Kodėl moterys nori mylėtis? Motyvacija – meilė, seksas, dvasinis ryšis, pinigai ar kas?
2007 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslininkai Meston ir Buss atliko tyrimą, kurio metu apklausus įvairaus amžiaus auditoriją buvo pareikštos net 237 skirtingos mylėjimosi priežastys! Jos suskirstytos į keturias pagrindines kategorijas: fizinės priežastys (mažina stresą, gerina savijautą, siekia lytinio elgesio patyrimo), tikslo siekimas (vieni pramogavo, kiti siekė atkeršyti ar net užkrėsti lytiškai plintančiomis ligomis), emocinė realizacija (meilės siekimas, jausmų realizavimas, kažkam tai buvo net priartėjimo prie dievo išraiška), nesaugumo korekcijos priežastys (pasitikėjimo savimi, savivertės kėlimas, savęs įprasminimo).
Šis tyrimas akivaizdžiai parodė, kokie mes visi esame skirtingi.
Beje, mokslininkė Basson, analizuodama moters lytinį elgesį, pastebėjo, kad jeigu moteris nesieks realizuoti emocinio intymumo, partneris gali nesulaukti jokio lytinio atsako, arba jis bus nevisavertis.
Kokiais gyvenimo atvejais moterys nenori mylėtis? Kiek tai lemia amžius, gyvenimo situacijos, sveikata?
Žmonija nuo neatmenamų laikų siekia daugintis ir patirti malonumą. Pastarieji poreikiai vystosi ir toliau atsižvelgiant į skirtingas tautų tradicijas, išsilavinimą, išprusimą lytinio gyvenimo srityje. Labai svarbus veiksnys yra amžius – kuo moteris brandesnė, tuo lytinis potraukis mažesnis, nors kartais būna ir atvirkščiai. Brandžiame amžiuje moteris išgyvena menopauzės simptomus, tokius kaip karščio pylimas, nemiga, nervingumas, kas tam tikra prasme nulemia ir lytinės funkcijos sumažėjimą. Vieno eksperimento metu moterys buvo suskirstytos į dvi grupes: vienos moterys galėjo pasimylėti vieną kartą per savaitę, o kitos grupės – ne. Kurios jautėsi geriau? Žinoma, tos, kurios mylėjosi.
Vadinasi, jei moteris brandžiame amžiuje daug ir dažnai mylisi, ji gerai jaučiasi ir apskritai nežino, kas yra menopauzė. Tai ne tik mokslinė, bet ir gyvenimo patirtis, kuria verta pasinaudoti sveikatos ir geros savijautos labui
Nenori mylėtis moterys, kurios jaučia depresijos ir nerimo simptomus, serga somatinėmis ligomis, kurios trikdo judėjimą, kraujotaką (kaulų ir sąnarių ligos, cukrinis diabetas). Tai ne tik mažina lytinį potraukį, bet ir sunkina lytinio akto eigą. Jei moteriai atlikta gimdos ar krūties šalinimo operacija, dažniausiai jos noras mylėtis taip pat mažėja, nes jaučiasi nevisavertė, nepasitiki savimi.
Įdomų faktą atskleidė švedų moksliniai tyrimai: vyro erekcijos sutrikimas gali sumažinti moters lytinį potraukį net 40 kartų!
Kaip jūs vertinate visuomenėje vyraujančią nuomonę, kad „kai poros pykstasi, barasi, tai jų meilė karštesnė“?
Ši nuomonė nėra pagrįsta moksliniais tyrinėjimais. Disharmoniniai santykiai, kai pora nesusikalba nei buitiniu, nei lytiniu lygiu – nėra gerai. Manau, reikėtų bartis kuo mažiau, o apie seksą diskutuoti kuo daugiau. Nepatarčiau poroms pyktis – geriau mylėtis.
Išsiaiškinti savo problemas reikėtų dalykiškai ir ramiai, nes po didžiulio barnio juk galima išsiskirti ir visiems laikams.
Ką reikėtų daryti, kad moteriai sugrįžtų noras mylėtis? Kuriais atvejais tam daro įtaką partnerio elgesys?
Tai gali atsitikti tada, kai moters gyvenime atsiranda kitas stiprus emocinis dirgiklis (pavyzdžiui, svarbus ir atsakingas darbas, kūdikis, ūminis ar lėtinis stresas ir pan.), kuris užima didesnę moters dėmesio dalį smegenyse. Ką reikėtų daryti? Kalbėtis. Daug ir nuoširdžiai kalbėtis. Jei partneris sako, kad per retai mylitės, reikėtų į tai atkreipti dėmesį. Lytinį potraukį gerina nuoširdi diskusija, išsiaiškinant partnerių lūkesčius. Pora, norėdama tobulinti tarpusavio santykius, turi dirbti – keisti elgesio stereotipus, atlikti specialisto paskirtus namų darbus. Tabletė tikrai nepadės išspręsti problemų, kurių yra tarpasmeniniuose santykiuose.
Ar hormoninė kontracepcija turi ryšį su moters libido?
Yra kontroversiškų nuomonių. Paklauskime moters,kodėl ji pradėjo naudoti hormoninę kontracepciją. Jei dėl to, kad tikėjosi geresnio sekso, laisvesnių lytinių santykių, tai paprastai ji nesiskųs, kad jai trūksta meilės. Sueitis be įtampos ir pozityvus nusiteikimas bus prioritetas prieš bet kokius šalutinius poveikius.
O jeigu moteris vartoja hormoninę kontracepciją lydima baimės, nerimo, tai, be abejo, neigiamai paveiks ir jos lytinę funkciją.
Pasitaiko atvejų, kai naudojant kontraceptines priemones moters seksualumas padidėja ir partneris gali nepatenkinti jos poreikių. Kita vertus, dalis vyrų, žinodami, kad moteris naudoja kontraceptines priemones, spaudžia mylėtis dažniau. O juk reikėtų suprasti, kad fiziologiškai moteris nepasikeitė. Tokiu atveju natūraliai įvyksta vyro atstūmimo reakcija.
Šiuolaikinis gyvenimas – sudėtingas, įtemptas. Nemažai jaunų merginų ir moterų serga depresijomis, psichikos ligomis. Kaip lytinę funkciją veikia raminamieji, psichotropiniai vaistai? Ar pakeitus vaistus sugrįžta meilės poreikis?
Sergant depresija, nerimo sutrikimais, keičiasi lytinė funkcija, mažėja potraukis, kartais mylėjimosi metu nebejaučiama malonumo. Vartojant antidepresantus gali būti šalutinis poveikis, kuris pasireiškia sumažėjusiu lytiniu potraukiu. Tokiu atveju, pirma, gydoma depresija, tada siekiama susigrąžinti lytinę funkciją. Jeigu moteriai labai svarbus yra lytinis gyvenimas, tuomet parenkami vaistai, kurie mažiau veikia jos lytinę funkciją.
Tačiau nereikia manyti, kad visi antidepresantai būtinai mažina lytinį potraukį, – tikrai ne. Yra ir tokių antidepresantų, kurie tonizuoja ir gerina lytinę sueitį. Todėl skiriant vaistus reikia pajusti moterį – girdėti, ko ji nori, kas jai yra svarbiausia.
Kaip yra brandžiame amžiuje: vienoms sulaukus 50-ties meilės poreikis tiek sustiprėja, kad nežino, kur dėtis, o kitoms – atvirkščiai, išblėsta. Nuo ko tai priklauso? Kaip galima sustiprinti ar sumažinti lytinę funkciją?
Brandžiame amžiuje keičiasi ne tik moters fiziologija, bet ir socialinė aplinka – šeimoje kartu gyvena seni tėvai (kurie gal būt slaugomi) ar subrendę vaikai. Tokios sąlygos lytinę funkciją blogina. O gera finansinė padėtis, užimtumas, geri santykiai poroje dažniausiai lytinę funkciją gerina.
Be abejo, daug kas nulemta ir genetiškai, kadangi genai centrinėje nervų sistemoje reguliuoja net tik visus psichinius, somatinius procesus, bet ir lytinę funkciją. Taigi seksualiausias žmogaus organas yra smegenys. Jose užkoduoti esminiai išlikimo instinktai: maitinimosi, teritorijos išsaugojimo ir dauginimosi. Žinoma, šie instinktai niekur neišnykę, tačiau jie yra realizuojami per aukštesnį sąmonės lygį. Taigi, įprasminant savo lytinę funkciją, nereikėtų pamiršti fantazijų ir kūrybiškumo.
Kuo pora išradingiau bendravo iki menopauzės, tuo ji puikiau bendraus ir po menopauzės, ir visą likusį gyvenimą.
Kai moteris brandžiame amžiuje yra vieniša, pirmiausia reikėtų įsiklausyti į savo fiziologinius poreikius. Jeigu ji labai aktyvi, lytinis potraukis yra sustiprėjęs, jai reikėtų susirasti partnerį, kuris sužadintų jos moteriškumą, su kuriuo būtų gera tiek dvasiniu, tiek fiziniu lygiu. Tuomet abu sėkmingai galėtų realizuoti savo lytines fantazijas.
O kol partnerio nėra, reikėtų pačiai pasirūpinti didesnėmis fizinėmis iškrovomis (mankštomis, sportu, šokiais), autoerotiniu elgesiu (masturbacija – priemone erotinei fantazijai pasiekti, apie tai rašėme žurnalo 2011 m. Nr.10) ar atrasti kitą sau tinkamą savirealizacijos būdą.
Tačiau kitu atveju nereikia skatinti lytinio aktyvumo, jei moteriai to nereikia. Pavyzdžiui, ji sako, kad jos potraukis yra mažas, su vyru nesimyli beveik metus, bet jaučiasi normaliai. Tuomet tos situacijos nereikia nei koreguoti, nei gydyti. Tačiau jei moteris sako: „mano lytinis potraukis mažas, aš jaučiu dvasinį ir fizinį diskomfortą ir vyrui negerai“, tuomet galima taikyti korekcinį gydymą: biblioterapiją, poros sekso terapiją, psichoterapiją, fitoterapiją, pakeičiamąją terapiją lytiniais hormonais ar net skirti kai kurių antidepresantų.
Baigdama pokalbį, ką norėtumėte patarti mūsų žurnalo skaitytojoms?
Moteris neturėtų viena užsikrauti lytinio gyvenimo pasikeitimo naštos ir taip pat neužkrauti jos tik savo partneriui. Tai spręskite dviese. Pirmiausia įsiklausykite vienas į kitą ir supraskite, ko jums iš tiesų reikia.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauPagal anksčiau egzistavusią balų sistemą (dabar ji nebenaudojama) buvo laikoma, kad moteris yra „pavėlavusi pirmakartė“, jei ji pirmą kartą gimdo vyresnė nei 30 metų. Pasaulyje ta riba, kada laikoma, kad pirmasis gimdymas šiek tiek vėluoja, yra 35 metai. Tai daugmaž visuotinai priimta riba. Optimaliu gimdymo amžiumi laikoma 20–29 metai....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauVaisingumas – didžiausia žmogui skirta dovana, tik reikia ja išmintingai naudotis. Vyrai tampa vaisingi nuo paauglystės ir tokie gali likti iki gilios senatvės. Kitaip su moterų vaisingumu: moteris yra vaisinga trumpą gyvenimo dalį. Mokėjimas apskaičiuoti vaisingas dienas aktualus tiek planuojančioms nėštumą, tiek bandančioms jo išvengti. Vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau žmonių linksta prie natūraliosios medicinos, nesusijusios su cheminių preparatų vartojimu. Šeimos planavimo srityje – tai vaisingumo pažinimu pagrįsti natūralaus šeimos planavimo metodai, kurie tampa alternatyva aloterapinei ir invazinei medicinai. Reikėtų paminėti, jog nei vienas egzistuojantis kontracepcijos būdas nėra idealus ir 100 proc. patikimas. Straipsnio tikslas – supažindinti su natūralia kontracepcija ir vaisingų dienų apskaičiavimo metodais....
Skaityti daugiauCezario pjūvis – alternatyva natūraliam gimdymui. Tai puiki galimybė ateiti kūdikiui į šį pasaulį tuomet, kai gimimas natūraliu būdu neįmanomas. Tiesa, yra duomenų, bylojančių, kad kai kurios išlepintos ar gimdymo bijančios moterys gimdymą cezario pjūvio būdu neoficialiai pasirenka pačios. Skaitykite toliau ir sužinosite atsakymus į aktualiausius klausimus šia tema....
Skaityti daugiauMėnesinės yra natūraliai nuo lytinių hormonų priklausantis ciklinis reiškinys. Kartais jis pasikeičia organizmą veikiant tam tikriems išoriniams ir vidiniams reiškiniams ar požymiams. Pavyzdžiui, kartais nutinka taip, kad išvykstate į turistinę kelionę ar į kitą šalį ir mėnesinės arba vėluoja, arba prasideda anksčiau. Kodėl taip yra? Ar tai normalu? Ar galima kaip nors to išvengti?...
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauKontraceptinėms tabletėms sukako 45 metai. Pirmųjų tablečių sudėtyje buvo labai didelis hormonų kiekis, net 150 mg estrogenų. Dabar galima įsigyti net kelių kartų ir ypač mažai hormonų turinčių kontraceptinių tablečių. Tereikia išsirinkti tinkamiausias. Norint tai padaryti, moterims kyla įvairių klausimų apie jų vartojimą ir poveikį. Atsakome į kai kuriuos dažniausius iš jų....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę