){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Azoto oksidas yra paprasta molekulė, sudaryta iš vieno azoto ir vieno deguonies atomų. Bet viso pasaulio mokslininkai ir tyrėjai buvo apstulbinti beribio skaičiaus funkcijų, kurias atlieka ši molekulė mūsų kūne. 1992 metais NO nominuota „Metų molekule“ ir moksliniame žurnale „Science“ pavadinta „signaline gyvybės molekule“.
Azoto oksidas yra nuolat sintetinamas kraujagyslių vidiniame sluoksnyje endotelyje iš amino rūgšties L-arginino. NO yra biologinės dujos, kurios veikia kaip „signalinė molekulė“ ir todėl padeda reguliuoti daugybę mūsų organizmo funkcijų, o jų poveikis pasireiškia ląstelės lygiu. Ir, nors šios molekulės gyvavimo laikas yra labai trumpas (kelios sekundės), per šį laikotarpį NO paveikia daugelį tokių fiziologinių funkcijų, kurios kontroliuoja kraujo cirkuliaciją, trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, uždegimo, virškinimo procesus bei varpos erekciją. Gausūs tyrimai, atlikti eksperimentinėse ir klinikinėse laboratorijose, parodė, kad NO yra gyvybiškai svarbus imuninei sistemai. Jis naikina bakterijas, virusus, grybelį, parazitus ir vėžines ląsteles arba sustabdo jų dauginimąsi. Taigi mokslo tyrimai patvirtina, kad azoto oksidas apsaugo, gina ir palaiko kiekvieną mūsų kūno ląstelę, ir visi šie procesai vyksta esant labai mažoms azoto oksido koncentracijoms bei trumpam jo egzistavimo laikui.
Viena svarbiausių azoto oksido funkcijų – kraujo spaudimo kontrolė, kuri vykdoma išplečiant kraujagysles, dėl ko pagerėja kraujo tekėjimas gyslomis. Reiktų žinoti, kad įprastomis sąlygomis mūsų kraujagyslės visada yra atsipalaidavusios. Padidėjus riebalų bei cholesterolio kiekiams kraujyje, kvėpuojant užterštu aplinkos oru, nuolat gyvenant stresinėje aplinkoje ir esant nuolatinei nervinei įtampai, rūkant, valgant maistą, kuriame per mažai vitaminų bei mažai judant, sutrinka endotelio funkcija. Tuomet sumažėja azoto oksido sintezė ir jo biologinis efektyvumas. Tokiu atveju susidaro didesnis kiekis laisvųjų radikalų, ypač organizmui pavojingų reaktyviojo deguonies laisvųjų radikalų, ir padidėja „blogojo“ cholesterolio kiekiai kraujyje. Ant kraujagyslių sienelių formuojasi sklerozinės plokštelės, smarkiai pablogėja kraujagyslių, ypač smulkiųjų, atsipalaidavimas, sutrinka audinių mikrokraujotaka ir ląstelių aprūpinimas deguonimi bei maisto medžiagomis. Dėl to pakinta ląstelių medžiagų apykaita, sumažėja energinių medžiagų gamyba, sunkiau pašalinami ląstelės apykaitos produktai. Ilgainiui tos ląstelės žūsta. Tuomet vystosi įvairaus pobūdžio organizmo sutrikimai, tokie kaip hipertonija, širdies aritmija, koronarinių arterijų spazmai, vėžinės ligos, seksualinės veiklos sutrikimai, silpnėja atmintis, atsiranda ūžesys galvoje, svaigsta galva, vystosi Alzheimerio liga, diabetas, atsiranda negyjančių trofinių opų ir dar daug kitų ligų. Hipertonija šiuo metu laikoma labiausiai paplitusia liga. Taigi azoto oksido molekulė širdžiai yra ne mažiau svarbi nei deguonis, o žmogaus organizmas geba susintetinti tiktai 30–40 proc. azoto oksido reikalingo kiekio.
Tyrimai apie azoto oksido klinikinį pritaikymą, esant įvairiems sveikatos sutrikimams, yra dar tik pradinės stadijos, tačiau teikia nepaprastai daug vilčių ir per trumpą laiką jau nuėję palyginti ilgą kelią. Kadangi NO dalyvauja daugybėje fiziologinių funkcijų – pradedant kraujo spaudimu ir baigiant seksualine sveikata, ši mažytė paprasta molekulė yra viena šviesiausių žvaigždžių viso pasaulio vaistų kompanijų horizonte. Kompanijos tarpusavyje lenktyniauja, tikėdamos sukurti tokius vaistus, kurie gydys ištisą diapazoną žmogaus ligų, susijusių su endotelio funkcijos ir NO gamybos sutrikimais. Tikėkimės, kad kai kas iš to bus gauta (ir jau yra gauta) naudingo ir iš esmės bus tinkamo gydyti ypač ekstremaliomis sąlygomis.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę