){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kai smegenys gauna visų reikalingų medžiagų, jos funkcionuoja maksimaliai gerai. Jeigu kokių nors medžiagų trūksta, gali prasidėti dėmesio koncentracijos arba atminties sutrikimai, darosi sunkiau įsiminti informaciją arba ją atgaminti.
Ruošiantis egzaminams, labai svarbu, kad mūsų proto tvirtovė funkcionuotų nepriekaištingai. Apie tai, kaip galima pagerinti smegenų darbą ir stimuliuoti atmintį, pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė.
Smegenims būtinos maisto medžiagos
Net iki 80 proc. galvos smegenų sudaro vanduo, o kiti 20 proc. pasiskirstę taip: mažiau nei 40 proc. – baltymai, šiek tiek daugiau nei 50 proc. – riebalai ir keletas proc.ntų – visos kitos medžiagos. Tad tinkama mityba yra labai svarbi, jei norime, kad mūsų smegenys veiktų nepriekaištingai.
Yra keletas pačių svarbiausių medžiagų, būtinų norint užtikrinti optimalią smegenų veiklą.
Pirmiausia tai B grupės (B1, B2, B6, B9, B12) vitaminai, kurie būtini nervinio audinio funkcijai užtikrinti. Trūkstant šių vitaminų gali pablogėti nuotaika, atsiranda dirglumas, sunkiau įsiminti informaciją.
B grupės vitaminų gausu grūduose, grūdų košėse, juodoje duonoje, pieno produktuose, ankštiniuose produktuose ir riešutuose.
Labai svarbūs smegenims yra antioksidantai – vitaminai A, C, E. Medžiagų apykaitos metu organizmas patiria oksidacinį stresą, todėl organizme susidaro laisvieji radikalai. Kai smegenys dirba įtempčiau, tokių laisvųjų radikalų pasigamina gerokai daugiau. Antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus, ir jie nebegali pakenkti organizmui ardydami ląsteles.
Vitamino A gausu oranžinės spalvos daržovėse, kuriose yra daug karotino: morkose, pomidoruose. Vitamino E yra aliejuje, riešutuose, mango vaisiuose. Antioksidantų taip pat yra uogose ir žaliose daržovėse.
Kitas svarbus komponentas – baltymai. Jei valgysime varškės, sūrio, mėsos, žuvies, kiaušinių, gausime smegenims labai svarbių aminorūgščių, be šių medžiagų žmogaus galimybės įsiminti gali labai pablogėti. Be to, sutrinka smegenų veikla, atsiranda nuotaikų kaita, greitas nuovargis.
Taigi baltymų atsargas galima papildyti valgant kiaušinius, paukštieną (ypač vištos krūtinėlės).
Labai svarbios smegenims yra omega-3 riebalų rūgštys, jų gausu žuvų taukuose, linų sėmenų aliejuje. Nervinė ląstelė sudaryta iš didelio kiekio riebalų, didžiąją dalį tų riebalų sudaro nesočiosios riebalų rūgštys (tarp jų ir omega-3), kurios palaiko šių ląstelių vientisumą, mažina uždegimą ir užtikrina, kad nervinės ląstelės normaliai praleistų nervinius impulsus.
Pagrindinis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis yra šaltųjų vandenų jūrų žuvys: lašiša, skumbrė, silkė.
Šios medžiagos netrūks, jei bent du kartus per savaitę valgysite šių jūros gėrybių. Tiems, kurie nemėgsta žuvies, riebalų rūgščių atsargas reikėtų papildyti žuvų taukais. Šių medžiagų galima rasti ir linų sėmenų aliejuje, kurį gali vartoti tie, kuriems nepatinka riebios žuvys.
Ne mažiau smegenų veiklai užtikrinti reikalingas vitaminas D3, jis užtikrina ilgalaikę atmintį, dalyvauja įsimenant išmoktą medžiagą. Šio vitamino maisto produktuose yra labai nedaug, jo mes daugiausiai pasigaminame veikiant saulės spinduliams. Todėl rudenį, žiemą ir pavasarį, kai saulės šviesos labai trūksta ir šio vitamino organizme pasigamina nepakankamai, vitaminą D3 reikia vartoti kaip maisto papildą.
Kai visų aukščiau išvardytų medžiagų organizme trūksta, žmogus jaučia energijos stygių, yra mieguistas, neturi motyvacijos ir noro mokytis, jaučia stipresnį nuovargį, jam sunkiau susikaupti. Pavyzdžiui, mokantis vis reikia grįžti prie to paties sakinio (teiginio), nes mintys vis kažkur nukrypsta. Be to, pablogėja pats įsiminimo procesas. Sunkiau įsimenama išmokta medžiaga, sunkiau ją atgaminti. Todėl per egzaminus būtina maitintis visaverčiu maistu, kad užtikrintume normalią smegenų veiklą.
Maitinimąsi atskirkite nuo mokslų
Labai dažnai mokantis siekiama sutaupyti laiko, ir tai daroma maitinimosi sąskaita. Užuot padarę pertrauką ir ramiai prisėdę prie stalo pavalgyti, daugelis moksleivių ir studentų šią tvarką ignoruoja. Jie pietauja arba vakarieniauja valgydami ten, kur mokosi, skaitydami vadovėlį, spręsdami užduotis ar studijuodami medžiagą kompiuteryje. Taip daryti nereikėtų. Mat dėmesį mes galime sukoncentruoti tik į vieną dalyką: jei valgome – į valgį, jei mokomės, – į mokymosi objektą. Kitaip pablogėja darbo efektyvumas, o valgymas tampa antraeiliu dalyku. Maistas blogiau sukramtomas, sunkiau pastebimas sotumo jausmas, o kai maistas blogai apdorojamas, jis yra ir blogai pasisavinamas, organizmui reikia daugiau pastangų jam suvirškinti. Todėl maitinimasis turi būti atskirtas nuo mokymosi proc.so.
Be to, valgymas turi būti reguliarus, nepraleidžiant nei pusryčių, nei pietų, nei vakarienės. Besimokančiam mokyklose ir universitetuose studijuojančiam jaunimui labai svarbu neišbėgti į mokymosi įstaigą nepusryčiavus. Atlikti tyrimai parodė, kad tie moksleiviai, kurie nevalgo pusryčių, sunkiau susikaupia, jų yra blogesnė atmintis ir nuotaika. Dėl to svarbu prieš mokslus būtinai papusryčiauti.
Įdomus pastebėjimas: jeigu pusryčiams valgomi saldumynai, dėmesio koncentracija, atmintis ir nuotaika nėra tokie geri, kaip valgant įprastą pusryčių maistą – košes, dribsnius, sumuštinius ir pan. Saldumynai labai trumpam suteikia smegenims energijos, kurios netrukus vėl pradeda trūkti dėl gliukozės stokos, ir būna efektas tarsi žmogus būtų apskritai nevalgęs. Todėl pusryčiams jaunimui patariama valgyti daugiau sudėtinių angliavandenių turintį maistą. Tokie angliavandeniai yra lėtai virškinami ir pasisavinami, todėl ilgiau užtikrina sotumo jausmą.
Taigi pusryčiams rinkitės avižinius dribsnius, košes, sumuštinius su duona, kiaušinius su duonos riekele ir kt. Svarbiausia užtikrinti maisto produktų įvairovę.
Ar galima laikytis dietos egzaminų metu?
Dietos laikymasis egzaminų sesijos metu tikrai nepadės nei tinkamai numesti svorio, nei geriau išlaikyti egzaminus. Todėl dietos ruošiantis egzaminams laikytis tikrai nevertėtų. Be to, ne tik visam organizmui pradeda trūkti reikalingų medžiagų, bet ir smegenų funkcija gerokai dėl to nukenčia.
Kita dietų neigiama pusė yra ta, kad jos sukelia nuolatinį ir nekontroliuojamą galvojimą apie maistą. O tai ruošiantis egzaminams tikrai nepadeda. Juk reikia mokytis, įsiminti informaciją, o badaujančios dėl dietos smegenys sugeba tik siųsti signalus apie maisto poreikį, joms sunku įsiminti papildomą informaciją. Kai svajojama apie maistą, susikaupti ir mokytis darosi labai sunku.
Apskritai nepatariama laikytis jokių dietų, nes tai yra pavojinga jaunam organizmui. O egzaminų sesijos metu tai daryti yra visiškai neprotinga ir neatsakinga. Per egzaminus reikia normaliai maitintis, aprūpinti organizmą ir smegenis visomis reikalingomis maisto medžiagomis, tinkamai ilsėtis, gerai išsimiegoti.
Svarbu ir mokymosi grafikas
Egzaminų metu svarbu ne tik mityba, bet ir bendras dienos režimas. Nakties poilsiui reikia skirti ne mažiau kaip 8–9 valandas, būtina daryti pertraukas, skirti pakankamai laiko fiziškai pajudėti, pasimankštinti, pasivaikščioti. Reikia pakeisti protinę veiklą fizine ir atvirkščiai. Labai veiksminga išmoktos medžiagos įsiminimo priemonė – 10–15 minučių trukmės dienos miegas. Paskutinė bemiegė naktis prieš egzaminus įprasta daugeliui moksleivių ir studentų. Tačiau būtent to ir nereikėtų daryti. Prieš egzaminą reikia gerai pailsėti, išsimiegoti, kad per egzaminą atsimintumėte tai, ką išmokote. Jei varginsite smegenis bemiege naktimi, per egzaminą jausitės pavargę, mieguisti, bus sunkiau susikaupti. Todėl stenkitės sau padėti, o ne pakenkti.
Tiems, kurie ruošiasi egzaminams
Norint įsiminti tekstą reikia: pirmą kartą mintyse pakartoti naują informaciją iš karto po įsiminimo; antrą kartą pakartoti – po 15–20 minučių; trečią kartą – po 6–8 valandų (būtinai tą pačią dieną); ketvirtą kartą – kitą dieną.
Žmogus gali įtemptai protiškai dirbti 40–45 minutes. Po to būtina daryti 10–15 minučių pertrauką. Per šią pertrauką būtina pakeisti veiklą, atsipalaiduoti, naudinga atlikti akių mankštą. Po 45 minutes trukusio intensyvaus mokymosi būtina ilgesnė pertrauka, per kurią reikėtų pavalgyti ir bent valandą skirti pasivaikščiojimui, kad pailsėtų smegenys ir visas organizmas.
Visiška tyla mokantis nėra būtina. Kai kuriems žmonėms negarsiai grojanti muzika ar įjungtas televizorius net padeda susikaupti. Juk būtent taip, esant foniniam triukšmui, mes įpratę mokytis mokykloje.
Mokymosi medžiagos įsiminimo efektyvumas padidėja, jei naudojami įvairūs mokymosi metodai: skaitymas, pasakojimas, klausymas kitų pasakojimų, dainavimas ar eiliavimas, schemų braižymas ir pan.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę