){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nėštumo metu, idealu – dar planuojant nėštumą, būtina pasirūpinti dantimis, tuomet jų aukoti nereiks. Vėmimas, keisti mitybos įpročiai ir kalcio trūkumas dantims kenkia. Laikykitės bendrų dantų priežiūros taisyklių: valykitės tik minkštu šepetėliu du kartus per dieną fluoruota pasta. Po vėmimo burną praskalaukite pienu ar vandeniu arba pakramtykite sūrio. Valytis dantis galima tik praėjus valandai.
Pas odontologą apsilankykite mažiausiai tris kartus – kiekvieną nėštumo trimestrą.
Deja, kas gims, iš odos išvaizdos atspėti neįmanoma. Tačiau nėštumo metu iš tiesų gali paūmėti arba, atvirkščiai, išnykti odos ligos, pvz., psoriazė, atopinis dermatitas. Pigmentacija, drūžės, išsiplėtę kapiliarai, marmuruota oda – tai fiziologiniai odos pokyčiai, kurie visi, išskyrus drūžes, po gimdymo išnyksta. Nėštumo dilgėlinė, nėščiųjų pūslelinė, paprastieji spuogai taip pat praeina.
Nepamirškite, kad nėštumo metu „gražios odos ir plaukų“ vitaminų, t.y. A, E, B grupės bei cinko poreikis padidėja.
„Laukiesi, vadinasi, turi valgyti „už du“, – neretai sakoma. Netiesa. Nustatyta, kad kūdikio laukiančios moters maisto medžiagų poreikis padidėja tik 300 kcal, t.y., jei iki nėštumo reikėdavo 2000 kcal, dabar reiks 2300 kcal. Papildomų kalorijų reikia gauti iš baltymų, kurie būtini vaisiaus augimui. Dietų nėštumo metu nesilaikykite, nes tikrai galite pakenkti sau ir savo vaikui.
Kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu iš tiesų padidėja. Paminėsime tuos, kurių dažnai trūksta ir kurie ypač svarbūs vaisiui vystytis ir mamai būti sveikai.
Vitaminas A būtinas vaisiaus akių, širdies, gleivinių vystymuisi, taip pat bet kurios moters grožiui ir sveikatai. Nėščiajai reikia 1000 µg per dieną (t.y. +200 µg daugiau nei iki nėštumo). Svarbu valgyti daugiau pieno produktų, kiaušinių trynių, ikrų, morkų, špinatų. Šio vitamino negalima perdozuoti dėl vaisiaus apsigimimų rizikos, todėl, vartodamos kelių vitaminų preparatų, suskaičiuokite suminę šio vitamino dozę.
Vitaminas D svarbus kalciui pasisavinti, taigi tiek vaisiaus, tiek motinos kaulams, dantims. Nėščiajai reikia 10 µg (+5 µg).
Jo daug žuvų taukuose, ikruose, svieste, piene, riebioje žuvyje. Viršyti paros dozės taip pat negalima.
Kai trūksta folio rūgšties, lieka vaisiaus stuburo defektų, o mama suserga anemija. Nėščiajai reikia 0,4mg (+0,1mg).
Folio rūgšties yra žalialapėse daržovėse, kiaušiniuose, piene.
Geležies (Fe) trūkumas – dažniausia nėščiųjų anemijos priežastis. Reikia 25 mg (+10 mg) per parą. Daug raudonoje mėsoje, špinatuose. Vitaminas C pagerina Fe pasisavinimą.
Kalcis (Ca) būtinas nėščiosios ir vaisiaus kaulų ir dantų sveikatai. Nėščiajai reikia 1200 mg (+ 200 mg). Kalcio gauname iš pieno produktų, duonos gaminių.
Cinkas (Zn) svarbus vaisiui, besiformuojančiai placentai, gražiai odai. Reikia 15 mg (+3 mg). Yra mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose.
Jodas (I) būtinas vaisiaus smegenų formavimuisi, augimui. Daugiausia gauname iš aplinkos, jūros gėrybių. Būsimajai mamai jodo reikia 180 µg (+30 µg).
Vis dėlto taip maitintis, kad visko užtektų, retai pavyksta, todėl patariama nuo 12 nėštumo savaitės gerti nėščiosioms skirtų vitaminų preparatų, o folio rūgšties – likus trims mėnesiams iki planuojamo nėštumo. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus vitaminus, (pvz., Longvit formulė nėščiosioms ), nes jie sukurti taip, kad lemia normalų vaisiaus augimą ir vystymąsi. Jų sudėtyje yra visų būtinų vitaminų ir mineralų (vitamino B12, folio rūgšties, kalcio, magnio, seleno ir kt. – iš viso 23 vitaminai ir mineralai). Labai svarbu, kad jų dozės parinktos tokios, kad nekenkia nei mamai, nei vaisiui.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę