){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Iš esmės jos teisios, prie sauso užpakaliuko pripratęs su sauskelnėmis šliaužiojantis mažylis iš tiesų neturės itin svarios priežasties mokytis puoduko reikalų. Tačiau mokslininkai įrodė, kad savo tuštinimąsi valdyti vaikas išmoksta tik 2–3 metų, todėl nereikėtų reikalauti vos metukų ar pusantrų sulaukusio pyplio, kad jis mokėtų sėstis ant puodo.
„Nereikia kraštutinumų, – sako gydytoja pediatrė Virginija Lukšienė. – Jei prieš 20 metų vokiečių pediatrai rekomenduodavo vos ne nuo 3 mėn. vaiką palaikyti virš puoduko, šiandien mes sakome – tai pradėkite daryti, kai vaikas pradeda rimtai sėdėti, po valgio, po miego. Kuo anksčiau tam pasiruošęs vaikas su puoduku susipažins, tuo greičiau jis supras, kam jis yra skirtas ir išmoks tomis žiniomis pasinaudoti.“
Tiesa, pasak gydytojos, kiekvienas vaikas individualus. „Vieni vaikai yra „švarutėliai“, jie nemėgsta būti nei šlapi nei išsitepę, todėl pasituštinę iš karto reiškia savo nepasitenkinimą. Kitiems vaikams kaip paršeliams – patinka šiltas kompresas ir tu nieko nepadarysi“, – vaizdžiai aiškina V. Lukšienė. Tačiau, pasak gydytojos, pasituštinti ant puoduko vaikai paprastai išmoksta iki trejų metų. „Pirmiausia turi būti reguliarumas, – sako pediatrė. – Jei kalbėsime apie šlapinimąsi, kai vaikas normaliai valgo, gauna pakankamai skysčių – jis ir šlapinasi normaliai, reguliariai, nesulaiko ir t. t. Su tuštinimusi yra kiek kitaip, šiame sudėtingame akte dalyvauja centrinė nervų sistema, todėl čia reikalinga tam tikra branda, būtina prižiūrėti mitybą, kad nebūtų vidurių užkietėjimo“.
Pasak gydytojos, sunerimti reikia tuomet, kai vaiko viduriai nesureguliuoti ir jis kelnytes tepa sulaukęs 4–6 metų ar daugiau. Tad maždaug trejų metų mažylis šlapintis ir tuštintis jau turėtų valingai, o kelionių metu dėl streso ar kitų priežasčių pasitaikančios „bėdelės“ – normalus reiškinys.
Kalbant apie patį atpratinimo nuo sauskelnių procesą, pereinamajam laikotarpiui gydytoja pediatrė tėveliams pataria pasirinkti „treniravimosi kelnytes“, kurios viduje skysčių nesugeria, tačiau į išorę drėgmės nepraleidžia. Tokiu atveju nepatogumus jaučiantis mažylis gali greičiau užsinorėti sėstis ant puoduko.
„Labai svarbu, kad ant puoduko niekada nesodintumėte suirzusio vaiko, nes tuomet šis jam gali asocijuotis su blogomis emocijomis. Antras dalykas – auksinė taisyklė – vaiko ant puoduko ilgai laikyti negalima, daugiau kaip 5 min. tikrai nereikia, – perspėja V. Lukšienė. – Yra puodukų, kurie vaikui pasituštinus užgroja, kai kuriems vaikučiams tai patinka, tačiau tai labai individualu.“
Greitesnių rezultatų pasiekia tie tėvai, kurie, vaikui pradėjus vaikščioti, sauskelnes deda tik nakčiai ar dienos miegui, taip pat ilgesniems pasivaikščiojimams, o likusį laiką skiria pratinimui prie puoduko. Vėliau prie puoduko pratinti mažylius sumanę tėvai šiuo nelengvu periodu turi apsišarvuoti geležine kantrybe, kurios tikrai prireiks.
„Svarbiausia nebūti labai kategoriškiems, – sako gydytoja pediatrė. – Labai svarbu neperlenkti lazdos tuomet, kai vaikutis priešinasi ir ant puoduko nenori. Reikėtų palaukti dieną, savaitę, o gal ir mėnesį, kol vaikas nurims ir į puoduką nebežiūrės priešiškai.“ Kartais vaikas gali „atkristi“, o taip dažnai nutinka dėl suaugusiųjų kaltės, pavyzdžiui, kai vaiko prašymui sėstis ant puodo tėvai vieną ar kitą kartą būna nepasiruošę (pvz., neturi puoduko po ranka), todėl į prašymą nesureaguoja ar pan. Tai gali įvykti ir dėl pasikeitusios aplinkos, persikėlus į kitus namus ar perėjus į kitą darželio grupę, dėl psichinės traumos, išgąsčio ar įtampos ir t.t.
Kartais tuštintis vaikai bijo dėl to, kad yra ar kažkada buvo užkietėję viduriai, besituštinant buvo įplyšusi išangė ir liko randelis ar dėl panašių priežasčių. Tuomet reikės daugiau kantrybės, galima pasitarti su vaikučio gydytoju, jis patars, kaip maitinti, parodys, kaip pamasažuoti skaudantį pilvuką, kartais gali išrašyti vidurius minkštinančių homeopatinių vaistukų. „Nebijokite pasitarti su gydytoju, – sako V. Lukšienė. – Kai mamai kyla klausimų – į visus juos geriausiai atsakys specialistas, o ne anoniminiai kokio nors forumo dalyviai. O geriausių rezultatų pasieksite prisiminę taisyklę: „Geras žodis daro stebuklus.“
Vaiką reikia pagirti, kai jam pavyksta ant puoduko, ir jokiu būdu nereikėtų barti, kai su užduotimi jis nesusidoroja. Kad ir kaip tai yra sunku, kad ir kiek susivaldymo reikalauja, tačiau vaiko barti negalima. „Šito amžiaus vaikai tikrai nesupras barimo, – sako V. Lukšienė. – Vaiką būtina skatinti. Saldainiai šio amžiaus vaikui gal nelabai tiktų, bet pagyrimas, dėmesys, paėmimas ant rankų – tikrai efektyvus būdas parodyti vaikui, kad jis pasielgė gerai ir kad tėvai tokį elgesį skatina. Žaisliukus, knygeles ir kitokias „viliojimo“ prie puoduko priemones gydytoja pediatrė vadina blaškančiomis dėmesį nuo pagrindinės puoduko paskirties, todėl jomis piktnaudžiauti nereikėtų.
„Šlapinimasis – nelabai sudėtingas procesas, bet tuštinimuisi vaikas turi susikoncentruoti, todėl jo blaškyti nereikėtų. Galima su vaiku pabendrauti tas minutėles, kol jis sėdi ant puoduko, bet ne žaisti“, – perspėja pediatrė.
Ir pabaigai. Kiekvienas vaikas individualus, niekada nereikia jo lyginti su kaimynės ar draugės vaiku. Ir kiekvieną vaiką būtina mylėti, o mylimas, skatinamas ir giriamas vaikas tikrai išmoks sėdėti ant puoduko ir leis ne be pagrindo didžiuotis tiek „ištvėrusiems“, tačiau su užduotimi taip pat susidorojusiems kantriems tėvams.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauPagal anksčiau egzistavusią balų sistemą (dabar ji nebenaudojama) buvo laikoma, kad moteris yra „pavėlavusi pirmakartė“, jei ji pirmą kartą gimdo vyresnė nei 30 metų. Pasaulyje ta riba, kada laikoma, kad pirmasis gimdymas šiek tiek vėluoja, yra 35 metai. Tai daugmaž visuotinai priimta riba. Optimaliu gimdymo amžiumi laikoma 20–29 metai....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauVaisingumas – didžiausia žmogui skirta dovana, tik reikia ja išmintingai naudotis. Vyrai tampa vaisingi nuo paauglystės ir tokie gali likti iki gilios senatvės. Kitaip su moterų vaisingumu: moteris yra vaisinga trumpą gyvenimo dalį. Mokėjimas apskaičiuoti vaisingas dienas aktualus tiek planuojančioms nėštumą, tiek bandančioms jo išvengti. Vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau žmonių linksta prie natūraliosios medicinos, nesusijusios su cheminių preparatų vartojimu. Šeimos planavimo srityje – tai vaisingumo pažinimu pagrįsti natūralaus šeimos planavimo metodai, kurie tampa alternatyva aloterapinei ir invazinei medicinai. Reikėtų paminėti, jog nei vienas egzistuojantis kontracepcijos būdas nėra idealus ir 100 proc. patikimas. Straipsnio tikslas – supažindinti su natūralia kontracepcija ir vaisingų dienų apskaičiavimo metodais....
Skaityti daugiauCezario pjūvis – alternatyva natūraliam gimdymui. Tai puiki galimybė ateiti kūdikiui į šį pasaulį tuomet, kai gimimas natūraliu būdu neįmanomas. Tiesa, yra duomenų, bylojančių, kad kai kurios išlepintos ar gimdymo bijančios moterys gimdymą cezario pjūvio būdu neoficialiai pasirenka pačios. Skaitykite toliau ir sužinosite atsakymus į aktualiausius klausimus šia tema....
Skaityti daugiauMėnesinės yra natūraliai nuo lytinių hormonų priklausantis ciklinis reiškinys. Kartais jis pasikeičia organizmą veikiant tam tikriems išoriniams ir vidiniams reiškiniams ar požymiams. Pavyzdžiui, kartais nutinka taip, kad išvykstate į turistinę kelionę ar į kitą šalį ir mėnesinės arba vėluoja, arba prasideda anksčiau. Kodėl taip yra? Ar tai normalu? Ar galima kaip nors to išvengti?...
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauKontraceptinėms tabletėms sukako 45 metai. Pirmųjų tablečių sudėtyje buvo labai didelis hormonų kiekis, net 150 mg estrogenų. Dabar galima įsigyti net kelių kartų ir ypač mažai hormonų turinčių kontraceptinių tablečių. Tereikia išsirinkti tinkamiausias. Norint tai padaryti, moterims kyla įvairių klausimų apie jų vartojimą ir poveikį. Atsakome į kai kuriuos dažniausius iš jų....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę