Kaulas yra gyvas dinamiškas audinys, kuris atlieka dvi pagrindines funkcijas:
1) Mechaninę – padeda saugoti vidaus organus, be to, atlieka atraminę funkciją, nes prie kaulų tvirtinasi minkštieji kūno audiniai;
2) Mineralinių medžiagų homeostazės (reiškinys, kai sistema palaiko nuolatinę, pastovią savo būseną).
Suaugusio žmogaus kaulas sudarytas iš 50 proc. vandens, 25 proc. mineralinių ir 25 proc. organinių medžiagų. Vaikų kauluose organinių medžiagų yra daugiau nei neorganinių, todėl jų kaulai yra lankstesni, rečiau lūžta, o lūžę greičiau suauga. Seniems žmonėms kauluose padaugėja mineralinių medžiagų, todėl kaulai pasidaro trapesni ir dažniau lūžta.
Iš mineralinių medžiagų kauluose daugiausia yra kalcio fosfato ir kalcio karbonato.
Pusę organinių medžiagų sudaro riebalai, kurių daugiausia yra kaulų čiulpuose.
Organinės medžiagos suteikia kaului lankstumą ir stangrumą, neorganinės – kietumą ir tvirtumą.
Kaulinio audinio atsinaujinimas – rezorbcija ir formavimasis – yra nuolat vykstantis procesas. Kaulinį audinį šalina – rezorbuoja osteoklastai (kaulinės ląstelės), o kaulo formavimasis – naujos kaulo struktūros susidarymas ir jos mineralizacija vyksta padedant osteoblastams.
Kaulų atsinaujinimo ciklas trunka 3–7 mėnesius, kurių didesnę dalį užima kaulo formavimasis.
Kaulo atsinaujinimui turi įtakos ir kalcio apykaita organizme, kurią savo ruožtu veikia žarnyno, inkstų, prieskydinių liaukų funkcija.
Visas kūnas smarkiai auga iškart po gimimo, bet netrukus augimas sulėtėja. Vėl sparčiau augti pradedama dvyliktą gyvenimo mėnesį, bet specifiškai: iki pat brendimo greičiau auga galūnės, o ne liemuo. Brendimo metu, prasidėjus lytinių steroidų išsiskyrimui, ilgųjų kaulų augimas lėtėja ir epifizės (kaulo galas) pradeda užsidaryti (kaulėja), šiuo tarpsniu sparčiau ima augti liemuo.
Kaulų augimas ir formavimasis baigiasi apie dvidešimtus gyvenimo metus, tačiau didžiausia kaulo masė susidaro 20–29 metais; vėliau kaulų mineralų tankis fiziologiškai pradeda mažėti po 1 proc. per metus vyrams ir po 2–4 proc. per metus moterims (po menopauzės – net po 5–10 proc. per metus).
Kalcis yra pagrindinis kasdien žmogui reikalingas mineralas. Žmogaus organizme yra 2,5 kg kalcio, tai sudaro apie 1,5–2 proc. žmogaus svorio. 99 proc. kalcio yra kauluose ir dantyse, 1 proc. – minkštųjų audinių ląstelėse ir kraujyje. Kalcis reikalingas mūsų kaulams ir dantims, būtinas širdies, inkstų bei kvėpavimo sistemos veiklos darnai, vartojamas esant sumažėjusiam kalcio kiekiui kraujyje, skydliaukės nepakankamumui, rachitui, kaulų lūžiams ir osteoporozei.
Vitaminas D svarbus tuo, kad padeda geriau įsisavinti kalcį, stabdo kalcio šalinimą iš kaulų audinio, reguliuoja fosforo apykaitą.
Nėštumo ir žindymo laikotarpis. Nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims kalcio poreikis padidėja, nes tuo metu kalcis būtinas ir vaisiaus kaulams formuotis. Jo trūkstant, padidėja pavojus ne tik kūdikiui, bet ir motinai, nes padidėja kaulų trapumas, dėl to padaugėja kaulų lūžių.
Kalcis reikalingas augančiam ir bręstančiam organizmui. Kalcis kaulų stiprumui palaikyti labai svarbus visais amžiaus tarpsniais, tačiau ypač 11–14 gyvenimo metais, nes jaunystėje kauluose sukauptas kalcis nulemia kaulų tvirtumą vėlesniame gyvenimo laikotarpyje. Dėl kalcio trūkumo vaikams gali deformuotis kaulai (rachitas) ir sulėtėti augimas, be to, dažniau genda dantys.
Menopauzė. Prasidėjus menopauzei, kaulų masės praradimas žymiai pagreitėja. Tam įtakos turi hormonų (estrogenų) trūkumas.
Vyresnis amžius. Vyresnio amžiaus organizmas pradeda blogiau įsisavinti kalcį, o, trūkstant vitamino D, įsisavinimo procesas tampa dar sudėtingesnis.
Osteoporozė – dažna vyresnio amžiaus žmonių liga, neturinti specifinių simptomų, kurie padėtų diagnozuoti ją, nes ligos pradžioje kaulai retėja be ryškesnių simptomų ir žmogus nejaučia jokių negalavimų. Osteoporoze vadinama sisteminė kaulų liga, pasireiškianti kaulų masės mažėjimu ir kaulų audinio struktūros nykimu – dėl to kaulai tampa trapūs ir greitai lūžta. Osteoporoziniai riešo ir šlaunikaulio lūžiai skausmingi, sukelia deformacijas ir luošina.
Kalcio praradimui įtakos turi žalingi įpročiai (rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu), gausus kofeino vartojimas, nesubalansuota mityba (ypač laikantis ilgalaikės baltyminės dietos).
1. Sveikai maitintis – literatūroje kalbama ir rašoma apie kalcio, baltymų ir vitamino D reikšmę įvairaus amžiaus žmonėms, ypač vyresnio amžiaus žmonių kaulų sveikatai, kaulo stiprumo palaikymui. Nereikia užmiršti, kad mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių formuojant, kaupiant kaulų mineralų tankį.
Sukaupiamas mineralų kiekis labiausiai priklauso nuo genetikos, tačiau tam tikros įtakos turi ir tinkama mityba, ypač kalcio, vitamino D bei baltymų kiekis maiste. Kalcio galima gauti su maistu arba vartojant jo preparatus. Geriausia, jei kalcio poreikis patenkinamas valgant maistą, gausų kalcio, ir vengiama tų produktų, kurie gali mažinti kalcio pasisavinimą. Reikėtų riboti gyvūninių baltymų ir druskos vartojimą.
Pieno produktai, konservuota lašiša, ropės, špinatai, brokoliai, pupelės organizmui tiekia daug kalcio. Vegetarams su maistu gauti apie 1000 mg kalcio yra sunkiau. Jiems galima rekomenduoti valgyti daug kalcio turinčio produkto – sojų pieno.
Nevalgant tokių produktų, reikėtų vartoti kalcio preparatų.
Lentelėje pateikiamas kalcio kiekis kai kuriuose maisto produktuose.
Maisto produktas -> Kalcio kiekis (mg/100 g)
Kietas fermentinis sūris -> 800–1000
Lydytas sūris -> 400–600
Pieniškas šokoladas -> 300
Lazdyno riešutai -> 186
Varškė, varškės sūris -> 90–105
2. Vengti žalingų įpročių – rūkymo, piktnaudžiavimo alkoholiu, gausaus kofeino vartojimo.
3. Būti saulėje. Saulės spinduliai skatina vitamino D susidarymą – tam turi įvykti kontaktas su saulės šviesa, todėl reikėtų kuo dažniau būti gryname ore. Mūsų kūnas pats pasigamina vitamino D per cheminę reakciją odoje po kontakto su ultravioletiniais B saulės spinduliais. Pakanka kasdien išeiti bent pusvalandžiui pasivaikščioti į lauką.
4. Būti fiziškai aktyviems. Be daug kalcio turinčio maisto, labai svarbu nuolatinis fizinis aktyvumas ir judėjimas, nes didėja kaulinė masė, stiprėja kaulai ir mažėja osteoporozės rizika. Rekomenduojama lengvai bėgioti, vaikščioti ar žaisti tenisą, plaukioti ar vaikščioti vandenyje. Įvairūs judesiai ir fiziniai pratimai saugo nuo osteoporozės, gerina savijautą ir kraujo apykaitą. Didelis fizinis aktyvumas ir sportas labiausiai rekomenduojamas jauniems žmonėms, kad jaunystėje kaulai sukauptų reikiamą kalcio kiekį.
5. Vartoti kaulų masę didinančius vaistus. Tik reiktų rinktis tokį vaistą, kurio sudėtyje yra ir kalcio, ir vitamino D (pavyzdžiui, Calcigran), nes jis pagerina kalcio pasisavinimą.
Lentelėje pateikti duomenys rodo, koks yra rekomenduojamas kalcio paros kiekis įvairiais žmogaus gyvenimo tarpsniais.
Amžius ir lytis -> Kalcio kiekis, mg
1–5 metai -> 800
6–10 metų -> 800–1200
11–24 metai -> 1200–1500
25–65 metų vyrai -> 1000
25–50 metų moterys -> 1000
Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys -> 1200–1500
>50 metų moterys -> 1500
>50 metų, vartojančios pakaitinę hormonų terapiją -> 1000
>65 metų -> 1500
Calcigran yra populiariausias preparatas Lietuvoje, nes jo sudėtyje yra kalcio kartu su vitaminu D, kuris padeda geriau organizmui pasisavinti kalcį.
Be to, Calcigran efektyvumas yra pagrįstas klinikiniais tyrimais.
Šis preparatas vartojamas kalcio ir vitamino D kiekiui organizme papildyti, jeigu jų trūksta maiste arba jei organizmo poreikis šioms medžiagoms yra padidėjęs, taip pat kartu su specifiniais preparatais. Juo, kaip pagalbiniu vaistu, galima gydyti osteoporozę. Calcigran galima vartoti nėštumo, žindymo bei tuo laikotarpiu, kai maiste kalcio ir vitamino D yra mažiau, negu organizmui reikia.
Kadangi Calcigran tabletės turi malonų, gaivų apelsinų skonį, todėl puikiai tinka vartoti ir vaikams.
Tabletę galima kramtyti, čiulpti arba nuryti. Vienoje kramtomoje apelsinų skonio tabletėje yra 1250 mg kalcio karbonato (atitinka 500 mg elementinio kalcio) ir 200 TV cholekalciferolio (vitamino D3).
Vaisto nerekomenduojama vartoti, jei padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai arba pagalbinei tablečių medžiagai, taip pat, kai yra padidėjęs kalcio kiekis kraujyje ar (ir) šlapime, esant inkstų ligoms (įskaitant akmenligę), vitamino D hipervitaminozei (kai vitamino D yra per daug organizme) bei sergantiesiems fenilketonurija.
Pagalbiniam osteoporozės gydymui: suaugusiems žmonėms gerti po 1 tabletę 2–3 kartus per parą.
_
Esant kalcio ir vitamino D stokai suaugusiems žmonėms gerti po 1 tab. 1–3 kartusper parą; vaikams gerti po 1 tab. 1–2 kartus per parą.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę