Šita psichoanalitinė teorija, žvelgdama keliasdešimt metų į priekį, teigia, kad tokių mamų vaikai būna šiek tiek kitokie. Pavyzdžiui, vienas žmogus, pabuvojęs kelionėje, pasakodamas savo įspūdžius, prisimena gražius dalykus ir nesustoja ties mažomis nesėkmėmis, kurios neišvengiamos bet kurioje kelionėje. Kitas gi žmogus (kurio mama neturėjo tos motiniškos nuovokos) pasakodamas prisimins tik tas nesėkmes. Jo teigiamų įspūdžių niekas ir negirdės. „Galėjo būt geriau...“, – dažnai sako nepasitenkinimo jausmą jaučiantis žmogus. O tas nepasitenkinimo jausmas ateina iš jo vaikystės. Jo mama „nepataikydavo“: jis norėjo valgyt, jam duodavo žinduką, jis pridirbo į sauskelnes, o jam duodavo valgyt...
Kuo aiškinamas toks mamos nenuovokumas? „Nepaaiškinamais gamtos dėsniais. Galbūt tai perduodama iš kartos į kartą“, – sako Vaikų poliklinikos „Jūsų namuose“ gydytoja psichiatrė Aurima Dilienė. Su šituo fenomenu gydytoja susidūrė mokydamasi psichoanalizės. Jai ne kartą teko konsultuoti suaugusiuosius, kurių gyvenimas lyg ir puikus, tačiau jie vis tiek jautė nepasitenkinimą.
Yra pastebėta, kad daugiavaikės mamos vos per kelias sekundes suvokia savo vaikų poreikius, joms nesunku rūpintis keliais vaikais. Aišku, tas nuovokumas turi savo gradaciją. Jo kaip kraujospūdžio nepamatuosi, nes net ir daugiavaikės mamos gali būti labai nuovokios, itin nuovokios, mažiau nuovokios, šiek tiek nuovokios... Žodžiu, tai sudėtinga išmatuoti.
„Tas pojūtis, sunku ar nesunku auginti vaiką, manau, ir yra tas motinystės jausmas. Kartais moterys net nesako to garsiai, jos tiesiog intuityviai nusprendžia, kad jų šeimoje bus tik vienas vaikas. O kitos nori didelės šeimos,“ – kalbėjo gydytoja psichiatrė A. Dilienė.
Teoretikai teigia, kad jeigu nuovokumo iš prigimties neduota, tai ir nebus. Gydytoja sako, kad motinos nuovokos išvystyti negalima. Matyt, dėl to suveikia kiti apsauginiai mechanizmai. „Gamta yra teisinga, nes dažniausiai tos mamos pasako, kad jos nenori daugiau vaikų. Jos sako, kad joms sunku, kad tai yra didelė atsakomybė. Nors meilės jausmą tokia mama turi ne mažesnį nei kitos,“ – sakė A. Dilienė.
Kartais tokios moterys atsiduoda karjerai, visuomeniniam darbui arba tiesiog negali pastoti. „Visą mūsų kūną reguliuoja smegenys. Visų organizmo procesų neatsiejamas palydovas – psichinis indėlis. Smegenyse vykstantys procesai sukelia ir fiziologinius pokyčius moters organizme. Būna, kad nevaisingos moterys itin trokšta susilaukti kūdikio. Tačiau reta iš jų nori susilaukti antro kūdikio. Ir, manau, ne tik dėl pinigų. Gamta taip jau sutvarkė“, – sako gydytoja.
Beje, gydytoja, lankydama pacientų šeimas, pastebėjo, kad tokios nenuovokios mamos dažniausiai turi nuovokesnius vyrus. „Tuomet šiek tiek įvyksta pasikeitimas vaidmenimis. Tai yra tokia unikali kompensacija. Tėtis greičiau supranta, kodėl vaikas verkia, jis lengviau nei mama suvokia jo norus. Belieka dar kartą žavėtis gamta, kuri taip išmintingai suveda žmones“, – šypsosi psichiatrė.
Pasak gydytojos, geriau, kai moteris vaiką myli, tačiau nesuvokia jo poreikių, nei mama, kuri ji tobulai „aptarnauja“, tačiau nejaučia meilės vaikui. Šokiruoti visuomenės nebijančios mamos kartais prasitaria, kad meilę savo vaikui pirmą kartą pajuto, kai jam sukako... pavyzdžiui, dvylika. „Meilės jausmas kūdikiui ateina su mamos asmenine branda. Suvokiama meilė vaikui byloja apie asmeninę branda. Kartais moterys sako „aš supratau, kad myliu vaikus, tik tada, kai pagimdžiau“. Teisingai, o kaip gali, neparagavęs saldainio, žinoti, kad jis skanus? Jei mama mano, kad pamilo vaiką tik jam gerokai paaugus, vadinasi, ji brendo kartu su juo. Tokia mama tiesiog nesuprato savo jausmų. Brandumas ateina skirtingais gyvenimo periodais. Kartais moteris susilaukia vaiko ir tik tada pradeda bręsti. Jaunos moterys dar pačios nori meilės, jos nemoka jos duoti, nori gauti. Kai ateina branda, pasikeičia mamos požiūris į vaiką ir į patį jausmą. Todėl, matyt, ir nuskamba žodžiai, kad pagaliau pamilau vaiką,“ – aiškina gydytoja psichiatrė.
Taip pat jau egzistuoja paaiškinimas neseniai išryškėjusiam fenomenui – besilaukiančios keturiasdešimtmetės. Jeigu mamos pirmojo vaiko susilaukia dvidešimties, tai sulaukusios keturiasdešimties jos nori vaiko, nes pagaliau jaučiasi subrendusios duoti, dalintis savo jausmu. Tai brandžios moters ir brandžios asmenybės požymis.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauPagal anksčiau egzistavusią balų sistemą (dabar ji nebenaudojama) buvo laikoma, kad moteris yra „pavėlavusi pirmakartė“, jei ji pirmą kartą gimdo vyresnė nei 30 metų. Pasaulyje ta riba, kada laikoma, kad pirmasis gimdymas šiek tiek vėluoja, yra 35 metai. Tai daugmaž visuotinai priimta riba. Optimaliu gimdymo amžiumi laikoma 20–29 metai....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauVaisingumas – didžiausia žmogui skirta dovana, tik reikia ja išmintingai naudotis. Vyrai tampa vaisingi nuo paauglystės ir tokie gali likti iki gilios senatvės. Kitaip su moterų vaisingumu: moteris yra vaisinga trumpą gyvenimo dalį. Mokėjimas apskaičiuoti vaisingas dienas aktualus tiek planuojančioms nėštumą, tiek bandančioms jo išvengti. Vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau žmonių linksta prie natūraliosios medicinos, nesusijusios su cheminių preparatų vartojimu. Šeimos planavimo srityje – tai vaisingumo pažinimu pagrįsti natūralaus šeimos planavimo metodai, kurie tampa alternatyva aloterapinei ir invazinei medicinai. Reikėtų paminėti, jog nei vienas egzistuojantis kontracepcijos būdas nėra idealus ir 100 proc. patikimas. Straipsnio tikslas – supažindinti su natūralia kontracepcija ir vaisingų dienų apskaičiavimo metodais....
Skaityti daugiauCezario pjūvis – alternatyva natūraliam gimdymui. Tai puiki galimybė ateiti kūdikiui į šį pasaulį tuomet, kai gimimas natūraliu būdu neįmanomas. Tiesa, yra duomenų, bylojančių, kad kai kurios išlepintos ar gimdymo bijančios moterys gimdymą cezario pjūvio būdu neoficialiai pasirenka pačios. Skaitykite toliau ir sužinosite atsakymus į aktualiausius klausimus šia tema....
Skaityti daugiauMėnesinės yra natūraliai nuo lytinių hormonų priklausantis ciklinis reiškinys. Kartais jis pasikeičia organizmą veikiant tam tikriems išoriniams ir vidiniams reiškiniams ar požymiams. Pavyzdžiui, kartais nutinka taip, kad išvykstate į turistinę kelionę ar į kitą šalį ir mėnesinės arba vėluoja, arba prasideda anksčiau. Kodėl taip yra? Ar tai normalu? Ar galima kaip nors to išvengti?...
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauKontraceptinėms tabletėms sukako 45 metai. Pirmųjų tablečių sudėtyje buvo labai didelis hormonų kiekis, net 150 mg estrogenų. Dabar galima įsigyti net kelių kartų ir ypač mažai hormonų turinčių kontraceptinių tablečių. Tereikia išsirinkti tinkamiausias. Norint tai padaryti, moterims kyla įvairių klausimų apie jų vartojimą ir poveikį. Atsakome į kai kuriuos dažniausius iš jų....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę