){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mūsų organizmo apsauginės reakcijos susilpnėjimo priežasčių yra daugybė. Pagrindinės iš jų:
• per dideli fiziniai ir psichiniai krūviai, stresai, įtampa, lydinti praktiškai kiekvieną šių dienų žmogų;
• nepakankamas poilsis;
• peršalimai (peršalus ir susilpnėjus gleivinės apsaugai, infekcijai lengviau patekti į viršutinius kvėpavimo takus);
• rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas, netinkama mityba;
• aplinkos užterštumas, jonizuojamoji radiacija ir kt.;
Kartais, kai šie poveikiai pasireiškia ypač stipriai, organizmo sistemos pradeda „streikuoti“ viena po kitos, tarp jų silpsta ir imuninė sistema.
• Sportas ne tik stiprina imunitetą, bet ir išjudina visą organizmą, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda išvengti sąnarių, stuburo ligų. Įrodyta, kad reguliariai savo malonumui sportuojantys žmonės daug rečiau serga ūminėmis kvėpavimo takų ligomis. Tačiau nereikia pamiršti, kad per didelis fizinis krūvis gali alinti ir duoti ne tokį rezultatą, kokio tikėtasi.
• Buvimas gryname ore – parkuose, pušynuose, miškuose, prie jūros – grūdina.
• Patalpų vėdinimas net šaltuoju metų laiku. Virusai gerai plinta uždarose, blogai vėdinamose patalpose, kuriose daug žmonių.
• Dažnas rankų plovimas. Dažnai virusų parsinešame ant rankų – juk jų pilna autobusuose, troleibusuose ant durų rankenų, kitose viešosiose vietose. Nuo rankų virusai lengvai patenka į akis, burną, nosį.
• Didelių žmonių susibūrimo vietų vengimas, ypač prasidėjus peršalimo ir gripo ligų epidemijoms.
• Daržovių, kuriose gausu organizmui naudingų vitaminų, valgymas. Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų.
• Žuvų taukai puikiai tinka imunitetui stiprinti kaip natūrali profilaktikos priemonė. Daugybės atliktų tyrimų rezultatai byloja, kad jūrinių valstybių gyventojų, turinčių senas žuvies ir jūros gėrybių valgymo tradicijas, imuninė sistema stipresnė. O žuvų taukus žvejai nuo seno vartojo nuo bendro organizmo išsekimo, virškinamojo trakto žaizdoms gydyti, esant kvėpavimo infekcijoms, padidėjus limfmazgiams. Būtent dėl šių priežasčių gydytojai rekomenduoja ne rečiau kaip porą kartų per savaitę valgyti žuvies patiekalų, renkantis riebias jūros žuvis – lašišą, skumbrę, menkę, silkę, arba vartoti maisto papildus, praturtintus žuvies taukais.
Žuvų taukai – natūralus vitaminų A (būtino akims, odai ir gleivinei) ir D (būtino kalciui pasisavinti) šaltinis.
Ypatingas dėmesys žuvų taukams tenka dėl juose esančių omega 3 riebalų rūgščių. Omega 3 riebalų rūgštys – tai polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių organizmas negali pasigaminti pats, todėl jos vadinamos nepakeičiamomis riebalų rūgštimis. Kadangi šių riebalų rūgščių mūsų organizmas negali pasigaminti pats, mes privalome jų gauti su maistu.
Kaip minėta, žuvų taukuose esančios medžiagos padeda stiprinti mūsų imunitetą. Negana to, žmonės, dažniau valgantys žuvies, rečiau serga įvairiomis širdies ligomis. Medicininių tyrimų duomenimis, asmenims, per dieną suvalgantiems ne mažiau kaip 35 g žuvies, mirties nuo išeminės širdies ligos ir miokardo infarkto rizika yra mažesnė nei asmenims, visiškai nevalgantiems žuvies.
Žuvų taukai labai naudingi bet kokio amžiaus moterims. Vaisingo amžiaus moterims jie sumažina priešmenstruacinio sindromo simptomus. Atlikti tyrimai parodė, jog žuvų taukai turi teigiamą poveikį psichinei žmogaus sveikatai. Ypač tinka besimokantiems ar dirbantiems protinį darbą, nes gali pagerinti dėmesio koncentraciją ir smegenų veiklą. Vartojant žuvų taukų, sulėtėja organizmo ląstelių senėjimo procesai, taigi ilgiau išsaugoma jaunystė.
Mažiems vaikams žuvų taukai ne tik padeda stiprinti imunitetą, bet yra reikalingi dantų ėduonies, rachito profilaktikai iriems gydyti. Žuvų taukai slopina vaikų hiperaktyvumą, gerina dėmesio koncentraciją, žadina apetitą, yra vitaminų A ir D šaltinis. Dėl preparate esančio vitamino D gerėja kalcio pasisavinimas, o vitaminas A būtinas normaliam augimui, kaulams ir dantims formuotis.
Labai svarbu žuvų taukų vartoti nėštumo ir žindymo metu, nes tai ne tik apsaugo kūdikį nuo rachito, bet ir pagerina moters savijautą, stiprina imunitetą.
Lietuvos gyventojų maisto racione nėra daug žuvies, todėl medikai beveik visais atvejais rekomenduoja gerti žuvų taukų. Vartotojams pravartu atkreipti dėmesį, kur preparatas yra pagamintas, ir atminti, kad žuvų taukų normą reikėtų skaičiuoti pagal naudingųjų medžiagų kiekį kapsulėje. Vertinant pakuotės kainą, svarbiausia ne kapsulių skaičius, bendras pakuotės svoris ar akcijų metu taikomos nuolaidos, o reikalingų medžiagų koncentracija. Rekomenduojama pagrindinių žuvų taukuose esančių omega 3 riebalų rūgščių EPR (eikozapentaeninės) ir DHR (dokozaheksaeninės) dienos norma – 1 g. Tai nurodyta Europos kardiologų draugijos ir Amerikos širdies asociacijos rekomendacijose.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, iš ko pagaminti žuvų taukai – žuvų kepenų ar kūnų. Iš žuvų kepenų pagamintuose žuvų taukuose yra daugiau vitaminų A ir D, todėl jie labiausiai tinka vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Iš žuvų kūnų pagamintuose žuvų taukuose didesnė omega 3 riebalų rūgščių koncentracija, todėl jie tinkamesni norintiesiems sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę