Pirmųjų mėnesinių pradžia (menarchė) – 10–16 gyvenimo metai, t.y. norma laikomas gana platus amžiaus diapazonas. Susirūpinti ir kreiptis į ginekologą reikėtų, jeigu po 16-os metų mėnesinės dar neprasideda.
Žinoma, svarbiausias veiksnys – genetinis. Tačiau didelę įtaką turi ir mažas merginos svoris, įtampa, stresai, didelis užimtumas ir pan. Dėl to neretai sportininkėms pirmosios mėnesinės šiek tiek vėluoja. Liesesnėms merginoms jos taip pat gali pasireikšti vėliau, nes mėnesinių atsiradimas susijęs su hormonų apykaita, kuri vyksta riebaliniame audinyje. Tokio audiniui nesant, susivėlina ir pirmųjų mėnesinių pradžia.
Nėra tiesioginio ryšio tarp mėnesinių pradžios ir menopauzės. Kiekviena mergaitė gimsta su tam tikrų kiaušinėlių kiekiu, ir vaisingas periodas priklauso nuo jų skaičiaus. Pas vieną subrendusią moterį jų gali būti daugiau, pas kitą – mažiau. Tiesioginio ryšio tarp mėnesinių pradžios ir jų pabaigos, t.y. menopauzės, nėra.
Menopauzės pradžią lemia daug dalykų, pvz., nėštumų skaičius (didesnis nėštumų skaičius turėtų atitolinti menopauzę, nes nėštumo metu kiaušinėliai nebuvo eikvojami, kadangi nebuvo mėnesinių) ir kt. Didelę įtaką menopauzės pradžiai turi genetinė predispozicija – jeigu mamai, močiutei menopauzė prasidėjo 42 m., tikimybė, kad, sulaukus šio amžiaus, menopauzė pasireikš ir dukrai, labai didelė.
Tikrai ne. Be abejo, kai kurioms merginoms mėnesinės iš karto prasideda reguliariais ciklais, tačiau nukrypimu nuo normos nelaikoma ir kai pradžioje mėnesinės būna nereguliarios. Nereikėtų nerimauti, jeigu po pirmų mėnesinių 2–3 mėn. ar net pusmetį mėnesinių nebūna. Pradžioje mėnesinių ciklo svyravimai gali būti gana dideli. Laikoma norma, kad mėnesinių ciklas turėtų susireguliuoti per dvejus metus nuo jų atsiradimo pradžios. Jeigu taip nenutinka, – reikėtų kreiptis į ginekologą.
Iš praktikos gali pasakyti, kad tarp daugelio moterų vis dar gaji nuomonė, kad mėnesinių ciklas būtinai turi būti 28 d. Tai netiesa. Normali ciklo trukmė gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų ar net 42 ir ilgiau. Svarbu, kad mėnesinių ciklo svyravimai nebūtų ilgesnį kaip 7 d., t.y. neturėtų būti, kad vienas mėnesinių ciklas – 21 d., kitas – 42 d., o trečias – 30 d. ir pan. Nėra gerai, kai mėnesinių ciklas yra visai nereguliarus, o ne ilgas. O jeigu jo trukmė yra kad ir 42 dienos, bet jis reguliarus, su leistinu 7 dienų nuokrypiu, tai tikrai nėra patologija.
Norma laikoma, kai mėnesinių trukmė yra iki savaitės, t.y. 5–6 dienos, kurių metu netenkama 30–70 ml kraujo. Jeigu mėnesinės trunka ilgiau negu savaitę arba kraujuojama labai gausiai, reikėtų kreiptis į gydytoją ir aiškintis priežastis.
Visų pirma, mėnesinių ciklo sutrikimai gali atsirasti dėl ginekologinių ligų: kiaušidžių cistos, gimdos miomos ar polipų. Taip pat ciklas gali trikti dėl hormoninių priežasčių, kurios gali būti dėl kiaušidžių funkcijos sutrikimų arba nulemtos visai kitų ligų, pvz., skydliaukės funkcijos sutrikimo atveju.
Be skydliaukės, svarbus vaidmuo mėnesinių ciklo reguliavime tenka ir antinksčiams, taip pat kepenims, kuriose vyksta lytinių hormonų apykaitos procesai.
Be to, mėnesinių ciklo sutrikimus gali lemti ir visai neginekologinės ar hormoninės priežastys. Mėnesinių ciklą gali sutrikdyti labai daug kitų veiksnių: stresai, valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija), itin griežtos dietos, klimato kaita, organizmo išsekimas dėl pervargimo, vitaminų stokos, taip pat tai gali būti kitų lėtinių ligų arba vaistų vartojimo pasekmė.
Ciklas laikomas sutrikusiu, jeigu visiškai išnyko anksčiau buvusios reguliarios mėnesinės, taip pat, kaip minėjau, jeigu ciklo trukmė svyruoja daugiau negu savaitę. Ir trečias požymis – jeigu mėnesinės tęsiasi ilgiau kaip 7 dienas, vargina kraujavimai tarp mėnesinių, acikliniai tepimai, jeigu mėnesinės labai gausios ir pan.
Pagrindiniai tyrimai, kurie atliekami įtariant mėnesinių ciklo sutrikimus, – ultragarso ir hormonų. Taip pat labai dažnai atliekamas skydliaukės tyrimas.
Ultragarso ir skydliaukės tyrimai reikalingi norint atmesti kitas ligas, dėl kurių galėtų sutrikti mėnesinių ciklas. Gimdos, kiaušidžių echoskopijos metu išsiaiškiname, ar yra navikų, kitų šių organų patologijų. Atlikdami hormonų tyrimus, dažniausiai tiriame lytinius, krūtų (prolaktinas) ir skydliaukės hormonus, vertiname jų koncentraciją, svyravimus. Tai leidžia nustatyti mėnesinių ciklo sutrikimo priežastį ir ją koreguoti.
Nors ir retai, bet mėnesinių ciklo sutrikimus gali išprovokuoti ir įvairios infekcijos. Tokiais tiriama, ar jų nėra.
Tikrai ne, ir tai irgi nėra patologija. Be abejo, daugiau beovuliacinių ciklų būna mėnesinių atsiradimo pradžioje, kada mėnesinių ciklas formuojasi, taip pat ir prieš menopauzę.
Tačiau ir kiekvienai vaisingo amžiaus moteriai būna ciklų, kai kiaušinėlis nebręsta. Nes lygiai taip pat, kaip ir mėnesinių ciklų sutrikimams, kiaušinėlio subrendimui įtakos turi stresai, pervargimai, vitaminų stoka ir kt.
Griežtos dietos, kai per trumpą laiką netenkama daug svorio, gali nulemti mėnesinių ciklo sutrikimus, net laikinai jos gali išnykti.
Kita vertus, apkūnumas, didelis svoris yra vienas iš mėnesinių sutrikimų rizikos veiksnių. Dažniausiai antsvorio turinčioms ar nutukusioms moterims nustatomas angliavandenių apykaitos sutrikimas, todėl jos neretai serga policistiniu kiaušidžių sindromu. Tai yra įgimta kiaušidžių patologija, dėl ko mėnesinės būna nereguliarios. Šią ligą gydome kartu su endokrinologais.
Priešmenstruacinis sindromas (PMS) irgi priskiriamas prie mėnesinių ciklo sutrikimų, jeigu jis yra sunkios formos. Žinoma, kad stiprūs PMS simptomai kamuoja tas moteris, kurioms nustatoma sutrikusi hormono prolaktino apykaita. Prolaktinas veikia krūtis ir kiaušides. Veikdamas krūtis, prolaktinas gali sukelti jų jautrumą, taip pat jis lemia skysčių susilaikymą, padidėjusį dirglumą, depresiją, o tai ir yra pagrindiniai PMS simptomai. Tyrimai rodo, kad moterims, kurioms stipriau pasireiškia PMS, nustatomi ir didesni prolaktino kiekiai. Šio hormono svyravimus taip pat gali išprovokuoti labai daug veiksnių: jau ne kartą minėti stresai, išsekimas, pervargimas, jautrumas.
PMS pasireiškia daugiau nei 100 simptomų, ir labai skiriasi jų sunkumas. Kai PMS labai vargina moterį, kad ji net dešimčiai dienų iškrenta iš normalaus gyvenimo ritmo, kai dėl jos nuotaikų svyravimų, jautrumo ir dirglumo kenčia ne tik ji pati, bet ir aplinkiniai, kai ją kamuoja pilvo apačios skausmai, krūtų tempimas, tokią būklę jau laikyčiau liga.
Kai simptomai nėra itin stiprūs, be abejonės, PMS galima vadinti laikina būsena, kurią, be to, dar galima ir palengvinti.
Norint, kad PSM simptomai kuo mažiau vargintų, rekomenduojama prieš menstruacijų pradžią nevartoti aštrių virškinamąjį traktą dirginančių maisto produktų, apriboti stiprios kavos, tonizuojamosios arbatos gėrimą, pamažinti prieskonių. Taip pat šiuo atveju labai padeda įvairūs homeopatiniai preparatai.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauPagal anksčiau egzistavusią balų sistemą (dabar ji nebenaudojama) buvo laikoma, kad moteris yra „pavėlavusi pirmakartė“, jei ji pirmą kartą gimdo vyresnė nei 30 metų. Pasaulyje ta riba, kada laikoma, kad pirmasis gimdymas šiek tiek vėluoja, yra 35 metai. Tai daugmaž visuotinai priimta riba. Optimaliu gimdymo amžiumi laikoma 20–29 metai....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauVaisingumas – didžiausia žmogui skirta dovana, tik reikia ja išmintingai naudotis. Vyrai tampa vaisingi nuo paauglystės ir tokie gali likti iki gilios senatvės. Kitaip su moterų vaisingumu: moteris yra vaisinga trumpą gyvenimo dalį. Mokėjimas apskaičiuoti vaisingas dienas aktualus tiek planuojančioms nėštumą, tiek bandančioms jo išvengti. Vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau žmonių linksta prie natūraliosios medicinos, nesusijusios su cheminių preparatų vartojimu. Šeimos planavimo srityje – tai vaisingumo pažinimu pagrįsti natūralaus šeimos planavimo metodai, kurie tampa alternatyva aloterapinei ir invazinei medicinai. Reikėtų paminėti, jog nei vienas egzistuojantis kontracepcijos būdas nėra idealus ir 100 proc. patikimas. Straipsnio tikslas – supažindinti su natūralia kontracepcija ir vaisingų dienų apskaičiavimo metodais....
Skaityti daugiauCezario pjūvis – alternatyva natūraliam gimdymui. Tai puiki galimybė ateiti kūdikiui į šį pasaulį tuomet, kai gimimas natūraliu būdu neįmanomas. Tiesa, yra duomenų, bylojančių, kad kai kurios išlepintos ar gimdymo bijančios moterys gimdymą cezario pjūvio būdu neoficialiai pasirenka pačios. Skaitykite toliau ir sužinosite atsakymus į aktualiausius klausimus šia tema....
Skaityti daugiauMėnesinės yra natūraliai nuo lytinių hormonų priklausantis ciklinis reiškinys. Kartais jis pasikeičia organizmą veikiant tam tikriems išoriniams ir vidiniams reiškiniams ar požymiams. Pavyzdžiui, kartais nutinka taip, kad išvykstate į turistinę kelionę ar į kitą šalį ir mėnesinės arba vėluoja, arba prasideda anksčiau. Kodėl taip yra? Ar tai normalu? Ar galima kaip nors to išvengti?...
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauKontraceptinėms tabletėms sukako 45 metai. Pirmųjų tablečių sudėtyje buvo labai didelis hormonų kiekis, net 150 mg estrogenų. Dabar galima įsigyti net kelių kartų ir ypač mažai hormonų turinčių kontraceptinių tablečių. Tereikia išsirinkti tinkamiausias. Norint tai padaryti, moterims kyla įvairių klausimų apie jų vartojimą ir poveikį. Atsakome į kai kuriuos dažniausius iš jų....
Skaityti daugiau
Nukopijuokite šią nuorodą į nuorodų laukelį: http://www.intymu.com/gynotex-wet-tampons.html