){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Kanadoje ir visame pasaulyje 25 lėtinės ligos yra tiesiogiai susijusios su fiziniu pasyvumu, – kalbėjo K. Murumets. Pasak jos, žmonės jau suprato, kad fizinis pasyvumas yra pasaulinė problema, ir jei mes jos nespręsime pasauliniu mastu, kiekvieno iš mūsų mirtingumo nuo lėtinių ligų tikimybė vis didės.
„Jau dabar teigiama, kad Kanadoje mūsų vaikai gyvens keleriais metais trumpiau nei mes. Šios tendencijos atsiranda pirmą kartą istorijoje“, – sako specialistė. Sveiką gyvenseną skatinančios Kanados nacionalinės organizacijos generalinė direktorė tikina, kad Kanadoje daugiau kaip 5 milijonai dolerių išleidžiami sveikatos sistemai, ir ši milžiniška suma esą susidaro ne tik dėl fizinio gyventojų pasyvumo atsiradusioms ligoms gydyti, bet ir dėl produktyvumo praradimo sergant. „Ten, kur aš gyvenu, jei niekas nesikeis, sveikatos apsaugos sistemai netrukus reikės 80 proc. mūsų biudžeto, – tikina K. Murumets. – O juk reikia pinigų ir kitoms reikmėms patenkinti. Todėl jei ir toliau eisime šiuo keliu – tiesiog bankrutuosime.“
„Šiandien Kanadoje vaikai yra putlesni, apvalesni ir ne tokie lankstūs, palyginti su jų tėvais“, – sako Kanados nacionalinės organizacijos ParticipACTION prezidentė. Pasak jos, tik 7 proc. kanadiečių vaikų užsiima fizine veikla tiek, kiek rekomenduojama, tai yra vieną valandą per dieną. Vaikams augant, jų fizinis aktyvumas dar labiau mažėja.
„Vaikai Kanadoje vidutiniškai 6 valandas per dieną praleidžia prie televizoriaus, rašydami sms žinutes ar žaisdami kompiuteriu. Jei šias valandas padauginsime iš septynių, savaitės dienų skaičiaus, suprasime, kiek daug laiko mūsų vaikai praleidžia neaktyviai. Tai 42 valandos per savaitę, – vardina skaičius moteris. – Tad tai iš tiesų yra pasyvumo krizė.“
Tą patį galima pasakyti apie daugelį pasaulio šalių. Mes gyvename sėsliau nei anksčiau, mes vairuojame automobilį užuot vaikščioję ar važiavę dviračiu. „Neseniai buvau restorane ir pastebėjau, kad čia net pipirų malūnėlis yra elektrinis, tad nebereikia atlikti tokio paprasto veiksmo, kaip pasukti malūnėlį“, – stebisi aktyvią gyvenseną propaguojanti kanadietė.
„Kaip suprantate, visus augalus reikia laistyti. Tam nereikia daug išteklių, tačiau vandens vis dėlto reikia turėti“, – retoriškai kalbėjo K. Murumets. Ji pripažino, kad sveikata kainuoja, todėl ją itin stebindavo, kai valstybės atstovai išsakydavo mintį, jog jos organizacija ir darbuotojai galėtų dirbti savanoriškais pagrindais. „Jei mes norime dirbti rimtai, jei norime, kad mūsų šalis būtų sveika, tam reikia, kad vyriausybė ir privatus sektorius laistytų tą mūsų sodą“, – tikina specialistė.
Jos organizacijos tinklapyje galima rasti puikią priemonę, kaip išmatuoti vaikų fizinį aktyvumą. „Žiūrint iš šono atrodytų, kad vaikai turėtų būti aktyvūs, juk mes patys kažkada buvome vaikai, kurie, rodos, visuomet judėdavo. Tačiau dabar taip nėra, mūsų vaikai yra daug sėslesni“, – sakė K. Murumets. Moters teigimu, kai kurie tėvai itin nustemba sužinoję, kad jų vaikai turi būti aktyvūs per dieną bent vieną valandą. Daugeliui tai atrodo neįgyvendinamas uždavinys, kuriam esą nėra laiko.
„Todėl mes ėmėmės kampanijos, kurios pagrindinis tikslas – išaiškinti tėvams, kiek aktyvios veiklos reikia jų vaikams. Mes norime įrodyti tėvams, kad jie privalo imtis veiksmų savo vaikų labui,“ – tikina K. Murumets.
Pasak jos, dauguma tėvų klaidingai mano, kad vaikai pakankamai juda mokykloje, bet taip nėra. „Jei mano vaikystėje fizinių užsiėmimų mokykloje buvo kasdien, dabar tam skiriama vos kelios pamokos per savaitę“, – tikina moteris. Kiti tėvai kartą per savaitę nuveda vaikus į kokį nors sporto būrelį ir baseiną ir vėlgi mano, kad to pakanka. Tačiau ir ši nuomonė klaidinga, vaikas turi judėti kasdien. Prie to turi prisidėti ir socialinė reklama, kuri labai svarbi, jei norime sukurti aktyvią visuomenę. „Didžiuojuosi, kad mes sugebėjome įkvėpti tėvus imtis priemonių, kad padėtų savo vaikams“, – sako aktyvų gyvenimą propaguojanti moteris.
Kaip vieną galimybių padėti žmonėms būti aktyvesniems K. Murumets mini jos šalyje dar tik metus skaičiuojančią sporto dieną. Praėjusiais metais kartu su olimpinėmis ir parolimpinėmis žaidynėmis Kanadoje atsiradusi sporto diena esą itin pasiteisino. Pasinaudojome šiomis Kanadoje itin populiariomis olimpinėmis žaidynėms įvairiose žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta: „Nesvarbu, kad jūs nesate profesionalus sportininkas, – jūs galite dalyvauti įvairiose žaidynėse ir rungtyse!“
„Tokiomis žinutėmis mes bandėme pritraukti kuo daugiau žmonių, kad jie imtųsi aktyvesnio gyvenimo būdo, – patirtimi dalijasi moteris. – Mes stengėmės žmones supažindinti su įvairiomis sporto rūšimis. Noriu pasigirti, kad iš viso vyko daugiau kaip 1000 įvairių sporto renginių, kur žmonės galėjo atvykti paplaukioti, pašaudyti, išbandyti bet kurią sporto šaką. Šiuose renginiuose dalyvavo apie 400 Kanados bendruomenių.“
K. Murumets teigimu, pagrindinis šios dienos tikslas – atitraukti žmones nuo televizorių, kad jie patys fiziškai dalyvautų įvairiuose renginiuose. Šįmet įvyko antroji Sporto diena, kuri buvo gerokai aktyvesnė nei pernykštė. „Rezultatus mes kol kas skaičiuojame, tačiau ši diena labai populiari ir rezultatyvi, apie tai byloja ir statistika. 18 proc. apklaustųjų pasakė, kad per 13 metų jų domėjimasis ir dalyvavimas sporto renginiuose sumažėjo, tačiau 34 proc. žmonių teigė, kad jie nusiteikę būti aktyvesni, 19 proc. – kad kitais metais jie vėl užsiregistruos į šiuos sporto renginius, ir net 23 proc. – rekomenduos šį renginį savo draugams ir pažįstamiems“, – džiaugiasi aktyvistė.
„Dar viena bendruomenių iniciatyva, apie kurią norėčiau pakalbėti – iniciatyva „Jaunimas jaunimui“, kurioje paaugliai siekia paskatinti savo bendraamžius būti aktyvesnius“, – patirtimi dalijasi Particip ACTION prezidentė. Prie šios jaunimo iniciatyvos Kanadoje prisijungė 25 tūkstančiai jaunų žmonių, buvo įtraukta apie 1000 bendruomenių, privatūs rėmėjai tam skyrė maždaug 2 mln. dolerių (~ 4,87 mln. litų).
Apibendrinant rezultatus, reikia pastebėti, kad 66 proc. jaunuolių sakė, kad tapo fiziškai aktyvesni, kai sudalyvavo šiame projekte., 96 proc. jaunimo sutiko, kad ši programa buvo pozityvi patirtis, 88 proc. teigė, kad ši programa leido suprasti, kokia didelė yra per mažo fizinio aktyvumo grėsmė, 88 proc. jaunimo suvokė, kad jie turi arba išsiugdė lyderystės įgūdžių ir 82 proc. jaunimo rekomenduotų šią programą bendraamžiams.
„Aš tikiu, kad mes visi galime prisidėti prie to, kad pasaulis būtų geresnė vieta gyventi, ir kad fizinė veikla yra vienas iš geresnės visuomenės sveikatos elementų ir Kanadoje, ir Lietuvoje“, – neabejoja K. Murumets. Ji tiesų tiki, kad gali pakeisti pasaulį, kaip ir tuo, kad jį pakeisti gali kiekvienas mūsų.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę