){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kai esi pavargęs, atrodo, net klausytis yra gerokai sunkiau. Nieko keisto, nes neseniai atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai parodė, kad nuvargusioms galvos smegenims tenka darbuotis gerokai intensyviau ir ilgiau, norint išklausyti tą pačią informaciją, kaip nenuvargusioms. Tad nenuostabu, kad nuovargis veikia mūsų psichikos sugebėjimus: sunkiau koncentruoti dėmesį, sulėtėja mąstymo procesai, sunkiau suvokti naują informaciją ir atgaminti seną, atlikti įvairias užduotis. Apibendrintai galima būtų pasakyti, kad pavargusios galvos smegenys dirba lėčiau, jų produktyvumas mažesnis.
Galvos smegenys netgi saugo mūsų organizmą nuo pervargimo. Nuovargis, kurį patiria profesionalūs sportininkai, visada buvo laikomas raumenų nuovargiu, tačiau neseniai JAV leidžiamame žurnale „New Scientist“ buvo paskelbti įdomūs tyrimų rezultatai – pasirodo, galvos smegenys priverčia mus jaustis pavargusius po fizinio krūvio. Smegenys reaguoja dėl to, kad būtina apsaugoti mūsų kūno raumenis nuo galimų sužalojimų.
Nesmagu jaustis nuolat pavargusiam, juolab kad nuovargis daro mus niūrius, irzlius ir trikdo mūsų veiklą. Pastaraisiais metais apsilanko gana daug dar jauno darbingo amžiaus fiziškai stiprių ir sveikų pacientų, besiskundžiančių psichikos funkcijų išsekimu. Klausiant apie darbą, dažnas didžiuojasi, kad „prieš keletą metų“ dirbo po 12 val. per parą, be išeiginių ir atostogų, ir sveikata buvo puiki, „daug uždirbdavo“. O štai sulaukus 35-erių ar 40-ies metų amžiaus, jau sunku dirbti 8 darbo valandas, penktoji savaitės diena tampa pragariškai ilga ir sunki, reikalaujanti daug fizinių ir psichikos pastangų. Krinta darbo produktyvumas, sunku atlikti kasdienius darbus. Kūnas silpnas, išsekęs, vargina raumenų, galvos skausmai. Negali atsipalaiduoti, jaučia smarkų fizinį ir psichikos išsekimą.
Psichikos funkcijos gana greitai suprastėja veikiant stresui ar nuvargus. Be to, dauguma žmonių, sulaukusių 40 metų, jaučia, jog atmintis jau nėra tokia gera, kaip buvo jaunystėje. Tai vadinamasis su amžiumi susijęs kognityvinių funkcijų pablogėjimas, arba su amžiumi susijęs atminties pablogėjimas. Kol kas mokslininkai, gydytojai negali tiksliai paaiškinti šito normalaus reiškinio priežasčių. Tačiau kuris iš mūsų nenorėtų pagerinti galvos smegenų funkcijų, jei tik būtų įmanoma?
Kartais tokie žmonės ima rūpintis, ar nesusirgo kokia sunkia liga. Iš tiesų taip būtų galima manyti, jei daugumos negalavimų „neišgydytų“ geras poilsis, atitrūkimas nuo darbo, atostogos.
Miegas svarbus žmogaus gyvybei palaikyti kaip oras, maistas ir vanduo. Nuo miego kokybės priklauso mūsų savijauta, sveikata, nuotaika, santykiai su artimaisiais, darbingumas.
Miego metu kūnas ilsisi, o galvos smegenys apdoroja per dieną sukauptą informaciją. Miegodamas žmogus pailsi fiziškai ir psichiškai, stabilizuojasi kraujo apykaita, stiprėja atmintis, kraujyje sumažėja streso hormono (adrenalino), stiprėja imuninė sistema.
Kad geriau išsimiegotumėte ir susigrąžintumėte jėgas miego metu:
• Kasdien gulkite ir kelkitės tuo pačiu metu
• Miegoti turi būti patogu: nei per šilta, nei per šalta, netriukšminga
• Neprisivalgykite vėlai vakare, stenkitės vakarieniauti kiek galima anksčiau
• Labai sveika snūstelėti dieną
• Jei negalite užmigti, negulėkite kankinamas minčių apie nemigą – kelkitės ir užsiimkite kuo nors atpalaiduojančiu, kai pasijusite pavargęs, vėl gulkite miegoti
• Prieš miegą pasistenkite atsipalaiduoti – klausytis ramios muzikos, skaityti, užsiimti atpalaiduojančiais pratimais.
• Prieš miegą išsimaudykite karštoje vonioje, trunkančioje ne mažiau kaip 20 minučių
• Jei yra dalykų, kurie jus neramina ir su kuriais negalite susidoroti čia ir dabar, nuspręskite išspręsti tai rytoj ir eikite miegoti
• Jei išbandyti būdai (ir dar daugiau) nepadeda jums gerai išsimiegoti, apsilankykite pas gydytoją
Organizuokite darbą taip, kad atliktumėte kasdien po truputį ir kad nebūtų labai karštų, įtemptų dienų. Jei susikrausite vienai dienai daug darbų, gal ir atliksite juos, bet greičiausiai tai bus vienintelė darbinga savaitės diena. Nuobodžiausius ir sunkiausius darbus planuokite daryti tada, kai manote turįs daugiausia energijos.
Visi norėtume turėti stebuklingų vaistų, galinčių išgydyti nuovargį. Deja, tokio vaisto nėra. Kad mūsų organizmas būtų stiprus, kad produktyviai dirbtų mūsų galvos smegenys, reikia tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Pirmiausia reikia sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, išmokti atsipalaiduoti, vengti stresų arba valdyti juos. Įtempto darbo metu reikia pasirūpinti tinkama, visaverte mityba. Sunkiai ir daug dirbant naudinga papildomai vartoti vitaminų, mineralų ar kitų maisto papildų (pvz., Memortop naudinga vartoti dirbant įtemptą protinį darbą).
Jei jūs išbandėte visas minėtas priemones, tačiau jūsų sveikata ne gerėja, o blogėja, jums vertėtų apsilankyti pas gydytoją. Panašūs simptomai būna sergant skydliaukės funkcijos sutrikimais, anemija, miego apnėja, neramių kojų sindromu, nerimu ar depresija.
• Nesėdėkite, negulėkite, negerkite dar vieno puodelio kavos
• Gerkite daugiau vandens, nes nuovargis dažnai būna dehidratacijos požymis, o skysčių trūkumas savijautą blogina
• Mankštinkitės. Paprasčiausias būdas – pasivaikščiojimas. Svarbu pasirinkti tai, ką jūs mėgstate, kas jums patogu ir prieinama. Daug žmonių mėgsta plaukioti, važinėtis dviračiu. Fiziniai pratimai daro jus stipresnius, užgrūdina, o kartu padeda atsipalaiduoti. Fizinį krūvį reikia didinti pamažu, ypač vyresniame amžiuje. Jei po fizinių pratimų pasijutote blogiau (pirmieji pratimai dažniausiai neteikia didelio malonumo, ypač jei nesportavote 10 ar 20 metų), nemeskite šių užsiėmimų, tik sumažinkite krūvį, supaprastinkite juos.
• Jei po 15 min. pasivaikščiojimo nuovargis nepraeina ar dar pasunkėja, tai gali būti, kad esate peršalęs ar persitreniravęs. Baikite vaikščioti, grįžęs išgerkite skysčių ir pasirūpinkite savo sveikata. Rytoj jums reiktų ilsėtis.
• Daug sudėtingų ir painių dalykų, kuriuos mes laikome savo gyvenimo dalimi, kasdieniais ir neišvengiamais ir kurių mes negalime pakeisti. Mes imame jaustis negalį kontroliuoti savo gyvenimo ir todėl jaučiamės sugniuždyti ir pavargę.
• Mažų vaikų priežiūra. Nieko nuostabaus, jei jūs jaučiatės išsekę, jei kūdikis (o kartu ir jūs) per naktis nemiega. Kaip gi būtų galima tokiu atveju kupinam energijos atlikti kasdienės ruošos darbus arba eiti į darbą ir dirbti lygiaverčiai su kolegomis?
• Naktinis darbas ar naktiniai budėjimai. Po tokio darbo, net ir tada, jei jis buvo nesunkus, kiekvienas jaučiasi labai pavargęs. Jei darbo grafikas nuolat keičiamas, būna dar sunkiau.
• Stresas darbe. Dirbti sunku, jei kažkas darbe nuolat jus gniuždo ir žemina. Jei darbe daug reikalavimų, darbas reikalauja daug pastangų, o atlygis neadekvačiai mažas – visa tai kelia stresą ir nuovargį.
• Kiekvieno mūsų gyvenime yra daug dalykų, kurie mus neadekvačiai vargina. Svarbu kiekvienam tai suprasti ir įvardinti.
Būkite realistas
Jei nuovargis susikaupė per ilgą laiką, nesitikėkite, kad atgausite jėgas per vieną naktį. Iškelkite realius tikslus ir juos pasieksite. Nesitikėkite labai daug per labai trumpą laiką. Atminkite, kad bet koks sveikatos pagerėjimas yra gerai, nors tuo momentu jis galbūt atrodo labai menkas ir nedidelis.
Tebūna nuovargis jūsų mokytojas: ko jūs reikalavote iš savęs tiek daug, kad pervargote? Kokia turi būti pusiausvyra tarp darbo ir poilsio, kad daugiau nepervargtumėte? O gal atėjo laikas labai rimtai apsvarstyti savo gyvenimo tikslus ir būdus, kaip jų pasiekti?
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Man lygiai tas pats!!!! O man tik 28metai, ka daryti, padekit, nes jaučiu sakes su darbu bus
Gal galetumet kanors patarti, nes nebesuimu saves i rankas tiesiog atsikeliu ryte sedu prie kompo ir visa diena prasinervuoju kad nesugebu nuveikti nieko doro. Tada stojuosi ir pradedu uzsiimti kuonos, bet tai trunka iki pirmo slystelejimo ir vel taspats.. darbas nepadarytas, o as vel prie pc ;/ Esu 4tam kurse ir bandau kurti versla, manau sitai labai itakoja mano depresija.. Galva neveikia, net paciam baisu..
sutinku su Valentina, negerkite memorex isvis, as kazkada nusipirkau, bet kai paskaiciau sudeti ir kazkodel girdejau kad turi salutiniu poveikiu, niekada jo ir negeriau.
aciu uz straipsni.