujosruvų.
Riebalai. Kepenyse gaminama labai svarbi organizmo statybinė medžiaga – cholesterolis. Jis užtikrina ląstelių sienelių tvirtumą. Kepenyse cholesterolio gaminama nuolatos ir vėliau jis nuplukdomas ten, kur jo reikia labiau – į „statybų vietą“ arba įeina į tulžies rūgščių sudėtį. Be to, cholesterolis kaip žaliava naudojamas kai kurių hormonų sintezei.
Kepenys ne tik pagamina naudingas medžiagas ir gali jas savyje saugoti, bet ir „priglaudžia po savo sparneliu“ kitus naudingus elementus:
• kepenyse kaupiami vitaminai A, D, E, K, B12. Valgant turtingą jais maistą, vitaminų perteklius kaupiamas ir panaudojamas esant trūkumui. Todėl šių vitaminų trūkumas esant prastai mitybai pasireiškia ne taip greitai.
• kepenyse saugoma dalis kraujo forminių elementų ir, vykstant stipriam kraujavimui, jie paleidžiami atgal į kraujagysles, taip apsaugant organizmą nuo mirties dėl nukraujavimo.
Šis svarbus organas valo mūsų kūną ne tik nuo nuodingųjų medžiagų (dažniausiai visi galvoja apie alkoholį ir maiste esančius sintetinius skonio ir konservavimo priedus), bet ir nuo medžiagų, kurios susidaro, kai organizmas dirba tvarkingai ir darniai.
Amoniakas. Ši medžiaga kiekvieną minutę išsiskiria skaidant baltymus. Ypač dideli kiekiai susidaro tuomet, jeigu laikomasi dietos ar badaujama. Amoniakas negali būti pašalintas pro inkstus. Užsibuvęs kraujyje, jis pasiekia galvos smegenis ir jas tiesiog „apnuodija“. Tokia būklė vadinama encefalopatija. Iš pradžių atsiranda mieguistumas, lėtas mąstymas, sumažėja koncentracija. Daugėjant amoniako kiekiui kraujyje, žmogus tampa vis labiau prislopintas, vangiai reaguoja į aplinką, miega nepažadinamai, nesuvokia savo būklės sunkumo, blogiausiu atveju – ištinka koma. Kad taip neatsitiktų, kepenys amoniaką paverčia kita medžiaga – šlapalu (urea). Jis dėl savo tirpumo vandenyje lengvai pašalinamas pro inkstus su šlapimu.
Bilirubinas. Išsiskiria mirus pasenusiems eritrocitams ir suirus svarbiausiai jų sudedamajai medžiagai – hemoglobinui. Laisvas bilirubinas sukelia geltą. Siekdamos to išvengti, kepenys sujungia laisvą bilirubiną su baltymais ir naujai susidariusį produktą išskiria kartu su tulžies rūgštimi.
Nuodų pašalinimas. Pirmas į galvą ateinantis pavadinimas yra alkoholis. Taip, kepenys atsakingos už jo perdirbimą ir pašalinimą. Tačiau tai ne vienintelis nuodas, nuo kurio esame saugomi. Kepenyse yra sunaikinamos su maistu gautos ar per plaučius įkvėptos kenksmingos medžiagos, kurios patenka į kraują: sintetiniai maisto priedai, vaistai, valiklių garai, nuodingų augalų komponentai. Alkoholis ir narkotinės medžiagos kenkėjų sąraše užima pirmąją vietą. Jie yra ne tik paverčiami nekenksmingais junginiais, bet ir sukelia hepatocitų žūtį. Todėl, piktnaudžiaujant alkoholiu, pamažu miršta visas kepenų audinys, dėl to sutrinka visos kepenų atliekamos funkcijos.
Tai svarbu! Kepenims taip pat kenkia kai kurie vaistai nuo skausmo: paracetamolis, nimesulidas. Jie gali sukelti staigią didelio kiekio hepatocitų žūtį ir taip sukelti žaibišką kepenų nepakankamumą. Todėl, vartojant sudėtinius vaistus nuo peršalimo, reikia skaičiuoti per parą suvartojamo paracetamolio kiekį ir neviršyti 4 g/parą, o vaikams iki 12 metų šių vaistų vartojimo schemą turi paaiškinti pediatras.
Vaistų perdirbimas. Nepaisant medicinos pažangos, ne visi vaistai, patekę į kraują, geba atlikti savo darbą. Dalis jų tampa veiksmingi tik tuomet, kai kepenyse yra paverčiami chemiškai veikliomis formomis. Tą ypač svarbu atsiminti geriant kelių vaistų vienu metu, nes kai kurie tarpusavy konkuruoja dėl pirmenybės „būti pakeistiems“. Todėl, gydytojui paskyrus naują vaistą, svarbu pasakyti apie kitus vartojamus preparatus.
Apsauga. Kepenyse esančios Kupferio ląstelės yra priskiriamos imuninei sistemai. Jos geba suvalgyti su krauju iš žarnyno patekusias bakterijas ir taip apsaugo visą organizmą nuo rimtos komplikacijos – sepsio (liaudyje vadinamo kraujo užkrėtimu).
Medicinos pažanga lėmė, jog įvykus ūminiam kepenų pažeidimui, trumpą laiką jas galima pakeisti „dirbtinėmis kepenimis“, dar vadinamomis MARS aparatu. Deja, jo atliekamos procedūros yra ne tik labai brangios, bet ir negamina reikalingų organizmui medžiagų.
• Apie 80–90 proc. kepenų masės sudaro hepatocitai – 25 mikronų dydžio ląstelės, gebančios atsinaujinti po pažeidimo. Jų yra apie 250–500 milijardų.
• 2 proc. yra vadinamosios Kupferio ląstelės ir panašiai tiek pat – Ito ląstelės.
• Vienu metu dirba apie 40 proc. kepenų. Dėl šio priežasties, kai pažeidimas nedidelis, šis organas geba gerai atlikti savo darbą, kol pažeistoji dalis atsinaujins.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę