){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Moteris gali pastoti per 1 parą – tiek laiko subrendusi kiaušialąstė būna gyvybinga. Šio metodo esmė – nesimylėti per ovuliaciją, kai subrendęs kiaušinėlis ištrūksta iš kiaušialąstės ir yra pasiruošęs „pasitikti“ spermatozoidą. Naudojantis šiuo metodu, rekomenduojama skaičiuoti vaisingas dienas prieš ovuliaciją. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – reguliarus 28 dienų ciklas (ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos). Jeigu ciklas reguliarus, ovuliacija būna 14-tą dieną. Tačiau reiktų pažymėti, kad ir reguliaraus ciklo ovuliacija gali įvykti 13–15-tą dieną, bet ir 12-tą ar net 17-tą dieną. Žinoma, gydytojų praktikoje pasitaiko atvejų, kai moteriai subręsta papildomų kiaušinėlių per nevaisingas dienas, todėl ovuliacija gali įvykti ne tik per nevaisingas dienas, bet ir per mėnesines. Moteris turėtų stebėti save, domėtis savo lytine sveikata ir išmokti vadovautis šiuo metodu. Kalendorinis metodas, naudojamas kaip atskiras metodas, yra mažiau patikimas, bet gali būti naudojamas kaip kelių simptomų metodo dalis.
Vaisingas laikas neapsiriboja tik 24 valandomis, kai kiaušinėlis yra pasiruošęs apvaisinimui, o apima ir keletą dienų prieš ovuliaciją. Spermatozoidai gali gyventi iki 7 dienų moters organizme. Vadinasi, jeigu mylėsitės 5 dienas prieš ovuliaciją, spermatozoidas gali vis dar „laukti“ lemtingojo momento, kai kiaušialąstė subręs, ir ją apvaisinti.
Bazinė temperatūra (toliau BT) – kūno temperatūra ramybės būsenoje, atspindinti kiaušidžių veiklą. Ciklo metu ji kinta, o pagal temperatūros kaitą galima nustatyti, kada vyksta ovuliacija ir kada laukti menstruacijų.
Per menstruacijas BT krenta ir žema išsilaiko iki ovuliacijos – dažniausiai ne aukštesnė nei 36,6. Per vaisingas dienas kai kurioms moterims BT gali nukristi keliomis laipsnio padalomis. Įvykus ovuliacijai, po 1–4 dienų BT pakyla ir pakilusi laikosi (gali svyruoti, bet neturėtų kristi iki pirmai ciklo fazei būdingos temperatūros) iki kitų menstruacijų pradžios. BT turi pakilti bent 0,2 laipsnio, palyginti su šešiomis paskutinėmis žemos BT dienomis, ir tokia išsilaikyti bent 3 dienas – tada laikoma, kad ovuliacija tikrai įvyko. BT pradeda kristi porą dienų prieš menstruacijas arba joms prasidėjus. Jei pastojama, BT turi pakilti daugiau nei 37º ir tokia laikytis visą nėštumą. Normalus pakilusios BT periodas (nuo įvykusios ovuliacijos iki menstruacijų) laikomas 10–16 dienų. Kiekvienai moteriai šis periodas būna vienodo ilgio kiekvieną ciklą, svyruoja nebent porą dienų, o pirmoji ciklo dalis (iki ovuliacijos) gali skirtis kiekvieną mėnesį.
Temperatūrą patariama matuoti mažiausiai 3 mėnesius, t.y. keletą ciklų. Šio metodo principas – matuoti bazinę temperatūrą ryte tuo pačiu metu (galima pusvalandžio paklaida, tačiau atsikėlus 1val. vėliau – minus 0,1, o jei 1 val. anksčiau – plius 0,1) bent po 6 valandų miego ir bent po 3 val. nepertraukiamo miego (pvz., atsigulėte 12 vakare, 3 nakties kėlėtės į tualetą, tai 6 ryte jau galima matuoti BT, ir ji bus tiksli). BT reikia matuoti iškart po prabudimo, dar neatsikėlus iš lovos, nevalgius ir negėrus. BT rekomenduojama matuoti tuo pačiu termometru visą matavimo laiką. Temperatūrą rekomenduojama matuotis 7 min. kiekvieną dieną toje pačioje vietoje: po liežuviu, tiesiojoje žarnoje arba makštyje. BT matavimas po liežuviu dažnai būna netikslus, o BT išeinamoje angoje ir makštyje vienodai tiksliai parodo kiaušidžių veiklą.
BT gali būti pakilusi nuo streso, nuovargio, lytinių santykių iš vakaro, net ir labai nedidelio kiekio alkoholio, kelionių, miego režimo pakeitimo, ligos. Jei BT pakilusi pirmoje ciklo dalyje, kai ji turėtų būti žema, gali rodyti uždegimą. Kai kurioms moterims ir pirmoje ciklo dalyje BT visąlaik būna aukštesnė nei 36,6, svarbu, kad tarp pirmos ir antros ciklo dalies būtų bent 0,2 skirtumas. Toks pat variantas, kai BT gali būti žemesnė nei įprasta, bet vis tiek ji antroje ciklo dalyje turi pakilti bent 0,2 laipsnio.
Gimdos kaklelis yra padengtas sekretą gaminančių epitelio ląstelių sluoksniu, kuris turi apie 100 gleives gaminančių mažų nišų. Jose skirtingu ciklo metu, priklauso nuo kiaušidžių išskiriamų hormonų bei jų kiekio, gaminasi skirtingos gleivės. Gleives gaminančios ląstelės, dengiančios nišų paviršių, kasdien išskiria apie 20–60 mg tirštų gleivių ciklo nevaisingų fazių metu ir apie 600 mg gleivių vaisingos fazės metu. Vaisingos gleivės kurių išskyrimą nulemia estrogenai, skiriasi savo išvaizda, struktūra bei funkcijomis. Tai besikeičiančios gleivės. Jos yra šarminės pH, todėl spermatozoidai gali išlikti gyvybingi jose net iki 6 dienų. Gleives, kurių išskyrimą lemia progesteronas, yra tirštos, rūgštinės pH. Jos yra tirštos ir nekintamos išvaizdos. Šios gleivės atlieka apsauginę funkciją.
G - (angl. Gestagen) gleivės gaminasi apatinėje gimdos kaklelio dalyje, atsiranda kraujyje padaugėjus progesterono, t.y. nevaisingose fazėse. Skiriami du G gleivių tipai: G- atsiranda tuoj po mėnesinių ir G+ - po ovuliacijos. Šios gleivės tirštos, lipnios, drumstos, turi tik 90 proc. vandens, nesikristalizuoja. G tipo gleivės atlieka apsauginį vaidmenį – jos užlipdo gimdos kaklelį po menstruacijų ir po ovuliacijos, apsaugodamos moters lytinius takus nuo infekcijos. Šios gleivės nepralaidžios ir spermatozoidams.
L tipo (angl. Locking-in mucus) gleivės pradeda gamintis esant vidutinei ir didėjančiai estrogenų koncentracijai vaisingoje fazėje. Jos gaminasi visoje gimdos kaklelio gleivinėje ir atlieka keletą labai svarbių funkcijų: neutralizuoja rūgščią makšties terpę, todėl apsaugo spermatozoidus, sulaiko ir nepraleidžia nevisaverčių spermatozoidų. Gleivėse yra 95–96 proc. vandens. Gleivėse yra Na ir K jonų, todėl jos kristalizuojasi.
S - (angl. Sperm transmission mucus) gleivės gaminasi viršutinėje gimdos kaklelio dalyje, kai estrogenų koncentracija yra didelė. Tai pačios skysčiausios gleivės, turinčios iki 98 proc. vandens. Jos padeda spermatozoidus nuplukdyti iki kiaušinėlio. S gleivės kristalizuojasi ir yra pačios vaisingiausios gleivės. Jos yra skaidrios, tąsios.
Moteriai senstant, keičiasi gimdos kaklelio nišose esančių ląstelių, gaminančių skirtingas gleives, santykis. Jaunoms merginoms dominuoja S gleives gaminančios ląstelės, vėliau pasikeičiančios į L ląsteles. Artėjant menopauzei, transformuojasi į G gleives.
Esant nevaisingoms dienoms, prieš ovuliaciją gleivių nebūna, jaučiamas netgi sausumas. Esant nevaisingoms dienoms, po ovuliacijos – gleivės baltos, lipnios, taip pat jaučiamas sausumas. Vaisingomis dienomis gleivės būna tąsios, slidžios, skaidrios, panašios į žalią kiaušinio baltymą. Vaisingos gleivės yra labai svarbios, nes tik jose gali išgyventi ir sulaukti ovuliacijos vyro lytinės ląstelės.
Iki ovuliacijos -> Menstruacijos (1-4 ciklo diena) -> Nevaisinga
Sausumas -> (nuo 4 dienos iki ovuliacijos)-> Nevaisinga
Ovuliacija -> Baltos, negausios, balzganos, gali būti dribsniais -> Vaisinga
Drėgnesnės, skaidresnės, tąsios, labai slidžios, pagausėjusios -> Vaisinga
Gausios, panašios į kiaušinio baltymą -> Vaisinga (piko diena – vaisingiausia: ovuliacija)
Po ovuliacijos -> Sausa/ Baltos lipnios gleivės -> Nevaisinga
Šis metodas taikomas tuomet, kai dėl nereguliarių mėnesinių negali būti naudojamas kalendorinis metodas, taip pat nesant galimybei taikyti temperatūros metodą (liga, aplinkos pasikeitimas, stresas, alkoholis ar kt.). Taip pat dažnai naudojamas kartu su šiais metodais. Netinkamas sergant makšties ar gimdos kaklelio infekcija, žindant kūdikį.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauPagal anksčiau egzistavusią balų sistemą (dabar ji nebenaudojama) buvo laikoma, kad moteris yra „pavėlavusi pirmakartė“, jei ji pirmą kartą gimdo vyresnė nei 30 metų. Pasaulyje ta riba, kada laikoma, kad pirmasis gimdymas šiek tiek vėluoja, yra 35 metai. Tai daugmaž visuotinai priimta riba. Optimaliu gimdymo amžiumi laikoma 20–29 metai....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauVaisingumas – didžiausia žmogui skirta dovana, tik reikia ja išmintingai naudotis. Vyrai tampa vaisingi nuo paauglystės ir tokie gali likti iki gilios senatvės. Kitaip su moterų vaisingumu: moteris yra vaisinga trumpą gyvenimo dalį. Mokėjimas apskaičiuoti vaisingas dienas aktualus tiek planuojančioms nėštumą, tiek bandančioms jo išvengti. Vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau žmonių linksta prie natūraliosios medicinos, nesusijusios su cheminių preparatų vartojimu. Šeimos planavimo srityje – tai vaisingumo pažinimu pagrįsti natūralaus šeimos planavimo metodai, kurie tampa alternatyva aloterapinei ir invazinei medicinai. Reikėtų paminėti, jog nei vienas egzistuojantis kontracepcijos būdas nėra idealus ir 100 proc. patikimas. Straipsnio tikslas – supažindinti su natūralia kontracepcija ir vaisingų dienų apskaičiavimo metodais....
Skaityti daugiauCezario pjūvis – alternatyva natūraliam gimdymui. Tai puiki galimybė ateiti kūdikiui į šį pasaulį tuomet, kai gimimas natūraliu būdu neįmanomas. Tiesa, yra duomenų, bylojančių, kad kai kurios išlepintos ar gimdymo bijančios moterys gimdymą cezario pjūvio būdu neoficialiai pasirenka pačios. Skaitykite toliau ir sužinosite atsakymus į aktualiausius klausimus šia tema....
Skaityti daugiauMėnesinės yra natūraliai nuo lytinių hormonų priklausantis ciklinis reiškinys. Kartais jis pasikeičia organizmą veikiant tam tikriems išoriniams ir vidiniams reiškiniams ar požymiams. Pavyzdžiui, kartais nutinka taip, kad išvykstate į turistinę kelionę ar į kitą šalį ir mėnesinės arba vėluoja, arba prasideda anksčiau. Kodėl taip yra? Ar tai normalu? Ar galima kaip nors to išvengti?...
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauKontraceptinėms tabletėms sukako 45 metai. Pirmųjų tablečių sudėtyje buvo labai didelis hormonų kiekis, net 150 mg estrogenų. Dabar galima įsigyti net kelių kartų ir ypač mažai hormonų turinčių kontraceptinių tablečių. Tereikia išsirinkti tinkamiausias. Norint tai padaryti, moterims kyla įvairių klausimų apie jų vartojimą ir poveikį. Atsakome į kai kuriuos dažniausius iš jų....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę