Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » GYVENIMO BŪDAS  » Profilaktika  » Įdomu: spermos kokybės įtaka vaisingumui

Įdomu: spermos kokybės įtaka vaisingumui

Pastaraisiais metais daugėja porų, trokštančių, bet negalinčių susilaukti vaikų. Todėl sumažėjusio vaisingumo gydymas tampa vis svarbesnis. Priežastys, trukdančios apvaisinimui, gali būti sumažėjęs ir moterų, ir vyrų vaisingumas. Šį kartą dėmesys – vyrams.
 
Pasaulinės tendencijos ir tyrimai 


Vyrų spermos kokybė prastėja. Nors ir vyksta įvairių diskusijų ir ginčų šiuo klausimu, tačiau, įvertinus atliktų tyrimų duomenis, tuo abejoti nereikėtų.


Jungtinėse Amerikos Valstijose dr. S. H. Swan iš Aplinkos sveikatos mokslų nacionalinio instituto su kolegomis atliko išsamų mokslinį tyrimą, kurio duomenys apėmė 52 metų laikotarpį JAV ir Vakarų šalyse (nuo 1938 m. iki 1990 m.). Literatūros duomenimis, spermatozoidų skaičius viename mililitre 52 metų periodu Amerikoje  mažėja po 1,5 procento, Europoje – 3,1 procento per metus. 1992 m. britų medicinos žurnale („The British Medical Journal“, leidžiamas nuo 1840 m.) E. Carlsen su kolegomis paskelbė 53 metų (nuo 1938 m. iki 1991 m.) laikotarpio tyrimo rezultatus, jo metu buvo ištirta 14947 vyrų spermos kokybė visame pasaulyje. Paskelbta, kad spermatozoidų skaičius per minėtą laikotarpį sumažėjo nuo 113 mln./ml iki 60 mln./ml, o ejakuliato tūris sumažėjo nuo 3,4 ml iki 2,75 ml.


1934–1996 metais buvo publikuota 101 tyrimo studija, jos metu nustatyta, kad nuo 1934 metų iki 1996-ųjų spermatozoidų skaičius sumažėjo nuo 120 mln./ml iki 60 mln./ml. 


Kodėl prastėja spermos kokybė? 


Vyrų spermos kokybei ir kiekybei daro įtaką daug veiksnių:


·  aplinkos užterštumas (toksinės atliekos, sunkieji metalai, teršalai, kenksmingos medžiagos ir kt., taip pat tokie aplinkos veiksniai, kaip intensyvus ir nuolatinis buvimas saulėje);
·  įvairūs gyvenimo būdo veiksniai (pvz., piktnaudžiavimas nikotinu, alkoholiu ir kt. – oksidacinis stresas organizmui);
·  gyvenimo būdo įpročių pokyčiai (didelis stresas, nuovargis);
·  nevisavertė mityba;
·  tam tikrų mikroelementų ir vitaminų trūkumas;
·  vaistų vartojimas;
·  varikocelė – sėklinio virželio venos išsiplėtimas, kuris atsiranda dėl venų vožtuvų nepakankamumo, gydoma chirurginiu būdu. 


Mineralų ir vitaminų įtaka spermos kokybei 


Linus Carl Pauling, dviejų Nobelio premijų laureatas, ortomolekulinės medicinos pradininkas (alternatyvios medicinos forma), sako, kad: „Ortomolekulinės medicinos tikslas yra išsaugoti gerą sveikatą ir gydyti ligas, keičiant organizme realiai esančių medžiagų, kurios yra reikalingos mūsų sveikatai, koncentraciją.“


Tiriant vaisingumo problemų turinčius vyrus, nustatyta, kad jų organizme yra keleto svarbių elementų, turinčių įtakos spermatogenezei, stoka:


·  L-karnitino – natūraliai gaminamas organizme ir tarnauja spermatozoidų ląstelėms kaip energijos pagrindas. L-karnitinas gali pagerinti spermos judrumą ir kiekybę; vitamino E – jis pagerina spermatozoidų judrumą ir padidina spermatozoidų ląstelių gebėjimą susijungti su kiaušinėliu;
·  cinko – jis gerina spermatozoidų ląstelių tankį, padidina greitai judančių spermatozoidų ląstelių kiekį ir padidina testosterono lygį, būtiną spermatogenezei;
·  glutationo ir seleno – jie labai efektyviai naikina laisvuosius radikalus. Įvairiais tyrimais įrodyta, kad abi šios maistingos medžiagos labai pagerina spermatozoidų judrumą;
·  L-arginino – tai yra aminorūgštis, reikalinga žmogaus organizmui dideliais kiekiais. Tyrimais įrodyta, kad ji pagerina spermatozoidų kiekybę ir judrumą;
·  folio rūgšties – ji yra gyvybiškai svarbi ląstelių vystymuisi ir dalijimuisi (kraujo gamybai), taip pat nervų metabolizmui, dalyvauja širdies kraujagyslių sistemos apsaugoje;
·  kofermentoenzimo Q10 – šis fermentas padidina apvaisinimo koeficientą, spermatozoidų kiekį ir padidina spermatozoidų judrumą. 

Visų ištirtų maistingų medžiagų veiksmingumas visuotinai pripažintas, kadangi jų teigiamas poveikis spermatogenezei buvo įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų bei bandymų. 

Atlikti tyrimai


Buvo atliktas tyrimas, kurio metu vyrai 3 mėnesius vartojo mikroelementus ir buvo tiriama jų spermos kokybė – koncentracija, tūris ir spermatozoidų judrumas. Dalyvavo 136 vyrai, iš tyrimo dėl tam tikrų priežasčių iškrito 16 vyrų. Amžiaus vidurkis buvo 35,9 m. (23–58 m.), nevaisingumas – daugiau nei 2 metai (vidurkis –apie 2,5 metų), mažiausiai dvi patologinės spermiogramos iki įtraukimo į tyrimą. Tyrime negalėjo dalyvauti vyrai, sergantys varikoze, infekcinėmis ligomis, taip pat tie, kuriems nustatyta aspermija (spermatozoidų nebuvimas ejakuliate) ir hormonų sutrikimai. 3 mėnesius, t.y. iki galo, tyrime dalyvavo 120 vyrų, iš jų 32 vyrams buvo nustatyta normoozospermija (normalūs spermos rodikliai, o 21 vyro partnerė pastojo. Stebėjimas vyko 6 mėn.).


Kitame klinikiniame tyrime dalyvavo 55 vyrai, kuriems nustatyta varikocelė. Iš jų 4 iš tyrimo iškrito. Amžiaus vidurkis – 32 metai (18–43 m.). Įtraukimo į tyrimą kriterijai: nevaisingumas daugiau nei 2 m. (vidutiniškai 2,7 m.), patologinė spermiograma, varikocelė. Į tyrimą nebuvo įtraukti vyrai, segantys infekcine liga, kuriems nustatyta aspermija ir hormoniniai sutrikimai. Po 3 mėnesių mikroelementų vartojimo buvo gauti tokie rezultatai:


·  spermos tūris padidėjo nuo 3,21 ml iki 3,71 ml (12,5 proc. tiriamųjų);
·  spermatozoidų tankumas padidėjo nuo 56,53 proc. iki 63,25 proc. (15,6 proc.);
·  spermatozoidų judrumas padidėjo nuo 50,35 proc. iki 58,37 proc. (16,1 proc.);
·  morfologija pagerėjo nuo 22,9 proc. normalios morfologijos spermatozoidų iki 26,47 proc. (18,2 proc.);
·  nėštumų skaičius – 21 (41,2 proc.).


Rezultatų pagerėjimas matomas visuose parametruose, ypač pagerėjo spermatozoidų judrumas. Taip pat labai geri pastojimo rezultatai (21 nėštumas per stebėtus 6 mėnesius).

Taigi, po aprašytų tyrimų galima padaryti tokias išvadas:


1.      Spermos kokybė ir vyrų vaisingumas mažėja.
2.      Medicininis gydymas, bandant pagerinti spermos kokybę, yra nesėkmingas.
3.      Spermos kokybės prastėjimas gali būti kaip „mikroelementų trūkumo sindromas“ , o ne liga.
4.      Vakarų šalyse vyrams trūksta mikroelementų.
5.      Gydymas mikroelementais pagerina spermos kokybę.
6.      Mikroelementų kompleksas pagerina gydymo rezultatą. 


Gydymas PROfertil® 


Vienas iš būdų pagerinti spermos kokybę yra medžiagų, dalyvaujančių spermatogenezėje vartojimas. Unikali PROfertil® formulė su į jos sudėtį įeinančiomis medžiagomis sukurta pagal mokslinių tyrimų ir bandymų rezultatus, o pati ypatinga PROfertil® sudėtis taip pat jau buvo įrodyta klinikinių tyrimų metu. Priešingai nei moterys, kurios gali rinktis įvairią terapiją, vyrų galimybės pagerinti vienintelį pagrindinį veiksnį – spermos kokybę – yra labai ribotos. Todėl siūloma vartoti PROfertil® kompleksą.


PROfertil® komplekse yra aštuonios sudedamosios dalys: L-argininas, L-karnitinas, cinkas, glutationas, folio rūgštis, kofermentas Q10, selenas, vitaminas E. Vartoti reikia po 2 kapsules per dieną valgio metu, užgeriant skysčiu. Kapsules reikia vartoti bent 3 mėnesius, norint pagerinti kiekvieną spermatogenezės fazę arba iki laukiamo nėštumo. Iškilus papildomiems klausimams, prašome pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Produktas turi būti vartojamas prižiūrint sveikatos priežiūros specialistams. 

Populiariausi straipsniai

Rodyti daugiau

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2017. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS