Subrendusios moters gimda panaši į nedidelę kriaušę (1 pav.), platesnė jos dalis – gimdos dugnas – nukreiptas aukštyn, pilvo ertmės link, o palaipsniui siaurėjanti apatinė dalis – gimdos kaklelis – žemyn, dubens, makšties link. Tarp šių dalių yra didžioji, kiek suplota šio organo dalis – gimdos kūnas.
Negimdžiusios moters gimda yra bent 5–8 cm ilgio, 5 cm pločio, vidutinė jos masė – 30–50 g. Gimdžiusios būna kiek didesnė. Tęsiantis nėštumui gimdos masė padidėja bent 10 kartų, ji pati sveria apie 1 kg. Joje besivystantis vaisius prieš gimimą sveria apie 3–4 kg, nemaža yra ir besivystančio vaisiaus gyvybę užtikrinančio organo – placentos – masė, be to, vaisių supa apie vienas litras vaisiaus vandenų. Po gimdymo gimdos masė gana greit sumažėja, ir į beveik įprastinę būklę grįžta per 1,5–2 mėn.
Įprastinėmis sąlygomis gimda yra mažojo dubens centre, jos priekis liečiasi su šlapimo pūsle, o užpakalinis paviršius – su tiesiąja žarna. Nėštumo metu padėtis labai pakinta.
Gimda yra raumeninis, šiek tiek paslankus, storasienis organas. Jos vidus išklotas gleivine, o glotnią išorę iš visų pusių apgaubia plona, drėgna, blizganti, permatoma pilvaplėvė. Tarp šių sluoksnių yra storas raumeninis klodas.
Visi gimdos sienos sluoksniai yra labai svarbūs.
Vidinis gimdos sluoksnis – gleivinė, vidutinis jos storis yra 3–6 mm, įvairiomis mėnesinio ciklo dienomis jis nėra vienodas. Gleivinės sandara, funkciniai ypatumai kinta kas 21–30 dienų, šį labai sudėtingą procesą reguliuoja subrendusios moters kiaušidžių, posmegeninės liaukos (hipofizės) hormonai. Kitaip sakant, kiekvieną mėnesį subrendusios moters gimdoje susiformuoja beveik visai naujas paviršinis gleivinės sluoksnis. Daug kur gimdos gleivinės paviršių dengia virpamasis epitelis, gleivinėje daug liaukų, kurių aktyvumas bei sekreto sudėtis mėnesinio ciklo metu taip pat kinta.
Gimdos gleivinė yra dvisluoksnė: vienas, į gimdos ertmę atkreiptas jos klodas nuolat kinta, jei nėštumo nėra – tam tikroje ciklo fazėje atkrenta ir su nedideliu išsiliejusio kraujo kiekiu pasišalina, įvyksta menstruacijos, kurios trunka 5–6 dienas.
Likusi, gilesnioji gleivinės dalis, arba pamatinis jos sluoksnis, susiliečiantis su raumeniniu gimdos klodu, išlieka, mėnesinio ciklo metu mažai kinta, iš jo audinių atauga naujas paviršinis gleivinės sluoksnis,
Jei įvyksta apvaisinimas, į purų išbujojusios gimdos gleivinės paviršių įsiskverbia gemalas, kuris nuo trečiojo raidos mėnesio, išsivysčius placentai, vadinamas vaisiumi.
Vidurinį, storiausią gimdos sienos sluoksnį sudaro lygiųjų, valingai nesutraukiamų, pasiskirsčiusių įvairiomis kryptimis raumeninių skaidulų pluoštai, persipynę su jungiamojo audinio skaidulomis. Nėštumo metu šio audinio kiek padaugėja, gimdos siena tampa šiek tiek minkštesnė. Ne nėštumo metu gimdos raumenys yra tam tikros nuolatinės susitraukimo būsenos. Stiprūs, skausmus sukeliantys gimdos raumenų susitraukimai (sąrėmiai) ženklina gimdymo proceso pradžią, vėliau šie raumenys užtikrina visą gimdymo procesą, vaisiaus išstūmimą iš gimdos.
Išorinį gimdos paviršių kloja pilvaplėvė. Ji nesiekia gimdos kaklelio ir priekyje pereina ant šlapimo pūslės, o užpakalinėje pusėje – ant tiesiosios žarnos.
Gimdos viduje yra nedidelė siauro trikampiško plyšelio pavidalo gimdos ertmelė, kurios forma primena sumažintą išorinį gimdos vaizdą. Viršuje, gimdos dugno zonoje, ši ertmė kiek platėlesnė, jos šonuose į gimdą atsiveria poriniai kiaušintakiai (2 pav.). Į viršutinės ertmės sienos vidinį sluoksnį dažniausiai įsiskverbia besivystantis gemalas.
Einant žemyn gimdos ertmė siaurėja ir galop virsta į makštį atsiveriančiu gimdos kaklelio kanalu.
Gimdos kaklelis laikomas išoriniais gimdos ir mūsų į šį pasaulį atėjimo vartais. Tai yra nuolat beveik visiškai uždaras, apskritas, pailgas, maždaug vertikalus 4–5 cm ilgio nykščio skersmens tvirtos konsistencijos storasienis vamzdelis, siauru kanalėliu jungiantis gimdą su makštimi. Pro kanalėlį kas mėnesį iš gimdos pašalinama atsisluoksniavusi gleivinės dalis, išteka menstruacijų metu atsiradęs kraujas, o gimdymo metu juo prasiskverbia (gimsta) vaisius. Tai mažiausiai paslanki gimdos dalis, stipriais raiščiais prisitvirtinusi prie dubens dugno. Nedidelė kaklelio dalis atsiduria makšties gilumoje. Gydytojai moterų ginekologinio tyrimo metu kaklelį gali apčiuopti pro makštį bei per tiesiąją žarną, o jo apatinę dalį apžiūrėti specialiais instrumentais.
3–5 mm storio kaklelio gleivinė nelygi, raukšlėta, o raukšlės primena palmės šaką. Menstruacijų metu ji neatsisluoksniuoja, kaip atsitinka kas mėnesį ciklo metu gimdos gleivinėje, nors epitelio ląstelių aukštis skirtingose mėnesinio ciklo fazėse šiek tiek pakinta. Kaklelio gleivinės liaukos išskiria įvairaus klampumo ir sudėties gleives, kurios tarsi kamštis užpildo kaklelio kanalo spindį. Gleivių sudėtis, fizinės ir cheminės savybės, veikiant moters lytiniams hormonams – estrogenams, kinta, jos nepraleidžia iš išorės į lytinių takų gilumą galinčių patekti mikrobų, bet į makštį patekę spermatozoidai šią kliūtį įveikia ir nesunkiai prasiskverbia į gimdos ertmę.
Baigiantis nėštumui, prasidedant gimdymui, vaisiaus slegiamas kaklelis ima trumpėti, darosi minkštesnis ir palaipsniui atsiveria, leisdamas gimstančiam vaisiui iš gimdos prasiskverbti į tolesnius gimdymo takus.
Kaklelyje yra mažiau raumenų, daugiau elastinio jungiamojo audinio skaidulų, todėl gimdymui prasidedant jo atsivėrimas užtrunka, yra sudėtingas ir skausmingas procesas. Vykstant greitam gimdymui ar esant dideliam vaisiui, gimdymo metu kaklelis neretai įplyšta, vėliau, vystantis randui, neretai šiek tiek deformuojasi. Po gimdymo kaklelio išorinės angos forma pakinta; iki gimdymo buvusi ovalo pavidalo ji virsta platoku, neretai deformuotu, randais paženklintu plyšiu. Po gimdymo kaklelio spindis gana greitai ima siaurėti ir per 10–12 parų beveik visiškai užsiveria.
Gimdos kaklelis yra viena dažniausiai pasitaikančių moterų piktybinių navikų vystymosi vieta.
Nėščių moterų gimdos padėtis didėjant vaisiui palaipsniui ima keistis, gimda didėja, iš kaulinio mažojo dubens pakyla į pilvo ertmę, o nėštumo pabaigoje neretai siekia bambos lygį. Istoriškai buvo laikas, kai buvo manoma, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, gimda (graik. hysteron) neranda vietos moters kūne, „blaškosi“, sukelia įtampas, nenusakomą nerimą, ir moterys suserga isterija.
Gimdos padėtis labai svarbi vystantis nėštumui, o ir vėliau, gimdymo procesui. Su aplinkiniais dubens organais ir tarpviete ją sieja tvirti jungiamojo audinio pluoštai – raiščiai. Prie dubens sienų gimda „pakabinta“ dviem pilvaplėvės suformuotais plačiaisiais raiščiais, ji guli tarsi savotiškame hamake, kuris neleidžia gimdai stipriau pakrypti kairėn ar dešinėn. Nedidelį įprastinį gimdos pasvirimą į priekį užtikrina ir jai per daug atsilošti neleidžia storas, stiprus apvalusis porinis gimdos raištis, nuo gimdos dugno einantis žemyn, praėjęs kirkšninį kanalą pasibaigiantis išorėje, lytinėse lūpose. Nėštumo raidoje raištis pastebimai sustorėja, įsitempia. Po gimdymo gimda 2–3 savaites būna paslankesnė, nes palaipsniui atsipalaiduoja nėštumo metu ištempti jos raiščiai.
Kartais po komplikuotų gimdymų ar ir dėl kitų priežasčių, dažniau vyresnėms moterims, gali įvykti gimdos nusileidimas, tada beveik visas kaklelis ir/ar dalis gimdos kūno atsiduria makštyje. Tai trikdo partnerių lytinius santykius, moterims sunkiau pastoti ir kt.
Spaudoje pasirodė pranešimų, kuriuose aprašomi bandymai persodinti gimdą; švedų eksperimentatoriai tai pabandė atlikti avims, Niujorke ruošiamasi persodinti mirusios moters gimdą, reikiami leidimai jau gauti. Eksperimentai su gyvūnais buvo sėkmingi; anksčiau Saudo Arabijoje atliktas toks bandymas buvo nesėkmingas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauPagal anksčiau egzistavusią balų sistemą (dabar ji nebenaudojama) buvo laikoma, kad moteris yra „pavėlavusi pirmakartė“, jei ji pirmą kartą gimdo vyresnė nei 30 metų. Pasaulyje ta riba, kada laikoma, kad pirmasis gimdymas šiek tiek vėluoja, yra 35 metai. Tai daugmaž visuotinai priimta riba. Optimaliu gimdymo amžiumi laikoma 20–29 metai....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauVaisingumas – didžiausia žmogui skirta dovana, tik reikia ja išmintingai naudotis. Vyrai tampa vaisingi nuo paauglystės ir tokie gali likti iki gilios senatvės. Kitaip su moterų vaisingumu: moteris yra vaisinga trumpą gyvenimo dalį. Mokėjimas apskaičiuoti vaisingas dienas aktualus tiek planuojančioms nėštumą, tiek bandančioms jo išvengti. Vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau žmonių linksta prie natūraliosios medicinos, nesusijusios su cheminių preparatų vartojimu. Šeimos planavimo srityje – tai vaisingumo pažinimu pagrįsti natūralaus šeimos planavimo metodai, kurie tampa alternatyva aloterapinei ir invazinei medicinai. Reikėtų paminėti, jog nei vienas egzistuojantis kontracepcijos būdas nėra idealus ir 100 proc. patikimas. Straipsnio tikslas – supažindinti su natūralia kontracepcija ir vaisingų dienų apskaičiavimo metodais....
Skaityti daugiauCezario pjūvis – alternatyva natūraliam gimdymui. Tai puiki galimybė ateiti kūdikiui į šį pasaulį tuomet, kai gimimas natūraliu būdu neįmanomas. Tiesa, yra duomenų, bylojančių, kad kai kurios išlepintos ar gimdymo bijančios moterys gimdymą cezario pjūvio būdu neoficialiai pasirenka pačios. Skaitykite toliau ir sužinosite atsakymus į aktualiausius klausimus šia tema....
Skaityti daugiauMėnesinės yra natūraliai nuo lytinių hormonų priklausantis ciklinis reiškinys. Kartais jis pasikeičia organizmą veikiant tam tikriems išoriniams ir vidiniams reiškiniams ar požymiams. Pavyzdžiui, kartais nutinka taip, kad išvykstate į turistinę kelionę ar į kitą šalį ir mėnesinės arba vėluoja, arba prasideda anksčiau. Kodėl taip yra? Ar tai normalu? Ar galima kaip nors to išvengti?...
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauKontraceptinėms tabletėms sukako 45 metai. Pirmųjų tablečių sudėtyje buvo labai didelis hormonų kiekis, net 150 mg estrogenų. Dabar galima įsigyti net kelių kartų ir ypač mažai hormonų turinčių kontraceptinių tablečių. Tereikia išsirinkti tinkamiausias. Norint tai padaryti, moterims kyla įvairių klausimų apie jų vartojimą ir poveikį. Atsakome į kai kuriuos dažniausius iš jų....
Skaityti daugiau
BIOMAGNETINIAI ANIONINIAI ĮKLOTAI
Biomagnetines anionines higienines serveteles su aniono juotele yra pagamintos iš biomagnetinio pluošto ir aniono baktereostatines medžiagos.Jos netik naikina įvairiausias bakterijas,ber ir,savo magnetinio lauko dėka,puikiai palaiko organizmo mikro cirkuliacija.Susiformaves mikromagnetinis laukas žymiai padidina sterilizacija,malšina skausma,naikina kvapa bei daugelį ginekologinių ligų židinius.Menstuaciniu periodu susilpnėja,tampa labiau pažeidžiama organizmo apsauginės sistemos,tampa jautresnė oda.Šie įklotai palengvins daugelį Jūsų negalavimųir suteiks Jums fizinį pasitikėjimą.Kinijos kokybės priežiūros centro bandymo ataiskaita rodo,kad anionu koncentracija 1cm2 yra nuo 5900 iki 6520.Sterilizacijos norma biomagnetinės Nano anioninės higieninės servetėlės siekia iki 99,99%.Jos t.p reguliuoja kraujo spaudimą ir mažina kraujo klampumą.Subalansuota pH vertė atitinka organizmo reprodukcinius sveikatos poreikius.Atitinka aukščiausią kokybės standartą pagal ISO 9000 kokybės kontrolės sistemą.
Kiekvieno unikalaus sluoksnio funkcionalumo apibūdinimas:
1.Geriausios kokybės minkštas medvilnės sluoksnis. 2 .Biomagnetinis sluoksnis su aniono juostele. 3.Labai minkštas medvilninis sluoksnis.Suteikia švelnumo,patogumo jausmą
4.Geriausios kokybės sugeriamasis sluoksnis.Sulaiko savyje drėgmę,todėl paviršiu sausas 5.Minkštas medvilninis sluoksnis. 6.Orui pralaidus sluoksnis.Greitai praleidžia drėgmę ir šilumą.Todėl visada jaučiatės gaiviai.
7.Unikali lipni juosta, atitinkanti žmogaus ergonomikai.
Biomagnetinių anioninių higieninių iklotu apibudinimas:
1.Antibakterinės ir priešuždegiminės .
2.Pašalina kvapą ir nuovargį
3.Skatina mikrocirkuliacija.
4.Gerina medžiagų apykaitą ir sekreciją
5.Didina įmuniteta
6.Mažina psihologinę įtampą
7.Pralaidžios orui
8.Labai gerai sulaiko skystį savyje
Kiekviename pakelyje yra testas pH lygiui nustatyti.
Iklotu ir paketu kaina- žymiai mažesnė nei rinkoje!!!!!Taikomos įvairios nuolaidos.el.p
anionpaketai@gmail.com
http://public.fotki.com/kajraj/