){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Panašu, kad cepelinų su spirgučiais poreikis lietuviams perduodamas iš kartos į kartą. Mes, mūsų tėvai ir seneliai – visi mėgstame sočiai pavalgyti. Skirtumas tas, kad mūsų protėviams teko sunkiai dirbti laukuose, o dabar dauguma dirbame “sėdimus” darbus biuruose ir visur keliaujame automobiliu. Kūnas nebesuspėja sunaudoti visų gaunamų medžiagų, taigi susiduriame su ansvoriu ir, dažnai, padidėjusiu cholesteroliu.
Kalbamės su sveikos mitybos specialiste, „Sulieknėk sveikai“ vadove, Vaida Kurpiene. Ji paprastai paaiškina kas yra cholesterolis ir kokias sveikatos problemas jis sukelia. Taip pat pasidalins patirtimi, kaip paprastomis priemonėmis, be vaistų sumažinti cholesterolio lygį.
– Dar ne visi žinome, kas tas cholesterolis?
– Tai riebi, į vašką panaši medžiaga, gaminama kepenyse ir randama kiekvienoje gyvoje mūsų organizmo ląstelėje. Dažniausiai, išgirdę žodį cholesterolis, mes manome, kad tai labai blogai ir kuo cholesterolio lygis mažesnis – tuo geriau. Iki tam tikros ribos tai nėra tiesa. Cholesterolis būtinas mūsų gyvybinėms funkcijoms: smegenų ląstelėms, vitamino D gamybai, tulžies rūgščiai gaminti ir pan. Be to, jis yra dviejų rūšių: „geras“ ir „blogas“, atlieka skirtingas funkcijas organizme.
– Kokie skirtumai tarp „gerojo“ ir „blogojo“?
– „Blogasis“ cholesterolis – tai mažo tankio lipoproteinai (MTL). Jo funkcija yra iš gamybos vietos kepenų ir žarnyno gleivinės cholesterolį pernešti į periferinius audinius ir kraujagysles. „Gerasis“ cholesterolis – tai didelio tankio lipoproteinai (DTL). Jo užduotis yra neleisti cholesteroliui kauptis arterijų sienelėse. Labai svarbus ne tik bendras lygis (iki 5,2), bet ir santykis tarp MTL ir DTL cholesterolio. Žalą daro ir „gerojo“ cholesterolio sumažėjimas, ir „blogojo“ padidėjimas, ir apskritai per didelis bendras cholesterolio lygis.
– Kaip organizmas pasisavina cholesterolį?
– Anksčiau buvo manoma, kad daugiausia cholesterolio gauname su maistu. Išties didžiąją dalį cholesterolio organizmas pasigamina pats ir tik dalį jo gauname valgydami. Jei vartojame didžiulius kiekius gyvūninių riebalų, jaunų sveikų žmonių organizmas iki tam tikro lygio mažina cholesterolio kiekio gamybą, tačiau vyresnių žmonių savireguliacijos funkcija sutrikusi ir susikaupia perteklinis cholesterolio kiekis.
Pastaruoju metu požiūris yra pasikeitęs ir dėl maisto produktų: jei anksčiau dėmesys buvo skiriamas tik gyvulinių, t. y. sočiųjų riebalų mažinimui, tai šiuo metu jau kalbama ir apie nesočiųjų riebalų svarbą mityboje, pavyzdžiui, riebią, termiškai neapdorotą žuvį, linų sėmenų ir čija sėklas. Taip pat ir apie greitai pasisavinamų angliavandenių (pvz., šlifuotų ryžių, baltų miltų, cukraus) mažinimą. Atitinkamai racione turėtų didėti šviežių daržovių, vaisių ir kito skaidulinio maisto kiekis.
– Kuo blogas per didelis cholesterolio kiekis kraujyje?
– Jo perteklius kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, apsunkinama kraujotaka ir tokia situacija didina širdies ligų riziką. Viena iš jų – aterosklerozė, o ji susijusi su koronarine širdies liga, atnešančia mirtį miokardo infarkto pavidalu. Per aukštas cholesterolio kiekis – dažnesnė vyrų problema. Dėl netinkamų jų mitybos įpročių.
– Su kokiomis sveikatos problemomis apskirtai susiduria antsvorio turintys vyrai?
– Vyrų viena dažniausių problemų – padidėjęs bendras cholesterolio lygis, taip pat prastas santykis tarp „gerojo“ (DTL) ir „blogojo“ (MTL) cholesterolio ir su tuo susijusios ligos. Vyrauja mitas, kad šį cholesterolį galima sumažinti tiesiog pašalinus iš mitybos raciono riebalus. Tai nėra tiesa, nes riebalų organizmui būtinai reikia, tik būtina žinoti kokių ir kiek. Taip pat nepakanka žinoti, kokius produktus valgyti, svarbu ir jų apdorojimas, ir kuriuo dienos metu juos valgome.
– Ką valgyti, norint sureguliuoti cholesterolio lygį?
– Svarbiausia suprasti, kad veikia kompleksinis mitybos keitimas ir nereikėtų tikėtis, kad tik valgant vieną ar nevalgant kito produkto situacija pasikeis. Reikėtų mažinti sočiųjų riebalų kiekį: riebių mėsos ir pieno produktų kiekį racione. Venkite mėsos gaminių, nes dešroje gali būti iki 80 % riebalų. Kasdieniame racione turėtų būti nesočiųjų riebalų, ypač turtingų Omega 3 riebalinėmis rūgštimis. Jų galime gauti iš riebios žuvies: silkės, skumbrės ir lašišos. Svarbu, kad ji nebūtų termiškai apdorota, nes aukšta temperatūra suardo Omega 3, kurios būtinai reikia jūsų organizmui. Augalinis Omega 3 yra čija ir linų sėmenų sėklose bei linų sėmenų aliejuje. Taip pat reikia valgyti šviežių daržovių ir vaisių, t. y. maisto produktų, turinčių maistinių skaidulų.
– Kokių dar produktų valgyti mažiau?
– Greitai pasisavinamų angliavandenių: cukraus, aukščiausios rūšies miltinių gaminių, šlifuotų ryžių, alkoholio. Tačiau grūdai ir viso grūdo dalių miltiniai gaminiai puikiai tinka. Pavyzdžiui, pusryčiams ir pietums valgykite grūdų košes. Venkite margarinų, rafinuotų aliejų, skrudėsių, t. y. produktų, kuriuose yra trans-riebalinių rūgščių. Pastarosios ne tik didina „blogojo“ cholesterolio kiekį, bet ir mažina „gerojo“ lygį.
„Sulieknėk sveikai“
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę