){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Deja, posakis “šiaučius be batų” tinka ir gydytojams. Sirgdami jie rečiau kreipiasi pagalbos į kolegas ar pasinaudoja nedarbingumo lapeliu. Net ir sirgdami infekcinėmis ligomis, jie dažnai dirba, sukeldami pavojų užsikrėsti ir savo kolegoms, ir pacientams. Susirgę gydytojai gydosi patys, neatlieka tyrimų ir todėl sunkesnės ligos jiems dažnai nustatomos pavėluotai.
Gydytojų darbas kelia daug streso. Jiems nuolat tenka bendrauti su kenčiančiais žmonėmis, matyti skausmą ir mirtį. Šiuo atžvilgiu didžiausią stresą kelia chirurgijos ir psichiatrijos specialybės. Nemažą stresą darbe patiria paramedicinos personalas: laborantai fizioterapeutai, rentgenologai, patologai ir kt., kadangi jų darbas labai atsakingas, tačiau jie gauna mažai teigiamo atgalinio ryšio ir pasitenkinimo. Taigi dėl nuolatinio streso darbe medicinos darbuotojai patiria didesnę riziką sirgti visomis su stresu susijusiomis ligomis nei kitų specialybių žmonės.
Patys gydytojai dažniausiai aiškina, kad tai daryti jiems trukdo didelis darbo krūvis. Ir ligoninėje, ir poliklinikoje dirbantys gydytojai yra labai užimti, net ir sirgdami jie eina į darbą, nes žino, kad kolegoms bus per sunku juos pavaduoti. Budėjimų grafikai yra stabilūs ir, vienam gydytojui susirgus, kitiems kyla nemažų problemų, nes ne visada taip greitai galima sergantįjį pakeisti. Todėl daugelis, nepaisydami ligos, jei tik jėgos leidžia, stengiasi dirbti.
Gydytojai dažnai neigiamai ar skeptiškai žiūri į sergančius bendradarbius. Todėl susirgęs gydytojas iš savo kolegų dažniau gali sulaukti susierzinimo, pašaipos ar geriausiu atveju – ignoravimo, bet ne užuojautos. Taip yra ne todėl, kad jie nejautrūs, blogi žmonės, bet dėl psichologinės gynybos.
Medikai savo darbe kasdien susiduria su skausmu, mirtimi, nepagydomomis ligomis, o tai kelia labai daug nemalonių jausmų. Jeigu kentėtų su kiekvienu pacientu, jie neišgyventų. Todėl nesąmoningai pasireiškia psichologiniai gynybos mechanizmai: jausmų izoliavimas ir projekcija. Jausmų izoliavimas padeda į pacientų ir savo problemas žiūrėti racionaliai, atsietai nuo jausmų. Projekcija yra toks psichologinės gynybos mechanizmas, kai savo nemalonius, nepakeliamus jausmus priskiriame kitiems. Taip gydytojai projektuoja į pacientus baimę, bejėgiškumą, nepasitikėjimą, ir jiems patiems tai leidžia jaustis stipriems ir nepažeidžiamiems. Dėl projekcijos tarp gydytojų ir pacientų yra labai griežtas vaidmenų pasiskirstymas: pacientai yra silpni, išsigandę, nepasitikintys ir bejėgiai, o gydytojai – stiprūs, viską žinantys ir galintys, pasitikintys savimi. Kai gydytojas suserga, šie vaidmenys susimaišo, tai kelia nerimą ir susierzinimą. Sergantis gydytojas lyg ir sugriauna visų nesąmoningai palaikomą iliuziją, kad žmonės baltais chalatais yra nepažeidžiami. Todėl gydytojams labai nemalonu sirgti net ir nesunkia liga – jie stengiasi kiek tik galima ilgiau ignoruoti savo negalavimus.
Kita psichologinė priežastis, dėl kurios gydytojai vengia pripažinti savo ligą ir adekvačiai gydytis, kartais vadinama “pagalbą teikiančių profesijų sindromu”. Šį sindromą 1979 m. aprašė psichoanalitikas Malan. Jis teigė, kad žmonės, dirbantys sveikatos ir socialinėse tarnybose, yra labiau linkę padėti kitiems ir nemoka pasirūpinti savimi. Dauguma šių profesijų žmonių užaugo šeimose, kuriose vienas ar abu tėvai negalėjo adekvačiai pasirūpinti savo vaikais. Taip galėjo atsitikti dėl vieno iš tėvų depresijos, alkoholizmo, nuolatinių konfliktų ar nuovargio. Dažniausiai vaikystėje visi žavėdavosi tokių vaikų talentais ir sugebėjimais. Jie anksti išmoko vaikščioti, kalbėti ir jau pirmaisiais metais nustojo šlapintis į kelnes. Nuo pusantrų metų jie sugebėdavo rūpintis savo jaunesniais broliukais ar sesutėmis, padėdavo tėvams.
Vaikas tokioje šeimoje nuolat stengiasi padėti tėvams geriau susidoroti su jiems iškylančiais sunkumais, tačiau tai padaryti jis, aišku, nepajėgus. Stengdamasis kompensuoti savo bejėgiškumą, užaugęs jis renkasi profesiją, leidžiančią padėti kitiems. Šie žmonės visą gyvenimą puikiai susidoroja su viskuo, ko imasi. Daugelis jais ir toliau žavisi bei pavydi sėkmės. Atrodytų, jie stiprūs ir pasitikintys savimi. Tačiau nepaisant sėkmingos karjeros ir pasiekimų, giliai viduje jie jaučia tuštumą, beprasmiškumą ir depresiją, kurią slepia po tariamos visagalybės iliuzija, stengdamiesi įtikinti save, kad “gali viską”. Gydytojo profesija labai padeda šią iliuziją palaikyti. Juk gydytojas neturi teisės pasakyti: “aš negaliu, esu pavargęs, blogai jaučiuosi” arba “man per sunku”. Gydytojai dirba ne tiek kiek gali, o tiek kiek reikia: 24 ar 48 val. be poilsio, miego, visada žvalūs ir susikaupę. Gydytojos moterys po paros sunkaus budėjimo grįžusios namo nesako: “aš pavargau”. Jos puola tvarkyti namus, gaminti maistą, rūpintis vaikais ir paskui vėl eina į darbą. Tačiau gyvenimo realybė yra tokia, kad energija yra ribota ir kartais kūnas atsisako paklusti, liga priverčia sustoti. Tada “išlenda” nuo vaikystės giliai slėpti jausmai – pyktis, bejėgiškumas, depresija. Todėl gydytojams susirgus net ir nesunkiomis ligomis, jas dažniau lydi depresinės reakcijos. Pagrindiniai simptomai tokiais atvejais yra beprasmiškumo jausmas ir iniciatyvos praradimas, įsitikinimas, kad neverta nieko daryti. Žmogus, kuris rodo aktyvumo stebuklus padėdamas kitiems, dėl savęs negali pajudinti nė piršto.
Prie sunkumo ieškoti pagalbos prisideda ir kitos, organizacinės priežastys. Gydytojai dirba ligoninėse ar poliklinikose tarp įvairių specialistų, su kuriais yra gerai pažįstami ir palaiko draugiškus santykius. Susirgęs gydytojas turi dvi galimybes. Viena – eiti formaliu keliu ir kreiptis į polikliniką pagal gyvenamąją vietą, antra – draugiškai pasišnekėti su kolegomis apie savo sveikatą koridoriuje ar kabinete. Pirmuoju atveju gydytojas turi pripažinti, kad yra pacientas, o tai psichologiškai labai sunku. Antruoju atveju vietoje išsamios ir atsakingos konsultacijos įvyksta draugiškas, neįpareigojantis pokalbis, ir visa atsakomybė už gydymą lieka pačiam sergančiajam. Galbūt jeigu būtų atskiros gydymo įstaigos medicinos darbuotojams, kokias turi kariškiai ir kt., tai palengvintų problemas. Tačiau paradoksalu, kad tokias gydymo įstaigas gali sukurti tik patys gydytojai, o jie savimi pasirūpinti nemoka.
Literartūros sarašas - redakcijoje.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę