){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Po skrandžio operacijos neskiriamas maitinimas įprastu būdu, kol neapgyja siūlės ir nepradeda normaliai funkcionuoti žarnos. Skystą maistą leidžiama valgyti trečią dieną po operacijos. Kietą maistą pacientai pradeda toleruoti paprastai 5–7 dieną po operacijos.
Po skrandžio operacijos rekomenduojama valgyti po nedaug ir dažnai.
Reikia atsisakyti maisto produktų, skatinančių vidurių pūtimą, – pupų, žirnių, juodos duonos, kopūstų, obuolių ir t.t.
Valgyti reikia 6–7 kartus per dieną (vėliau – 5 kartus per dieną), po 200–400 ml. Kiekvieną kartą reikia valgyti baltymingų produktų.
Patiekalai turi būti virti, trinti, troškinti, gaminti garuose, bet ne kepti.
Galima vartoti švelnius prie-skonius (krapus, petražolę, cinamoną, vanilę, baziliką), draudžiama – pipirus bei čili.
Daugeliui pacientų po skrandžio operacijos negalima vartoti pieno produktų.
Po 2–3 mėnesių (kartais ir po mėnesio) ligoniams leidžiama valgyti ir nemaltą maistą. Jei toks maistas gerai toleruojamas, pamažu galima pereiti prie įprasto maitinimosi.
Po skrandžio operacijų nemalonių simptomų paprastai atsiranda vos tik pavalgius arba po 15–20 minučių.
• Dempingo sindromas. Nepakankamai suvirškintas maistas iš skrandžio didelėmis porcijomis patenka į plonąsias žarnas, jos sudirginamos. Pavalgęs ligonis jaučia silpnumą, plaka širdis, svaigsta galva ir t.t. Simptomai paprastai pasireiškia per pirmas 20–30 minučių po valgio arba po 2–3 valandų. Pagulėjus 15–20 minučių, šie simptomai paprastai išnyksta. Po valgio nerekomenduojama gerti skysčių, nes jie pagreitina turinio slinkimą iš skrandžio į plonąją žarną, o tai gali paūminti nemalonius pojūčius. Geriausia gerti maždaug 45 min. prieš valgį arba 1–2 valandas po jo. Venkite saldumynų, jie pasunkina būklę bei simptomus.
• Kai kuriems pacientams pasireiškia viduriavimas ar žarnyno spazmai, reikia stebėti, kokie maisto produktai provokuoja šiuos simptomus, ir jų vengti. Viena galimų viduriavimo priežasčių – dempingo sindromas (žr. ankstesnį punktą).
• Refliuksinis ezofagitas. Suvalgytas maistas iš skrandžio patenka atgal į stemplę, sukeldamas nemalonų deginimo jausmą, skausmą (dėl turinyje esančių skrandžio, kasos sulčių ir tulžies). Dažniau pasireiškia suvalgius riebaus, pieniško maisto ar vaisių. Stebėkite, kas sukelia šį simptomą, ir venkite netinkamų maisto produktų.
• Suvalgius nedidelį maisto kiekį, atsiranda sotumo jausmas. Tačiau itin svarbu valgyti pakankamai (kaip minėta aukščiau: 5–7 kartus per dieną), kad organizmas gautų reikiamą kiekį maisto medžiagų, mikroelementų ir vitaminų. Būtina valgyti daug baltymų turinčių maisto produktų.
• Anemijos sindromas po skrandžio pašalinimo. Išsivysto, kai trūksta vidinio Kastlio faktoriaus, būtino vitaminui B12 pasisavinti. Beje, šios kilmės mažakraujystė dažniausiai pasireiškia praėjus 1–2 metams po operacijos, o kartais ir dar vėliau. Jei pašalintas visas skrandis, po operacijos reikia daryti vitamino B12 injekcijas. Beje, esant nevisavertei mitybai, mažakraujystė gali išsivystyti ir dėl kitų priežasčių, pvz., stokojant folio rūgšties ar geležies.
Deja, statistika rodo, kad asmenims, kurių skrandis operuotas, dažniau išsivysto onkologinės ligos, ypač jei po operacijos praėjo 10 ar daugiau metų. Todėl, atsiradus naujiems negalavimams, nelaukite, kol jie praeis savaime, pasikonsultuokite su gydytoju.
Pavyzdinis dienos valgiaraštis
Parengta remiantis Pitsburgo universiteto Medicinos centro rekomendacijomis (praėjus 6 savaitėms po operacijos ar anksčiau, jei leidžia gydytojas), iki tol rekomenduojama nevartoti nemaltos mėsos, perspėjama, kad organizmas gali netoleruoti pieno produktų, todėl rekomenduojama rinktis produktus be laktozės arba papildomai vartoti laktozę skaldančio fermento laktazės.
Pusryčiai
½ banano
1 riekelė duonos
1 virtas kaušinis
2 arbatiniai šaukšteliai margarino
1 puodelis arbatos arba 1–2 riebumo pieno (išgerkite praėjus 30–60 minučių po valgio)
Užkandis
Apie 30 gramų sūrio
4 nesaldūs sausainiai (krekeriai)
Pietūs
½ vištos krūtinėlės
½ stiklinės bulvių košės
½ stiklinės žaliųjų žirnelių
2 arbatiniai šaukšteliai margarino
½ stiklinės obuolių tyrės
1 stiklinės arbatos arba 1–2 riebumo pieno (išgerkite praėjus 30–60 minučių po valgio)
Užkandis
1 arbatinis šaukštelis riešutų sviesto
3 sausainiai
½ stiklinės apelsinų sulčių (išgerkite praėjus 30–60 minučių po valgio)
Vakarienė
2 sumuštiniai su mėsa
1 nedidelė bandelė
½ stiklinės trintų vaisių kokteilio
½ stiklinės sulčių (išgerkite praėjus 30–60 minučių po valgio)
Užkandis
1 nedidelis sumuštinis su kalakutiena
½ stiklinės sulčių, nesaldaus jogurto ar lieso pieno (išgerkite praėjus 30–60 minučių po valgio)
Troškinta žuvis
Žuvį (apie 300 g) išvalyti, užpilti 2 šaukštais aliejaus ir 1 šaukštu 9 proc. acto bei ¼ stiklinės vandens, įdėti lapelį lauro lapo, kelis kvapiųjų pipirų žirnelius, pasūdyti. Troškinti ant silpnos ugnies apie valandą. Patiekti su bulvių koše, pagardinta krapais ir žaliaisiais žirneliais.
Įdarytas moliūgas
Nedidelį moliūgą perpjauti pusiau, išimti sėklas. Vištienos krūtinėlę supjaustyti 3–4 cm ilgio gabaliukais, apvirti nedideliame kiekyje vandens, įdėjus lauro lapų, kvapiųjų pipirų ir petražolių bei druskos. Pakepinti morkas, kad suminkštėtų, apvirti brokolius.
Apvirtą mėsą dėti į moliūgų puseles, virš jos dėti sluoksnį brokolių ir pakepintų morkų, užpilti ½ stiklinės sultinio, kuriame virė vištiena, ir pašauti į orkaitę. Kepti valandą, 200o C temperatūroje.
Vištiena su obuoliais
Vištienos krūtinėlę išvirti nedideliame kiekyje vandens su prieskoniais. Obuolius nulupti, supjaustyti skiltelėmis ir kepti ant silpnos ugnies, pridėjus 2 arbatinius šaukštelius margarino, kol išsileis. Pakepinti svogūną, sudėti į obuolių tyrę. Padažą paskaninti druska, krapais ir maltais kvapiaisiais pipirais. Išvirusią krūtinėlę apipilti paruoštu obuolių ir svogūnų padažu ir patiekti su bulvių koše.
Trinta daržovių sriuba
Į vištienos sultinį sudėkite kubeliais supjaustytas morkas, brokolius, bulves, moliūgą, 1 svogūną, 2 šaukštus lydyto sūrio su kumpiu ir virkite ant silpnos ugnies. Išvirus daržovėms, pertrinkite, kad gautųsi vienalytė masė, įberkite džiūvėsėlių.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Būkit žmonės, parašykit kontaktus kur galima kreiptis
Ačiū
Mano ugis 161cm, jau 4 metus sveriu 105kg. Pries 4 metus atlikta skrandzio apejimo operacija, pries ja sveriau 135. Pradzioj svoris visai nekrito, nors ir geriau tik vandeni ir sultys, paskui per metus pamazu nukrito 30 kg, ir sustojo. Dabar visai nesikeicia, o numesti norisi dar.
Kam idomu kas po operacijos: sunku, sunku ir dar karta sunku. Silpnumo priepuoliai, apatija, maloobsorbcija(vitaminu nepasisavinimas), tremoras(viso kuno drebulys), nuolatinis nuovargis, pastoviai geriami maisto papildai-nepraleidziant nei vienos dienos, ir neziurint i tai labai zemas kalcio kiekis.
Pliusai zinoma yra. pasikeites skonis: nesinori nei saldaus nei riebaus, salotos tampa geriausiu draugu, bet ar tai gerai-nezinau. Duonos nevalgau, bulviu nevalgau, nuo visu pieno produktu pykina, tad ir juos is raciono isbraukiau, nors pamegau zuvi, kinu visrtuve ir sushi.
Bet kiekvienam tai labai individualu. Patarimas-kalbekite daugiau su daktarais ir pries ir po operacijos. Mane isoperavo ir pamirso, o dabar po 4 metu klausia ar reikia pagalbos. Man jos reikejo gerokai anksciau. Sekmes visiems ir DIDELES SVEIKATOS
nekantriai laukiu atsakymo
mano ugis 178, svoris 92 kg - niekaip negaliu numesti jau metai laiko (priaugau 25 kg per 3 metus, visi tyrimai geri. Darbas su dietologais, medikamentai rezultato nedave). Noreciau atlikti operacija, bet pas mane 2 opos skrandyje. Ar man darytu skrandzio mazinimo operacija? O kaip ji atsilieptu planuojamam nestumui?
Lauksiu atsakymo el. pastu. Aciu