Tas saldus bičių medus...

Nuo vaikystės laikų pamename, kuomet mama duodavo medaus: šaukštelis šio saldėsio kaip mat paskanindavo arbata, o jei kamuodavo peršalimo ligos  - sustiprindavo imunitetą ir, rodos, padėdavo greičiau pasveikti.

Išties, bičių medus jau nuo seno žinomas kaip maisto produktas, kuris ne tik kad labai skanus, bet dar ir turi daug gydomųjų savybių. Dar senovės antikoje šio saldaus vaisto - medaus gydytojai skirdavo daugybei savo pacientų. Garsiausias antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas (460-375 m. pr. Kr.) taip pat nevengdavo įvairių sutrikimų gydyti būtent medumi.

 

Apiterapija – gydymas medumi

Ar žinojote, jog egzistuoja terminas „Apiterapija“, kuris išvertus iš lotynų kalbos (lot. ap/s — bitė) jau nuo senų laikų, beveik visose kultūrose buvo laikomas išbandytu ir pripažintu gydymo metodu?

Bičių pikis, medus, žiedadulkės, bičių pienelis, bičių duona ir vaškas -  visa tai jau nuo senų senovės buvo naudojama gydymo tikslais. Deja, tačiau XIX a., atsiradus pramoniniu būdu pagamintam cukrui, medus pamažu buvo primirštas ir cukrus įsiviešpatavo daugelio žmonių virtuvėje. O ir tas medus, kuris buvo parduodamas parduotuvėje, dažnu atveju buvo dirbtinis, praradęs dalį savo vertingų, gydomųjų savybių...Tad tie, kurie ieškojo tikro, kokybiško medaus, apsilankydavo ne prekybos centruose, bet pas žmones, kurie jau ilgus metus verčiasi bitininkystės amatu. Čia galima įsigyti ne tik medaus, bet ir bičių pikio, kuris buvo ir vis dar yra laikomas viena vienu  iš veiksmingiausių natūralių antibiotikų. Kodėl? Dėl to, jog bičių pikyje yra gausu bioflavonoidų – medžiagos, kuri mažina skausmą, padeda slopinti uždegimus, stiprina imuninę sistemą.

 

Kokį medų rinktis: žiedų ar lipčių?

Atėjus į prekybos centrą dažnai būna sunku išsirinkti iš gausybės rūšių medaus. Egzistuoja dvi, pagrindinės medaus rūšys: žiedų medus ir lipčiaus.

Žiedų medus - tai medus, pagamintas iš žiedų nektaro, kurį bitės surenka nuo medžių ir gėlių žiedų. Tokio medaus spalva gali būti nuo balkšvai gelsvos iki auksinės. Vertėtų žinoti, jog dažniausiai žiedų meduje yra mažai mineralinių medžiagų.

Lipčiaus medus, dar kitaip vadinamas miško medus, - tai medus, kurį  bitės gamina iš saldžiųjų išskyrų, surinktų nuo lapų, spyglių, lapuočių ir spygliuočių medžių žievės. Šių išskyrų palieka ant augalų gyvenantys vabzdžiai. Miško medus turi daugiau mineralinių medžiagų, be to, jis yra aitresnio skonio ir aromatingesnis už žiedų medų. Jį nesunku atpažinti iš gerokai tamsesnės spalvos. Lipčiaus medus gali būti nuo rusvos iki tamsiai rudos, beveik juodos spalvos.

 

Rudeniui atėjus – nepamirškite medaus!

Po truputį vėstant orams vis dažniau norisi save ir artimuosius palepinti saldėsiais. Kad tie saldėsiai būtų ne tik skanūs, bet ir naudingi Jūsų sveikatai, rinkitės kokybišką medų.

Ar žinojote, jog kokybiškame bičių meduje yra beveik 80 proc. angliavandenių - daugiausia fruktozės ir gliukozės, šiek tiek sacharozės bei maltozės. Ir tai dar ne viskas - meduje būna 16 — 20 proc. vandens, pagal medaus tipą gali būti  3-7 proc. organinių rūgščių, baltymų, fermentų, mineralų, dažomųjų ir aromatinių medžiagų. Negana to, iš viso meduje yra apie 180 įvairiausių medžiagų, tačiau gausiausia – gliukozės – puikaus energijos šaltinio.

Tad jei šaltą rudens vakarą pasijausite blogai, norėsite gauti šiek tiek energijos, tuomet nebijokite iš medaus puodynės pakabinti kelis šaukštelius medaus – ne tik pasisaldinsite gyvenimą, bet ir suteiskite sau energijos, organizmui naudingų ir reikalingų medžiagų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai