){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mokėti nurimti. Labai veiksmingas būdas – meditacija. Jos formų yra įvairių. Galima sakyti, jog meditacija – tai malda. Jei moki nuoširdžiai melstis, tai moki ir medituoti. Meditacija moko santaros su savimi, darnos ir doros. Darna ir dora – labai susijusios sąvokos.
Reguliarūs fiziniai pratimai. Jie turi būti individualūs. Visi žmonės skirtingi, todėl vieniems reikia aktyvių judesių, kitiems – mažiau intensyvių ar ramių. Naudingas bet koks judėjimas, bet tikslinga pasirinkti tokį judėjimo aktyvumo būdą, kuris teiktų malonumo. Svarbu nepersistengti, nesiekti atsigriebti vieną dieną už visą savaitę, juolab – metus. Neįvertinę savo galimybių, galite sau pakenkti. Taigi reikia pajusti, kokia sistema – pratybos sveikatingumo centre, bėgiojimas ristele, ramūs jogos pratimai namuose ir t.t. – yra „mano“. Pavyzdžiui, penki Tibeto pratimai tinka visiems, tačiau, tik pradėję juos daryti, nebūtinai jausitės gerai. Reikės šiek tiek laiko. O kas rytą, tik pabudus, pasirąžyti verta ir nepajudinamiems aktyvios gyvensenos skeptikams!
Sveika mityba. Svarbu valgyti atsižvelgiant (pajaučiant) organizmo poreikius ir į sezoniškumą: vasarą iki soties prisivalgyti vaisių ir uogų, rudenį – daržovių, pavasarį naudoti pirmąsias žoles (garšva, builis, dilgėlė). Daržovės iš parduotuvės – daugiausia cheminio ūkio produkcija, tad geriau jų įsigyti tiesiogiai iš ūkininkų. Arbatas ruoškite iš vaistažolių ir lapų – jų pasiruoškite vasarą ir rudenį. Pavyzdžiui, juodųjų serbentų lapuose vitamino C yra net gausiau nei uogose. Lapus džiovinimui reikia skinti nelaukiant rudens, dar nokstant uogoms. Ypač gerai gerti laukinių obelų, erškėtrožių žiedų bei lapų arbatą.
Viską darykite su saiku ir be egoizmo: medituokite su saiku, valgykite su saiku, dirbkite ir ilsėkitės su saiku.
Asmeninė higiena. Tai ne tik išorinė kūno priežiūra bei švara. Svarbu žinoti, kad nuo storojo žarnyno veiklos priklauso kitų organų veikla ir odos būklė. Storajame žarnyne, pagal Rytų mediciną, yra kai kurių organų „atstovybės“, ir, jei būtent tose zonose nuolat yra apnašų, atitinkamų organų veikla gali sutrikti. Dėl to svarbus periodinis storojo žarnyno valymas (klizma su 1,5 l šalto virinto vandens ar žolelių nuoviru, kartą per 1–2 savaites).
Mokslininkai natūropatai neseniai prabilo apie svarbią žmogaus energinę zoną – bambą. Kai joje yra nešvarumų, energinė apykaita blokuojama. Todėl bambos priežiūra turi būti nepriekaištinga ne tik kūdikystėje, bet ir visą žmogaus amžių. Išsimaudžius bambą reikia išsivalyti (lygiai taip pat, kaip valome ausis). Valant masažuojami tam tikri taškai, ir tai teigiami veikia visą žmogaus energinę sistemą. Į bambą nereikėtų verti auskarų, taip pat – nenešioti juosmens nedengiančių drabužių – Rytų šalių moterys šią sritį pridengia, nes mano, kad kitaip būtų pažeidžiamos energinės struktūros (ilgainiui tai gali tapti ligos priežastimi). Į ausis auskarus rekomenduojama verti nuo 21 metų, ir tai turi atlikti specialistas, galintis nustatyti taškus, kuriuose galima ausį pradurti.
Kartą per savaitę gerai nueiti į pirtį. Būti pirtyje tinka kiekvienam, kaip sako suomiai, kuris iki jos gali ateiti. Reikia pasirinkti saugią kaitinimosi metodiką.
Pirtis – viena iš higienos, o ne pasilinksminimo ar triukšmingo bendravimo vietų.
Pirtyje tinka naudoti įvairias – drebulines, beržines, dilgėlių, paparčių ir kt. – vantas.
Su muilu prausti kūną pakanka kartą per savaitę. Galima ir patiems pasiruošti natūralaus prausiklio, užpylus kaštonus arba jų lapus karštu vandeniu. Kiek palaikę ir nukošę skystį, turėsite natūraliai putojančio kūnui malonaus prausiklio.
. Miegoti reikia 7–9 valandas. Pakankama miego trukmė pašalina nerimą ir suirzimą. Prieš miegą gerai pasimasažuoti pėdas (paduose – daug refleksogeninių zonų), ypač – su eteriniu aliejumi. Naudoti natūralaus pluošto patalynę. Geriau paprasta nelyginta nei blizgaus audinio, įmantri ir sintetinė patalynė. Dažnai – kas savaitę ar dar dažniau – keiskite patalynę, ypač pagalvės užvalkalą. Svarbios ir spalvos. Daugelis žmonių pripažįsta, kad geriausiai išsimiega kai patalynė balta ar šviesių, švelnių spalvų.
Tvarka namuose. Tyrimai rodo, kad žmonių, kurie turi savo namus, sveikata geresnė. Rengiantis įsigyti namus, nesvarbu, ar tai prestižinis rajonas, ar eilinė gyvenvietė, nederėtų skubėti. Reikia įsitikinti, ar namai nėra geopatinėje zonoje, sužinoti, kokių įvykių, susijusių su būsimų jūsų namų vieta, yra buvę, susipažinti su kaimynais.
Miegamajame lova turi stovėti galvūgaliu į rytus arba šiaurę, jokiu būdu – ne į vakarus (sakoma: vakarėti – senėti!). Miegamajame neturi būti televizoriaus ar kitokios garso ir vaizdo įrangos.
Gerai namuose turėti paveikslą, tapytą asmeniškai jums, atspindintį jūsų esmę.
Įrengiant namus, galima vadovautis Rytų šalių sistema Feng-shui. Analogišką patirtį galima rasti pasidomėjus mūsų tautos sodybų ir patalpų pirkiose išdėstymu.
Aplink namus nereikia daug medžių svyruoklių – jie teikia ramybę, bet ir liūdesį. Taip pat veikia ir eglių kaimynystė. Todėl, jei pasodinote eglę, netoliese sodinkite liepą ar kitą lapuotį medį.
Pramogos. Jos – tarsi gyvenimo prieskoniai. Todėl nepamirškime, intensyviai dirbę, susiorganizuoti sau ir savo artimiesiems mielų pramogų.
Reiklumas sau. Jeigu kūną ar sielą bando užvaldyti apatija ir neveiklumas, vis tiek veikite, dirbkite, drauge priversdami judintis ir tinginį savyje.
Venkite sunkių minčių ir neigiamų emocijų. Būkite drąsūs.
Atvirumas ir draugystė. Net pačios sudėtingiausios problemos gali išnykti atvirai išsikalbėjus. Uždari, nelinkę bendrauti žmonės dažniau serga širdies ir plaučių ligomis. Kvėpuoti reikia atvirai, visa krūtine, taip pat – ir gyventi! Nebijokime kreiptis į kitą žmogų, pavyzdžiui: „Aš labai noriu su tavimi susidraugauti. Ar tu nieko prieš?“.
Pagalba sau ir savigyda ligos ir nelaimingo atsitikimo atveju. Pirmosios medicinos pagalbos kursų žinių nepraleiskite pro ausis – jos gali būti labai vertingos nelaimingo įvykio atveju. Galite pasidomėti reiki, su-džok ar kitomis metodikomis. Rankos uždėjimas ant geliančios vietos – tai jau gydymas. Mokykitės pažinti vaistažoles ir naudotis gamtos vaistais, jokiu būdu nepaneigdami tradicinės medicinos ir gydytojų profesionalų pagalbos. Periodiškai tikrinkitės sveikatą, atlikite būtinus profilaktinius tyrimus. Turėkite savo šeimos gydytoją, kuriuo galite pasitikėti.
Vidinė pusiausvyra ir darna nepasiekiama be tam tikro atsidavimo ir susikaupimo. Pradėti galima nuo paprastų dalykų: pavyzdžiui, kai skaitote knygą, tai tik skaitykite, užuot dar ir kramsnoję ar žvilgčioję į televizorių; kai valotės dantis, apie tai ir galvokite; kai einate miegoti, nebesirūpinkite darbais; kai valgote, mėgaukitės maisto skoniu.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę