Jūs laikotės sveiko gyvenimo būdo, sveikai maitinatės, esate pakankamai fiziškai aktyvus, darote specialią mankštą, vengiate toksinių veiksnių. Ar to pakanka, jeigu norite padaryti viską, ką galite? Atsakymas būtų „ne“. Į šiuolaikinio žmogaus, siekiančio, kad iki senatvės būtų gera sveikata, didelis fizinis ir psichologinis pajėgumas, ištvermė ir darbingumas bei norinčio apsisaugoti nuo ligų, sveiko gyvenimo sąvoką dažnai įeina ir specialių medicinos produktų vartojimas. Daugybę rinkoje egzistuojančių maisto papildų, žolinių preparatų, sveikatą stiprinančių ir profilaktinių savybių turinčių vaistų galima suskirstyti į šias svarbiausias grupes:
· vitaminai ir mineralai,
· papildai specialiesiems tikslams, tarp jų žoliniai preparatai,
· maisto papildai intensyviai sportuojantiems.
Vitaminai
Vitaminai yra biologiškai veiklūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai palaikyti. Organizmui jų reikia labai nedaug – nuo kelių mikrogramų iki keliolikos ar keliasdešimt, retais atvejais – kelių šimtų miligramų per parą. Mūsų organizmas daugelio vitaminų beveik negamina ir nekaupia, todėl jų reikia nuolat gauti su maistu. Deja, kai kurių žmonių mitybos įpročiai, maisto gaminimo būdas, žalingi įpročiai ar dideli krūviai neužtikrina viso vitaminų poreikio. Taip pat gauti tinkamus jų kiekius gali sutrukdyti dėl įvairių priežasčių pablogėjęs pasisavinimas. Tokiais atvejais būtina papildomai vartoti vitaminų maisto papildų ar medicinos preparatų pavidalu. Svarbiausi vitaminai yra: askorbo rūgštis, B grupės vitaminai, folio rūgštis, tokoferoliai, vitaminai A ir D. Įrodyta, kad jų trūkumas gali ne tik sukelti hipovitaminozės simptomus, bet ir paskatinti daugelio ligų, tarp jų širdies ir kraujagyslių bei onkologinių, vystymąsi. Folio rūgšties trūkumas pastojusioms moterims gali sukelti vaisiaus apsigimimus. Šiuo metu daug reikšmės skiriama bioflavonoidams (vit P). Tai daug medžiagų (hesperidinas, rutinas, flavonai, katechinas, kercetinas, flavonoliai), veikiančių kartu, padedančių veikti vitaminui C (askorbo rūgščiai) ir gerinančių kraujagyslių, ypač kapiliarų sienelės, funkcijas, taip pat kolageno, sudarančio ląstelių membranas, audinius ir kremzles, funkcijas. Kai kurie flavonoidai turi antibakterinį ir antivirusinį poveikį, įrodytą net ŽIV ir herpeso viruso atvejais.
Mineralai
Tai mikroskopinės gamtoje sutinkamų medžiagų (dažnai metalų) dozės, dar vadinamos mikroelementais. Mikroelementai labai svarbūs medžiagų apykaitai, hormonų gamybai, taip pat daugeliui kitų biologinių procesų mūsų organizme. Svarbiausi mikroelementai, kurie vartojami kaip maisto papildai, yra kalis, magnis, selenas, cinkas, geležis, kalcis.
Tai įvairios natūralios ir sintetinės medžiagos, padedančios pagerinti kurios nors organizmo sistemos veiklą arba gydyti tam tikros rūšies ligas. Jos dažnai būna parduodamos kaip maisto papildai arba nereceptiniai vaistai, vienos arba sudėtiniuose preparatuose bei rinkiniuose. Papildai specialiesiems tikslams gali būti skirstomi į šias grupes: antibiotikai, uždegimą slopinančios medžiagos, antioksidantai, medžiagos, gerinančios kaulų ir sąnarių funkciją, kraujotaką, virškinimą, nervų sistemos funkcijas ir stiprinančios imunitetą.
Vis didėjant bakterijų atsparumui medikamentiniams antibiotikams, vis daugiau dėmesio kreipiama į natūralias medžiagas, turinčias poveikį bakterijoms, grybeliams ir virusams. Dažniausiai šiems tikslams vartojamos šios medžiagos ir preparatai, pagaminti iš jų: alijošius, česnakas, imbieras, bičių pikis, jonažolė, arbatmedžio aliejus, raudonėlio aliejus, ilgoji ciberžolė, saldymedžio šaknis, greipfrutų sėklos. Įdomu, kad, gydant herpeso infekciją ir ŽIV infekciją, gali padėti aminorūgštis lizinas, paprastai vartojamas po 1 gramą tris kartus per dieną.
Vis daugiau tyrimų rodo, kad uždegimo procesas yra atsakingas už daugelį ligų, net tokių kaip aterosklerozė ir vėžys. Taip pat uždegimas skatina senėjimo procesus. Todėl žmonės skatinami stengtis užkirsti kelią bet kokių uždegimo procesų vystymuisi, kuriuos gali skatinti aplinkos užterštumas, netaisyklinga mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu, lėtinės infekcijos, hormonų disbalansas, per daug intensyvus fizinis krūvis, sukeliantis mikrotraumas. Be to, sukurta dietų, mažinančių uždegimą ir jos pasekmes. Taip pat šiuo tikslu gali būti vartojami specialūs papildai (bromelainas, pagamintas iš ananasų, karotenoidai, flavonoidai, magnio salicilatas), uždegimą slopinantys augaliniai preparatai (alijošius, ežiuolė, česnakas, imbieras, saldymedis, ciberžolė) ir uždegimą slopinantį poveikį turinčios aminorūgštys (gliutaminas ir lizinas).
Tai medžiagos, naikinančios laisvuosius radikalus mūsų organizme, kurių perteklius gali sukelti ar skatinti daugiau kaip 100 sunkių ligų, tarp jų vėžį, kraujagyslių, autoimunines ir degeneracines ligas. Taip pat manoma, kad laisvieji radikalai yra viena iš svarbiausių priešlaikinio senėjimo priežasčių. Be jau minėtų vitaminų, svarbiems antioksidantams, kuriuos mes galime vartoti papildomai kaip maisto papildus ar vaistus, priklauso kofermentas Q10, alfa-lipoinė rūgštis, bioflavonoidai, sojos izoflavonai, kercitinas ir bromelainas, ginkmedžio ekstraktas, selenas, karotenoidai, mėlynės, Gojos uogos, gudobelė, liuteinas, lipoinė rūgštis.
Tai ne tik plačiai žinomi kalcis ir fosforas (beje, šiuo metu jiems jau nepriskiriami visi kaulų stiprinimo laurai), bet visos medžiagos, gerinančios kremzlės ir kaulinio audinio medžiagų apykaitą (magnis, manganas, askorbo rūgštis, aminorūgštys luzinas ir prolinas, chondroitino sulfatas, glukozamino sulfatas, mukopolisacharidai). Menopauzinio amžiaus moterims kaulų retėjimą gali efektyviai stabdyti natūralus flavonoidas ipriflavonas, randamas sojoje arba išskiriamas laboratorijoje. Jis gali būti naudingas net gydant tinitą (ūžesį ausyse), atsiradusį dėl ausyje esančio kauliuko, vadinamo kilpele, imobilizacijos. Tačiau visada reikia prisiminti, kad geriausiai (daug geriau nei visi papildai ir net cheminiai vaistai) kaulus ir sąnarius stiprina tinkamai parinkti fiziniai pratimai. Šis poveikis pastebimas net pradėjus fizinius pratimus vyresniame amžiuje.
Tai ginkmedis, kaštonas, raudonasis ankštinis pipiras, raudonosios ryžių mielės, imbieras, alijošius, margenis, česnakas. Reikia tik nepraleisti progos įtraukti šiuos produktus į savo racioną.
Probiotikai – tai „gerosios“ bakterijos, atliekančios daugybę mūsų sveikatą apsaugančių ir stiprinančių funkcijų: a) stimuliuoja sveikas imunines reakcijas, b) „konkuruoja“ su patogeniniais ligas sukeliančiais mikroorganizmais ir neleidžia jiems aktyviai veikti, c) mažina kitų bakterijų išskiriamų toksinų poveikį, d) padeda pasisavinti reikalingas biologiškai veiklias medžiagas, e) neutralizuoja kancerogenus, gaunamus su maistu, f) padeda išlaikyti biologinę pusiausvyrą organizme. Šitai grupei priskiriami ir prebiotikai – maisto medžiagos (dažniausiai oligosacharidai ar inulinas), padedančios veikti probiotinėms kultūroms ir stimuliuojančios jų augimą bei dauginimąsi. Medicinos tikslais dažniausiai naudojamos probiotinės kultūros yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Probiotikai turi būti vartojami kaip preparatai, atsparūs skrandžio rūgštims (dažniausiai kapsulėse), nes kitaip reikalingos bakterijos rūgščioje skrandžio terpėje žūna ir laukiamo rezultato negaunama.
Norint turėti gerą imunitetą, reikia ne tik būti fiziškai aktyviems, bet ir vartoti pakankami baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių. Taip pat imunitetą stiprina antioksidantai, arabinogalaktanas, laktoferinas, luzinas, alijošius, česnakas, astragalas, ežiuolė, reiši, shiitake, maitake grybai, saldymedis.
Tai visos medžiagos, dalyvaujančios nervinių ląstelių ir jas supančių audinių mityboje bei padedančios perduoti nervinius impulsus. Labai svarbūs šiuo atžvilgiu yra B grupės vitaminai, omega 3 riebalų rūgštys, biotinas, inositolis, karnozinas, fosfaditilcholinas ir fosfaditilserinas, žiemės slenktenės alkaloidas vinpocetinas (kurio pagrindu pagamintas viena iš dažniausiai vartojamų cheminių vaistų grupių), amino rūgštys triptofanas, glicinas, serinas, tirozinas, taip pat skaistenio ir ginkmedžio preparatai.
Tai preparatai ištvermei didinti, raumeninei masei auginti, kraujotakai raumenyse didinti, hormonų sistemai stimuliuoti. Dažniausiai šiais tikslais vartojami išrūgų baltymų izoliatai arba koncentratai, aminorūgštys (visų pirma raumenų masei didinti), kreatininas (raumenų jėgai bei ištvermei), tribulus terrestris produktai (testosterono gamybai stimuliuoti).
Beveik visų čia išvardintų preparatų (vienų ar deriniuose su kitais) galima įsigyti vaistinėse. Kai kuriuose multivitaminų preparatuose taip pat yra šių svarbių medžiagų, kurių nedidelės, tačiau veiksmingos dozės leidžia padidinti siūlomo multivitamino medicininę ir profilaktinę vertę.
Atsakymas yra „taip“, jeigu norite išnaudoti visas šiuolaikinės medicinos galimybes. Tinkamai vartodami maisto papildus, užtikrinsite geresnę biologinę pusiausvyrą organizme, didesnį atsparumą krūviams ir stresams, geriau apsisaugosite nuo sunkių ligų.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę