){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Įrodyta, jog žmonės, geriantys kavą, palyginus su tais, kurie nesimėgauja šiuo gėrimu, turi mažesnę tikimybę susirgti antrojo tipo diabetu, Parkinsono liga ar silpnaprotyste; taip pat sumažėja tikimybė susirgti tam tikros rūšies vėžiu, širdies ritmo sutrikimu bei širdies smūgiu. Tiesą sakant, gerų naujienų yra daug daugiau, nei blogų. Bet (visuomet yra bet) kava nėra priemonė, galinti padėti išvengti minėtų sveikatos sutrikimų. Šios srities tyrinėtojai nei skatina gerti kavą, nei ragina nustoti tai darius. Tie tyrinėtojai tiesiog apklausia žmonės, kokie yra jų kavos gėrimo įpročiai. Gali būti, jog kavos gėrėjai geriau laikosi dietų, geriau daro įvairius pratimus bei turi stipresnį imunitetą. Vis dėlto vieningos nuomonės nėra, mat kava vienam gali kenkti, kitam – atvirkščiai.
Kava yra vienas iš labiausiai pasaulyje paplitusių dienos „ingredientų“. Leidžiamas kavos kiekis per dieną yra keturi-penki vidutiniai puodeliai. Kai kurie gydytojai sako, jog tiek yra per daug, bet tyrinėtojai mano, kad tai – optimalus kiekis, kurį gali suvartoti net paaugliai. Nėščiosioms moterims patartina neviršyti dviejų-trijų šimtų gramų kavos per dieną (tai maždaug du-trys puodeliai kavos). Kita vertus, nebūtina užsipulti tik kavos, mat lygiai tokias pat „dienines porcijas“ reikėtų nustatyti ir kitiems produktams, tokiems kaip arbata, šokoladas, energetiniai gėrimai, įvairūs gazuoti gėrimai bei vaisvandeniai.
10 sveikatos paslapčių, slypinčių kavoje:
Kava padeda išvengti Alzhaimerio. 2009-ųjų metų tyrimai nustatė, kad žmonės, per dieną išgeriantys nuo trijų iki penkių puodelių kavos, sumažina Alzhaimerio tikimybę vyresniame amžiuje.
Antioksidantų mišiniai, esantys kavoje, padeda išvengti kai kurių rūšių vėžio. Anot Japonijoje atliktų studijų, moterys, geriančios kavą, sumažino gaubtinės žarnos vėžio riziką.
Kava prieš diabetą. Geriant kavą, net šešiasdešimčia procentų sumažinama antrojo tipo diabeto susirgimo rizika, mat kavoje esantys antioksidantai, kofeinas bei mineralai paskatina insulino įsisavinimą bei gliukozės metabolizmą.
Sumažina raumenų skausmą po treniruočių. Po intensyvios treniruotės išgertas puodelis kavos net perpus sumažina raumenų skausmus. Tai nustatyta, tiriant jaunus vyrus ir moteris.
Apsauga prieš podagrą. Tai paaiškėjo 2007-ais metais, ištyrus vyresnio amžiaus moteris bei vyrus.
Atitolina mirtį nuo širdies susirgimų. Antioksidantai, esantys kavoje, gerąja prasme įtakoja širdies veiklą, pagerina kraujotaką, mažina uždegimus, apgina nuo vadinamojo „blogojo“ cholesterolio.
Kava tausoja atmintį. Kava gali padėti išlaikyti atmintį „aštrią“. Panašiai atmintį veikia ir arbata.
Gina nuo Parkinksono. Užtenka vieno puodelio kavos per dieną, kad perpus sumažintumėte Parkinsono ligos riziką vėlesniame amžiuje.
Neleidžia formuotis akmenims. Kava gali neleisti formuotis tulžies ir inkstų akmenims.
Kava sako „ne“ širdies smūgiui. Net tie žmonės, kurie išgeria keturis ir daugiau kavos puodelių per dieną, penktadaliu sumažina širdies smūgio riziką. Žmonės, kurie nerūko ir išgeria nemažai kavos per dieną, beveik perpus sumažina infarkto tikimybę.
Be abejo, negalima vienareikšmiškai vertinti kavą. Bet viena aišku, kad ji nėra nei labai naudinga, nei itin kenkianti. Palyginkime ją su cigaretėmis, alkoholiu ir genetiškai modifikuotu maistu. Turbūt kavos „sveikatingumas“ slypi kažkur per vidurį.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
žiūrėkite apačioje "Naujausias patarimų rinkinys"