Andžela Labanauskienė: pirmoje vietoje visada vaikai

Jau devintą sezoną kiekvieną sekmadienio rytą laidos „Sveikas žmogus“ žiūrovai mato jos vedėją Andželą Labanauskienę. Daugeliui ji, ko gero, yra tapusi vos ne pažįstamąja, su kuria vertėtų pasisveikinti sutikus gatvėje. Bet, iš kitos pusės, matomas tik Andželos darbas, o ne ji pati – pakalbinusi daugybę savo pašnekovų ji, nors būdama ekrane, lieka lyg ir... šešėlyje. Tad nors akies krašteliu žvilgterkime, kaip ir kuo gyvena „Sveikos žmogaus“ vedėja, kokie jos sveikatos ir grožio receptai.

Kadangi esate „Sveiko žmogaus“ veidas, pats pirmas natūraliai kylantis klausimas – apie išvaizdą. Kaip pasiseka atrodyti taip puikiai ir būti tokiai lieknai? Juk daugeliui tai sunkiai įsivaizduojamas ir, ko gero, sunkiai pasiekiamas dalykas apskritai, o žinant, kad esate trijų vaikų mama, – nuostaba dar didesnė. Kokia čia slypi paslaptis?

Kaip yra pasakiusi aktorė Michele Pfeiffer, moters grožis priklauso nuo tinkamo apšvietimo. Pritariu jai (juokiasi).

Jei rimtai, išvaizdą, kūno sudėjimą mums suteikia tėvai, o mes ją tik tobuliname arba bjaurojame. Atvirai tariant, neužsiimu nei vienu, nei kitu. Nei dietų, nei ilgų treniruočių mano gyvenime nėra. Tiesiog taip išeina. Aktyvus gyvenimo būdas daro savo, o maistą renkuosi švaresnį ir sveikesnį. Kosmetiką jau keletą metų naudoju ekologišką, tad galiu paneigti kažkada skaitytą teiginį, kad ten tik vanduo ir riebalai.

Dekoratyvinę kosmetiką naudoju „todėl, kad reikia“, bet aliejais ir kremais tepliotis, išbandyti įvairias SPA procedūras – man didžiulis malonumas. Tai padėka kūnui. Manau tai būtina ir daug ką galima atlikti savo vonios kambaryje. Tam didelių išlaidų nereikia.

O kalbant apie sveikatą, kaip ją palaikote? Gal turite kokią nors specialią sveikatos programą, savų gyvenimo būdo taisyklių.?

Dirbdama laidos „Sveikas žmogus“ vedėja supratau, kad papildai gyvenant mūsų krašte, reikalingi ir naudingi. Tik kiekvienas turi žinoti, ko jam reikia, kokie produktai labiau tinka, būtent jie organizmo geriausiai pasisavinami. Reklamos daug – reikia atsirinkti. Nesu vitaminų auka (juokiasi), bet kelis kartus per metus tikrai vartoju tai, ko man trūksta.

Labai svarbu įsiklausyti į savo organizmą ir atkreipti dėmesį į jo signalus. Bet svarbiausia – sveikas gyvenimo būdas – kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Jis visko pagrindas.

Ir reikia nepamiršti, kad taip gyvendami mes ir savo vaikams tokį gyvenimą įdiegiame.

Dviguba nauda. Stebiuosi, kaip kai kurie žmonės to nesupranta.

Kas, Jūsų supratimu, yra sveikas gyvenimo būdas?

Sveikas gyvenimo būdas susideda iš sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir gyvenimo be žalingų įpročių. Kas galėtų pasakyti, jog nemalonu gyventi aktyviau: keliauti, važinėti dviračiu, plaukioti, slidinėti, žaisti komandinius žaidimus, šokti ar tiesiog pasivaikščioti prieš miegą. Man patinka aktyviai leisti laisvalaikį. Tiesa, laiko trūksta, bet tikrai norėčiau daugiau ir geriau plaukioti ar slidinėti. Labai patinka ilgi pasivaikščiojimai, derinami su mankšta, nes, būdamas gryname ore, gamtoje, pailsi nuo fizinio ir psichologinio nuovargio.

Dėl mitybos panašiai. Pabandyti maitintis sveikiau – labai įdomu. Sužinai naujų receptų, maisto derinimo galimybių ir virtuvėje suktis įdomiau. Paradoksalu, bet kuriant laidą teko susipažinti su žmonėmis, kurie dėl ligos, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, pakeitė savo mitybos principus ir dėl to tikrai netapo nelaimingesni. Atsisakė tokio maisto, kuris ir sveikam žmogui nerekomenduotinas. Gal man lengviau, nes aš nelabai mėgstu saldumynus ar riebų maistą, o štai be daržovių, vaisių, riešutų ar grūdų būtų sunku.

Vis susipažįstu su žmonėmis, kurie nevalgo mėsos. Gal ir aš ateityje tai išbandysiu, bet dabar man jos dar reikia. Manau, kad maistas gali būti pats įvairiausias– svarbu, kiek jo valgome. Aišku nekalbant apie greitą maistą. Ypač jis netinkamas vaikams.

Gaila, kad dauguma tėvų į tai žiūri labai aplaidžiai. Su siaubu žiūriu, kaip mokinukai pertraukų metu bėgioja į netoliese esančias parduotuves ir „pietauja“ traškučius užgerdami kokakola.

Argi tėvai nežino? Gal ir ne, bet jei šeimoje būtų kalbama, kad tai blogas maistas, vaikai to nedarytų. Kad „prikalbėti“ galima, pati patyriau. Džiaugiuosi, kad dukra į mokyklą nešasi obuolį ir morkytę. Ji žino, kad tai sveikas maistas, jai jis reikalingas ir skanus.

Sveikas gyvenimo būdas, mano nuomone, tai toks, kai nekenki sau nei fizine, nei dvasine prasme. Tikriausiai niekas niekada neįrodys, kad pavydas, pyktis, užgauliojimai padeda tokius jausmus jaučiančiam žmogui. Atrodo, kad jis kitus baudžia ar žemina, o iš tiesų – tik save. Tokios mintys ir elgesys nuodija mūsų aplinką kur kas daugiau, nei mes įsivaizduojame.

Yra du vienas kitam prieštaraujantys posakiai – darbas gydo ir... darbas sargdina (na, ko gero, kai dirbi per daug ar ypač nemėgstamą darbą). Kuris iš jų jums labiau tinka?

Manau, laimingiausi žmonės yra tie, kurie darbe save realizuoja. Aišku, jie visada rizikuoja tapti darboholikais, supainioti darbą su asmeniniu gyvenimu ir t.t. Tačiau nuo šių „ligų“ yra vaistų. Jei veikla tave šildo, tiki tuo, ką darai, ir dar žinai, kad ji yra ir kitiems reikalinga, – nuostabu. Tau pavyko. Aišku, dar pageidautina iš tos veiklos ir išgyventi (juokiasi).

Dirbdama savo darbą aš labai daug sužinojau apie įvairias ligas, simptomus, negalavimus, bet svarbiausia, kad supratau, jog pats žmogus gali daryti labai didelę įtaką savo sveikatai. Būtent savo gyvenimo būdu ir savo mintimis. Pastarosios labai stipriai veikia.

Jūs pagal savo darbo pobūdį apie sveikatą ir grožį sužinote be galo daug. Ar tuo pasinaudojate? Kalbatės su pačiais įvairiausias ir įdomiais žmonėmis, ko išmokstate iš jų?

Taip, yra iš ko ir pasimokyti, sužinoti naujų dalykų. Bet visko neaprėpsi. Aišku, sutikti įdomūs, šviesūs žmonės išlieka visam laikui, ir jų pavyzdžiai įkvepia. Neseniai teko lankytis Ajurvedos centro Shanti organizuotoje stovykloje – parsivežiau daug ramybės ir harmonijos. Puikūs žmonės, išmintingos mintys. Ir viskas taip lengvai pateikiama.

Jau daug metų gėriau kavą, be jos negalėdavau atsibusti ryte. Stovyklos metu pakalbėjome, kad gerai būtų jos gerti mažiau ar atprasti. Ir ką jūs manote – nenoriu kavos. Kaip kokie burtai (juokiasi). Dar pabandžiau kartą – neskanu. Manau, tai nutiko todėl, kad informacija buvo ir pateikta, ir priimta labai nuoširdžiai, pasitikint vieni kitais, taikoje ir ramybėje.

Pasirinkimas visuomet bus. Ir aš tikrai panorėjusi galėsiu išgerti puodelį kvapnios kavos. Bet ar panorėsiu?

O kaip pavyksta suderinti darbą ir mamos, žmonos, t.y. „namų“ pareigas? Kurioje vietoje yra jos ir iš kur tam nugvelbiate laiko?

Čia tai jau reikia suktis labai greitai. Suderinti viską nelengva. Tiksliau – būtų nesunku, jei para turėtų daugiau valandų. Manau, kad visuomet padeda prioritetų nustatymas. Man pirmoje vietoje visada vaikai. Pokalbio su jais nekeisčiau į nieką. Jei vaikas nori pasikalbėti, visada žalia šviesa. Aišku, jei tai širdelės pokalbis, nesvarbu, linksmas ar liūdnas. Tai pats brangiausias dalykas. Taip dariau visada ir todėl dabar labai džiaugiuosi savo vaikais. Vykintui dvidešimt, Aisčiui septyniolika, Elzei Barborai vienuolika. Visus tuos metus mūsų santykiai labai šilti ir artimi.

Daug laiko užima maisto paieškos. Kartais jaučiuosi kaip pirmykštė moteris – „rankiotoja“ (juokiasi). Vieni sveiki produktai vienoje parduotuvėje, kiti kitoje, o visai „gyvi“ ir natūralūs –turgelyje, kuris tik tada ir tik ten. Dar reikia suplanuoti, kada ką gaminti ir dar kažką užsakyti. Šeima valgo tik namuose gamintą maistą, tad suktis reikia.Gal todėl ir antsvorio neturiu – daug judu (šypsosi).

Tai toks ir derinimas – jei per naminius darbelius nesuspėjai tekstų parašyti dieną– rašysi naktį, nes ryte jie turi būti. Bet... kaip sakė vienos mūsų laidos pašnekovė Gabija Vitkevičiūtė – darai ir padarai.

Bet vis dėlto, žinant jūsų užimtumą, naivu būti manyti, kad nepavargstate. Kaip kovojate su nuovargiu? Ir kaip ilsitės? Koks poilsis jums yra visavertis?

Kovoju moteriškai – kažkada turiu išsimiegoti tiek, kiek reikia. Geriausiai jaučiuosi pabuvusi prie jūros. Bet jūra turi būti mūsų – šiaurietiška. Tai ir ramybė, ir energija, ir pusiausvyros susigrąžinimas. Pramoginis poilsis gali būti visur, bet rimtas vidinis susibalansavimas – Baltijos krantas. Ir ten gera pabūti vienai. Daug dangaus, daug vandens ir vienas mažas žmogus. Ir tas bangų ošimas– nei pradžios, nei pabaigos...amžinai. Išsivalo viskas – ir oda, ir plaučiai, ir smegenys. O jei po tokio „seanso“ dar laukia įdomi knyga – labai puiku.

Patinka teatras, koncertai filharmonijoje, bet čia prieš save reikia panaudoti vieną gudrybę – nusipirkti daugiau bilietų vienu kartu. Tada yra planas, kurį įgyvendinu. Jei to nepadarau, belieka gailėtis – ir čia nenuėjau, ir ten nesuspėjau..

Ko gero, nė vieno žmogaus neaplenkia įtampa ir jos sukeliami, pavadinkime, stresai. Kaip juos įveikiate?

Tuomet bandau ramiai apsvarstyti situaciją, bet pirmiausia, jei svarstyti nėra kada, reikia kelis kartus giliai įkvėpti...Bet tikriausiai klausiate ne apie ekstremalias situacijas, o apie daug kam jau tampantį nuolatinį stresą. Tuomet bandau į viską pažvelgti iš šono ir atsakyti į klausimą: kas gali nutikti blogiausia? Atsakymas dažnai būna – „blogiausia – tai visai kiti dalykai ir įvykiai, o čia tik kasdienybė“. Tuomet ir reaguoji kaip į kasdieninius nesusipratimus ar sunkumus – tiesiog juos sprendi.

Tad apibendrindama kaip galėtumėte trumpai pasakyti, koks jūsų sveikatos, energijos ir jaunystės receptas?

Manau, šis receptas pas visus panašus – pozityvus mąstymas. Žaviuosi žmonėmis, kurie TAIP gyvena. Jie skleidžia tiek šviesos ir šilumos, kad jos ir kitiems pakanka. Stengiuosi tokius matyti, jais domėtis, skaityti, klausyti.

Ir pabaigoje gal ką nors norėtumėte palinkėti „Sveiko žmogaus“ skaitytojams?

Vidinės ramybės. Kad ir kokios būtų sudėtingos aplinkybės, įtampos, linkėčiau išlikti žmogiškiems, geranoriškiems, pozityviems ir tolerantiškiems. Manau, to dabar labai trūksta. Ir artėjančių švenčių proga palinkėčiau daugiau šių savybių atrasti savyje.