){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kepenis galima apibūdinti kaip „fabriką“, kuris turi dvi funkcijas – nukenksminti į mūsų organizmą patekusias kenksmingas, nenaudingas medžiagas ir iš šių bei kitų medžiagų sintetinti organizmui būtinas medžiagas. Jeigu kepenims tenka žalingų medžiagų daug, kepenys turi jas nukenksminti, ir taip apleidžiama naudingų medžiagų gamyba. Maža to, jei kepenims tenka labai didelis krūvis, senka pajėgumas, jos silpsta, o lėtinis ir ilgalaikis kokių nors cheminių medžiagų vartojimas sekina kepenų rezervus.
Yra specifiniai, būdingi konkrečiam apsinuodijimui, ir nespecifiniai apsinuodijimo simptomai. Dažniausiai pasireiškia nespecifiniai – žmogus tiesiog jaučia bendrą blogumą, jam skauda galvą, pykina, darosi silpna. Daugelis, pajutę tokius simptomus, nesunkiai atpažįsta apsinuodijimo pradžią.
Vėliau gali atsirasti ir kitokių negalavimų, nes įvairios medžiagos turi tik joms būdingų simptomų.
Nenorėdamas daryti antireklamos kokiems nors vaistams, negalėsiu įvardyti konkrečių medikamentų. Tačiau neįmanoma paneigti, kad didžioji dalis vaistų, kuriuos mes vartojame, daro įtaką kepenims. Ir ta įtaka yra išties bloga. Ypač tada, kai sirgdami žmonės vartoja didesnes nei įprasta dozes, nes mano, kad tai padės greičiau pasveikti. Šis požiūris ne tik neteisingas, bet ir labai pavojingas. Būtent todėl visi medikamentai turėtų būti skiriami gydytojo nurodymu su išrašytu receptu arba bent pasikonsultavus su vaistininku.
Ypač numojama ranka į augalinius vaistus, tačiau gamta yra sukūrusi didžiausius nuodus, ir žmogui iki jos dar toli. Lietuvoje gana populiari yra liaudies medicina. Dažniausiai kaimo žmonės linkę gydytis įvairiais žoliniais vaistais, tačiau perdozavus augalinių preparatų galima ir mirtinai apsinuodyti.
Apsinuodyti galima labai įvairiomis priemonėmis – alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, buitine chemija, automobiliams skirtomis priemonėmis.
Pastarąsias medžiagas pilstant, ragaujant apsinuodijama tiek atsitiktinai, tiek savižudybės tikslu.
Šaltuoju metų periodu, intensyviai siaučiant gripui, padaugėja ir apsinuodijančiųjų, kurie gydosi nuo peršalimo. Problema kyla dar ir dėl to, kad apsinuodiję nuo peršalimo gertais vaistais ir jausdamiesi blogai žmonės mano, kad tai yra virusas, ir toliau dar intensyviau geria tų pačių vaistų. Tai dar viena priežastis, kodėl ypač svarbu konsultuotis su gydytoju ir visada skaityti vaistų instrukcijas. Juk dažniausiai mažomis raidėmis po dideliu vaistų pavadinimu būna parašyta pati vaisto veiklioji medžiaga, todėl kartais nutinka taip, kad žmonės kelis kartus per dieną geria tų pačių vaistų, nors jų pavadinimai yra skirtingi.
Iki šiol vyravo nuomonė, kad prieš kreipiantis į medikus reikia išbandyti visus galimus būdus, kurie tariamai gali padėti pasveikti.
Tačiau, įtarus simptomą, nieko nereikia daryti pačiam – geriausia pasitarti su specialistais, kurie dirba visą parą. Jie visada teisingai patars.
Svarbu įsidėmėti, kad laikas yra svarbiausias veiksnys apsinuodijus. Žmogus viską gali daryti gerai, bet, pavėlavus vos 10 minučių, gali įvykti nebepataisomi procesai. Taip yra todėl, kad dalis cheminių medžiagų, kuriomis apsinuodijama ypač stipriai, pirmosiomis valandomis, kai reikalinga skubi pagalba, nesukelia simptomų.
Pagal konkrečius simptomus galima nustatyti apsinuodijimo grupę ir pasakyti, ar galima tuo atveju ką nors daryti pačiam, ar geriau kviesti greitąją ir važiuoti į ligoninę.
Kasmet daugėja apsinuodijimų, didėja gydymo išlaidos apsinuodijusiems žmonėms. Ši tendencija tęsiasi jau daug metų. Tai galima būtų sieti su naujų cheminių medžiagų, medikamentų, įvairių kitų priemonių, kuriomis galima apsinuodyti, atsiradimu mūsų gyvenime.
Pirmoji grupė, kurią būtina išskirti ir reikia skelbti pavojaus signalą, – vaikai. Visame pasaulyje priimta, kad ankstyvojoje vaikystėje – iki 6 metų, vaikų apsinuodijimų visai neturėtų būti. Bet jų yra labai daug tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Šie apsinuodijimai įvyksta dėl nesaugios aplinkos. Juk 2–3 metų vaikas pasaulį pažįsta viską ragaudamas, todėl, jei nebūtų jam pasiekiamų vietų, kur laikomi vaistai ar buities priemonės, būtų galima išvengti tų nelaimingų atsitikimų.
Paauglystės amžiui būdingas ir nuodijimasis savižudybės tikslu.
Kita didelė apsinuodijančiųjų grupė – jauno darbingo amžiaus žmonės. Jiems būdingi ir atsitiktiniai apsinuodijimai, ir savižudybės tikslu.
Vyresnio amžiaus grupėje apsinuodijimų dažniausiai pasitaiko užsiimant savigyda, kai susirgus nesikreipiama į medikus arba kai perdozuojama medikamentų. Todėl labai svarbu stebėti, kaip vaistus vartoja atminties sutrikimų turintys artimieji. Tačiau suprantama, kad šitoje amžiaus grupėje apsinuodijimai yra tikrai mažiau svarbesni ir retesni nei kiti negalavimai, tokie kaip širdies ligos, vėžys ir pan.
Nėra nenuodingų medžiagų – viskas priklauso nuo suvartojamos dozės. Tai taikytina ir vitaminams, mineralams, ir netgi mineraliniam vandeniui. Čia labai tinka gerai žinomas posakis – kas per daug, tas nesveika.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę