Žmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: genų, ekologijos, streso ir, be abejo, mitybos. Kaip atrodome, tiesiogiai siejasi su tuo, ką valgome. Juk ne veltui sakoma, žmogus yra tai, ką jis valgo. Kuo gresia netaisyklinga mityba ir kaip maitintis tinkamai?
Prasta mityba – ligų krepšelis
Kasdien su maistu turėtume gauti būtinų organizmui medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mikroelementų, skaidulų. Visų šių medžiagų santykis turi būti subalansuotas. Netinkamai maitinantis šis santykis sutrinka. Kuo tai gresia?
Tuo, kad žmogus gali nuolat jausti nuovargį, jėgų trūkumą. To priežastis gali būti mažo kaloringumo dieta arba per mažas angliavandenių kiekis maiste. Juk būtent angliavandeniai aprūpina mūsų organizmą energija. Netinkama mityba gali būti depresijos, blogos nuotaikos, dirglumo priežastis. Tai lemia omega-3 riebalų rūgščių, B grupės vitaminų, folio rūgšties, magnio, kalcio trūkumas. Bloga mityba atsiliepia odai, gali skatinti galvos skausmus, lemti atminties spragas, ir, be abejo, sutrikusį virškinimą. Beje, viena dažniausių sutrikusio virškinimo pasekmių – vidurių užkietėjimas – vargina vis didėjančią skubančios visuomenės dalį.
Lėtinis vidurių užkietėjimas – tai tuštinimasis rečiau nei 3 kartus per savaitę, retesnis tuštinimasis nei įprastai arba pasunkėjęs tuštinimasis, diskomfortas jo metu. Negydomas vidurių užkietėjimas gali sukelti daug rimtesnes ligas – divertikulitą, hemorojų ir pan. Nesuvirškintų medžiagų susilaikymas gali paveikti ir visą virškinamąją sistemą, sutrikdyti naudingųjų medžiagų pasisavinimą iš maisto, skatinti žalingųjų toksinų susidarymą.
Svarbiausios priežastys, kurios skatina lėtinio vidurių užkietėjimo vystymąsi, yra skaidulinių medžiagų maiste trūkumas, vandens netekimas ar nepakankamas vartojimas. Deja, bet kartais dar manoma, kad vidurių užkietėjimas tėra menkas negalavimas, jam neskiriama pakankamo dėmesio. O sveikatos specialistai įsitikinę, kad grožis ir sveikata, lygiai taip pat kaip senatvė ir ligos, prasideda nuo žarnyno.
Kaip netinkamą mitybą paversti tinkama?
Netinkama mityba – klastingas mūsų sveikatos priešas. Norintiesiems sveikai maitintis padės šios rekomendacijos:
Valgykite kuo įvairesnius maisto produktus.
Kuo daugiau valgykite sudėtinių angliavandenių, kurie, palyginti su paprastaisiais angliavandeniais, ne taip greitai skyla. Jų gausu daržovėse, grūduose, žirniuose, pupelėse, juodojoje duonoje, javainiuose.
Bent 3 kartus per savaitę valgykite patiekalų iš šaltųjų jūrų žuvų.
Pirmenybę teikite neriebiems pieno produktams, pvz., raugintoms pasukoms, rūgpieniui, liesai varškei ar sūriui.
Valgykite produktus, turinčius daug skaidulinių medžiagų. Tai viena naudingiausių sudedamųjų maisto dalių. Šių medžiagų virškinamojo trakto fermentai neskaido iki smulkių dalelių, todėl jų nepatenka į kraują, ir jos visos pašalinamos iš organizmo.
Maitinkitės reguliariai: 3 kartus per dieną ir porą kartų užkandžiaukite. Stenkitės valgyti tuo pačiu metu, kaip sako viena patarlių: „Karas karu, o pietūs pagal grafiką.“ Pusryčiai – būtini. Juos patariama valgyti praėjus 30–60 min. nuo prabudimo. O vakarienę – likus 3 val. iki miego.
Nepersivalgykite.
Gerkite pakankamai skysčių, vandens.
Kai virškinimas sutriko
Sutrikus virškinimui, pradėti reikėtų nuo dietos subalansavimo. Kaip jau minėjome, maisto sudėtyje turėtų būti daug skaidulinių produktų (augalinių skaidulų). Jų ypač verta vartoti turintiems antsvorio. Pavalgę skaidulinio maisto, ilgiau jausimės sotūs, nors kalorijų suvartosime mažiau. Skaidulos veikia kaip šluota, paspartina žarnyno peristaltiką. Taip pat sklandžiam virškinimo procesui labai svarbu yra vartoti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vanduo padeda išplauti toksinus iš virškinamojo trakto, be to, suminkština išmatas, jos lengviau slenka žarnynu. Todėl per dieną reikėtų išgerti ne mažiau nei du litrus vandens. Vandenį geriausia gerti 30 minučių prieš valgį, o ne valgio metu ar iš karto po jo, kadangi jis gali praskiesti virškinimo fermentus ir sulėtinti virškinimą.
Be to, normaliam tuštinimuisi svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip, t.y. maistą būtina gerai sukramtyti. Nevalgykite paskubomis arba kai jaučiate stresą. Taigi netinkama mityba yra ir netinkama nuotaika valgio metu. Nerekomenduojama valgyti žiūrint televizorių, nes nesuprasime, ar jau esame sotūs. Virškinamajai sistemai reikia laiko, kad ji atliktų savo darbą. Todėl ir mes turėtume visuomet skirti pakankamai laiko valgymui.
Jei tinkamai maitinsimės, atsikratysime nereikalingų kilogramų, pagerinsime savijautą, galbūt netgi išsivaduosime nuo tam tikrų ligų. Juk dieta svarbi daugelio ligų gydymui ir profilaktikai. Taigi sveika mityba – pirmas žingsnis sveikatos link.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę