Jau devintą sezoną kiekvieną sekmadienio rytą laidos „Sveikas žmogus“ žiūrovai mato jos vedėją Andželą Labanauskienę. Daugeliui ji, ko gero, yra tapusi vos ne pažįstamąja, su kuria vertėtų pasisveikinti sutikus gatvėje. Bet, iš kitos pusės, matomas tik Andželos darbas, o ne ji pati – pakalbinusi daugybę savo pašnekovų ji, nors būdama ekrane, lieka lyg ir... šešėlyje. Tad nors akies krašteliu žvilgterkime, kaip ir kuo gyvena „Sveikos žmogaus“ vedėja, kokie jos sveikatos ir grožio receptai.
Kadangi esate „Sveiko žmogaus“ veidas, pats pirmas natūraliai kylantis klausimas – apie išvaizdą. Kaip pasiseka atrodyti taip puikiai ir būti tokiai lieknai? Juk daugeliui tai sunkiai įsivaizduojamas ir, ko gero, sunkiai pasiekiamas dalykas apskritai, o žinant, kad esate trijų vaikų mama, – nuostaba dar didesnė. Kokia čia slypi paslaptis?
Kaip yra pasakiusi aktorė Michele Pfeiffer, moters grožis priklauso nuo tinkamo apšvietimo. Pritariu jai (juokiasi).
Jei rimtai, išvaizdą, kūno sudėjimą mums suteikia tėvai, o mes ją tik tobuliname arba bjaurojame. Atvirai tariant, neužsiimu nei vienu, nei kitu. Nei dietų, nei ilgų treniruočių mano gyvenime nėra. Tiesiog taip išeina. Aktyvus gyvenimo būdas daro savo, o maistą renkuosi švaresnį ir sveikesnį. Kosmetiką jau keletą metų naudoju ekologišką, tad galiu paneigti kažkada skaitytą teiginį, kad ten tik vanduo ir riebalai.
Dekoratyvinę kosmetiką naudoju „todėl, kad reikia“, bet aliejais ir kremais tepliotis, išbandyti įvairias SPA procedūras – man didžiulis malonumas. Tai padėka kūnui. Manau tai būtina ir daug ką galima atlikti savo vonios kambaryje. Tam didelių išlaidų nereikia.
O kalbant apie sveikatą, kaip ją palaikote? Gal turite kokią nors specialią sveikatos programą, savų gyvenimo būdo taisyklių.?
Dirbdama laidos „Sveikas žmogus“ vedėja supratau, kad papildai gyvenant mūsų krašte, reikalingi ir naudingi. Tik kiekvienas turi žinoti, ko jam reikia, kokie produktai labiau tinka, būtent jie organizmo geriausiai pasisavinami. Reklamos daug – reikia atsirinkti. Nesu vitaminų auka (juokiasi), bet kelis kartus per metus tikrai vartoju tai, ko man trūksta.
Labai svarbu įsiklausyti į savo organizmą ir atkreipti dėmesį į jo signalus. Bet svarbiausia – sveikas gyvenimo būdas – kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Jis visko pagrindas.
Ir reikia nepamiršti, kad taip gyvendami mes ir savo vaikams tokį gyvenimą įdiegiame.
Dviguba nauda. Stebiuosi, kaip kai kurie žmonės to nesupranta.
Kas, Jūsų supratimu, yra sveikas gyvenimo būdas?
Sveikas gyvenimo būdas susideda iš sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir gyvenimo be žalingų įpročių. Kas galėtų pasakyti, jog nemalonu gyventi aktyviau: keliauti, važinėti dviračiu, plaukioti, slidinėti, žaisti komandinius žaidimus, šokti ar tiesiog pasivaikščioti prieš miegą. Man patinka aktyviai leisti laisvalaikį. Tiesa, laiko trūksta, bet tikrai norėčiau daugiau ir geriau plaukioti ar slidinėti. Labai patinka ilgi pasivaikščiojimai, derinami su mankšta, nes, būdamas gryname ore, gamtoje, pailsi nuo fizinio ir psichologinio nuovargio.
Dėl mitybos panašiai. Pabandyti maitintis sveikiau – labai įdomu. Sužinai naujų receptų, maisto derinimo galimybių ir virtuvėje suktis įdomiau. Paradoksalu, bet kuriant laidą teko susipažinti su žmonėmis, kurie dėl ligos, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, pakeitė savo mitybos principus ir dėl to tikrai netapo nelaimingesni. Atsisakė tokio maisto, kuris ir sveikam žmogui nerekomenduotinas. Gal man lengviau, nes aš nelabai mėgstu saldumynus ar riebų maistą, o štai be daržovių, vaisių, riešutų ar grūdų būtų sunku.
Vis susipažįstu su žmonėmis, kurie nevalgo mėsos. Gal ir aš ateityje tai išbandysiu, bet dabar man jos dar reikia. Manau, kad maistas gali būti pats įvairiausias– svarbu, kiek jo valgome. Aišku nekalbant apie greitą maistą. Ypač jis netinkamas vaikams.
Gaila, kad dauguma tėvų į tai žiūri labai aplaidžiai. Su siaubu žiūriu, kaip mokinukai pertraukų metu bėgioja į netoliese esančias parduotuves ir „pietauja“ traškučius užgerdami kokakola.
Argi tėvai nežino? Gal ir ne, bet jei šeimoje būtų kalbama, kad tai blogas maistas, vaikai to nedarytų. Kad „prikalbėti“ galima, pati patyriau. Džiaugiuosi, kad dukra į mokyklą nešasi obuolį ir morkytę. Ji žino, kad tai sveikas maistas, jai jis reikalingas ir skanus.
Sveikas gyvenimo būdas, mano nuomone, tai toks, kai nekenki sau nei fizine, nei dvasine prasme. Tikriausiai niekas niekada neįrodys, kad pavydas, pyktis, užgauliojimai padeda tokius jausmus jaučiančiam žmogui. Atrodo, kad jis kitus baudžia ar žemina, o iš tiesų – tik save. Tokios mintys ir elgesys nuodija mūsų aplinką kur kas daugiau, nei mes įsivaizduojame.
Yra du vienas kitam prieštaraujantys posakiai – darbas gydo ir... darbas sargdina (na, ko gero, kai dirbi per daug ar ypač nemėgstamą darbą). Kuris iš jų jums labiau tinka?
Manau, laimingiausi žmonės yra tie, kurie darbe save realizuoja. Aišku, jie visada rizikuoja tapti darboholikais, supainioti darbą su asmeniniu gyvenimu ir t.t. Tačiau nuo šių „ligų“ yra vaistų. Jei veikla tave šildo, tiki tuo, ką darai, ir dar žinai, kad ji yra ir kitiems reikalinga, – nuostabu. Tau pavyko. Aišku, dar pageidautina iš tos veiklos ir išgyventi (juokiasi).
Dirbdama savo darbą aš labai daug sužinojau apie įvairias ligas, simptomus, negalavimus, bet svarbiausia, kad supratau, jog pats žmogus gali daryti labai didelę įtaką savo sveikatai. Būtent savo gyvenimo būdu ir savo mintimis. Pastarosios labai stipriai veikia.
Jūs pagal savo darbo pobūdį apie sveikatą ir grožį sužinote be galo daug. Ar tuo pasinaudojate? Kalbatės su pačiais įvairiausias ir įdomiais žmonėmis, ko išmokstate iš jų?
Taip, yra iš ko ir pasimokyti, sužinoti naujų dalykų. Bet visko neaprėpsi. Aišku, sutikti įdomūs, šviesūs žmonės išlieka visam laikui, ir jų pavyzdžiai įkvepia. Neseniai teko lankytis Ajurvedos centro Shanti organizuotoje stovykloje – parsivežiau daug ramybės ir harmonijos. Puikūs žmonės, išmintingos mintys. Ir viskas taip lengvai pateikiama.
Jau daug metų gėriau kavą, be jos negalėdavau atsibusti ryte. Stovyklos metu pakalbėjome, kad gerai būtų jos gerti mažiau ar atprasti. Ir ką jūs manote – nenoriu kavos. Kaip kokie burtai (juokiasi). Dar pabandžiau kartą – neskanu. Manau, tai nutiko todėl, kad informacija buvo ir pateikta, ir priimta labai nuoširdžiai, pasitikint vieni kitais, taikoje ir ramybėje.
Pasirinkimas visuomet bus. Ir aš tikrai panorėjusi galėsiu išgerti puodelį kvapnios kavos. Bet ar panorėsiu?
O kaip pavyksta suderinti darbą ir mamos, žmonos, t.y. „namų“ pareigas? Kurioje vietoje yra jos ir iš kur tam nugvelbiate laiko?
Čia tai jau reikia suktis labai greitai. Suderinti viską nelengva. Tiksliau – būtų nesunku, jei para turėtų daugiau valandų. Manau, kad visuomet padeda prioritetų nustatymas. Man pirmoje vietoje visada vaikai. Pokalbio su jais nekeisčiau į nieką. Jei vaikas nori pasikalbėti, visada žalia šviesa. Aišku, jei tai širdelės pokalbis, nesvarbu, linksmas ar liūdnas. Tai pats brangiausias dalykas. Taip dariau visada ir todėl dabar labai džiaugiuosi savo vaikais. Vykintui dvidešimt, Aisčiui septyniolika, Elzei Barborai vienuolika. Visus tuos metus mūsų santykiai labai šilti ir artimi.
Daug laiko užima maisto paieškos. Kartais jaučiuosi kaip pirmykštė moteris – „rankiotoja“ (juokiasi). Vieni sveiki produktai vienoje parduotuvėje, kiti kitoje, o visai „gyvi“ ir natūralūs –turgelyje, kuris tik tada ir tik ten. Dar reikia suplanuoti, kada ką gaminti ir dar kažką užsakyti. Šeima valgo tik namuose gamintą maistą, tad suktis reikia.Gal todėl ir antsvorio neturiu – daug judu (šypsosi).
Tai toks ir derinimas – jei per naminius darbelius nesuspėjai tekstų parašyti dieną– rašysi naktį, nes ryte jie turi būti. Bet... kaip sakė vienos mūsų laidos pašnekovė Gabija Vitkevičiūtė – darai ir padarai.
Bet vis dėlto, žinant jūsų užimtumą, naivu būti manyti, kad nepavargstate. Kaip kovojate su nuovargiu? Ir kaip ilsitės? Koks poilsis jums yra visavertis?
Kovoju moteriškai – kažkada turiu išsimiegoti tiek, kiek reikia. Geriausiai jaučiuosi pabuvusi prie jūros. Bet jūra turi būti mūsų – šiaurietiška. Tai ir ramybė, ir energija, ir pusiausvyros susigrąžinimas. Pramoginis poilsis gali būti visur, bet rimtas vidinis susibalansavimas – Baltijos krantas. Ir ten gera pabūti vienai. Daug dangaus, daug vandens ir vienas mažas žmogus. Ir tas bangų ošimas– nei pradžios, nei pabaigos...amžinai. Išsivalo viskas – ir oda, ir plaučiai, ir smegenys. O jei po tokio „seanso“ dar laukia įdomi knyga – labai puiku.
Patinka teatras, koncertai filharmonijoje, bet čia prieš save reikia panaudoti vieną gudrybę – nusipirkti daugiau bilietų vienu kartu. Tada yra planas, kurį įgyvendinu. Jei to nepadarau, belieka gailėtis – ir čia nenuėjau, ir ten nesuspėjau..
Ko gero, nė vieno žmogaus neaplenkia įtampa ir jos sukeliami, pavadinkime, stresai. Kaip juos įveikiate?
Tuomet bandau ramiai apsvarstyti situaciją, bet pirmiausia, jei svarstyti nėra kada, reikia kelis kartus giliai įkvėpti...Bet tikriausiai klausiate ne apie ekstremalias situacijas, o apie daug kam jau tampantį nuolatinį stresą. Tuomet bandau į viską pažvelgti iš šono ir atsakyti į klausimą: kas gali nutikti blogiausia? Atsakymas dažnai būna – „blogiausia – tai visai kiti dalykai ir įvykiai, o čia tik kasdienybė“. Tuomet ir reaguoji kaip į kasdieninius nesusipratimus ar sunkumus – tiesiog juos sprendi.
Tad apibendrindama kaip galėtumėte trumpai pasakyti, koks jūsų sveikatos, energijos ir jaunystės receptas?
Manau, šis receptas pas visus panašus – pozityvus mąstymas. Žaviuosi žmonėmis, kurie TAIP gyvena. Jie skleidžia tiek šviesos ir šilumos, kad jos ir kitiems pakanka. Stengiuosi tokius matyti, jais domėtis, skaityti, klausyti.
Ir pabaigoje gal ką nors norėtumėte palinkėti „Sveiko žmogaus“ skaitytojams?
Vidinės ramybės. Kad ir kokios būtų sudėtingos aplinkybės, įtampos, linkėčiau išlikti žmogiškiems, geranoriškiems, pozityviems ir tolerantiškiems. Manau, to dabar labai trūksta. Ir artėjančių švenčių proga palinkėčiau daugiau šių savybių atrasti savyje.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauPagal anksčiau egzistavusią balų sistemą (dabar ji nebenaudojama) buvo laikoma, kad moteris yra „pavėlavusi pirmakartė“, jei ji pirmą kartą gimdo vyresnė nei 30 metų. Pasaulyje ta riba, kada laikoma, kad pirmasis gimdymas šiek tiek vėluoja, yra 35 metai. Tai daugmaž visuotinai priimta riba. Optimaliu gimdymo amžiumi laikoma 20–29 metai....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauVaisingumas – didžiausia žmogui skirta dovana, tik reikia ja išmintingai naudotis. Vyrai tampa vaisingi nuo paauglystės ir tokie gali likti iki gilios senatvės. Kitaip su moterų vaisingumu: moteris yra vaisinga trumpą gyvenimo dalį. Mokėjimas apskaičiuoti vaisingas dienas aktualus tiek planuojančioms nėštumą, tiek bandančioms jo išvengti. Vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau žmonių linksta prie natūraliosios medicinos, nesusijusios su cheminių preparatų vartojimu. Šeimos planavimo srityje – tai vaisingumo pažinimu pagrįsti natūralaus šeimos planavimo metodai, kurie tampa alternatyva aloterapinei ir invazinei medicinai. Reikėtų paminėti, jog nei vienas egzistuojantis kontracepcijos būdas nėra idealus ir 100 proc. patikimas. Straipsnio tikslas – supažindinti su natūralia kontracepcija ir vaisingų dienų apskaičiavimo metodais....
Skaityti daugiauCezario pjūvis – alternatyva natūraliam gimdymui. Tai puiki galimybė ateiti kūdikiui į šį pasaulį tuomet, kai gimimas natūraliu būdu neįmanomas. Tiesa, yra duomenų, bylojančių, kad kai kurios išlepintos ar gimdymo bijančios moterys gimdymą cezario pjūvio būdu neoficialiai pasirenka pačios. Skaitykite toliau ir sužinosite atsakymus į aktualiausius klausimus šia tema....
Skaityti daugiauMėnesinės yra natūraliai nuo lytinių hormonų priklausantis ciklinis reiškinys. Kartais jis pasikeičia organizmą veikiant tam tikriems išoriniams ir vidiniams reiškiniams ar požymiams. Pavyzdžiui, kartais nutinka taip, kad išvykstate į turistinę kelionę ar į kitą šalį ir mėnesinės arba vėluoja, arba prasideda anksčiau. Kodėl taip yra? Ar tai normalu? Ar galima kaip nors to išvengti?...
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauKontraceptinėms tabletėms sukako 45 metai. Pirmųjų tablečių sudėtyje buvo labai didelis hormonų kiekis, net 150 mg estrogenų. Dabar galima įsigyti net kelių kartų ir ypač mažai hormonų turinčių kontraceptinių tablečių. Tereikia išsirinkti tinkamiausias. Norint tai padaryti, moterims kyla įvairių klausimų apie jų vartojimą ir poveikį. Atsakome į kai kuriuos dažniausius iš jų....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę