Koks medus yra ekologinis? Tai itin švarus ir todėl labai sveikas medus. Vakarų valstybių gyventojai jau seniai supranta ekologinių produktų reikšmę ir svarbą sveikatai, o pas mus to dar tik mokomasi.
Ekologinei bitininkystei keliami tam tikri reikalavimai. Bitutės turi gyventi ne arčiau nei trys kilometrai nuo magistralinių kelių, šalia negali būti stambių chemiją naudojančių ūkių. Bičių negalima gydyti antibiotikais. Žodžiu, privalu sudaryti visas sąlygas, kad bičių produktuose neliktų kenksmingų medžiagų. Tuomet medus bus aukščiausios kokybės.
Jei pavasaris ir vasara palanki medonešiui, rudeniop sulaukiama įvairaus medaus - klevų, blindžių, pienių, aviečių, šaltekšnių, liepų, lipčiaus, grikių, viržių, dobilų ir kt.
Medaus sudėtyje daug naudingų žmogaus organizmui medžiagų. Meduje daug gliukozės, fruktozės, mineralinių medžiagų, geležies, vitaminų.
Medus stiprina organizmą, suteikia energijos, didina hemoglobino kiekį, sėkmingai gydo gastritą, opaligę, mažina nervingumą, gerina nuotaiką. Greitai sugrąžina jėgas po patirto streso, ligos ar traumos. Medui būdingos silpnos antiseptinės savybės - juo gali būti gydomi nedideli nudegimai, įpjovimai, įbrėžimai.
Pavasarinis medus - gelsvas, švelnus, aromatingas. Jį labiau mėgsta vaikai. Tinka nuo peršalimo, skatina žarnyno peristaltiką.
Aviečių ir šaltekšnių medus - tamsios gintaro spalvos, malonaus skonio. Jis itin naudingas šaltuoju metų laiku, kai padažnėja įvairios peršalimo ligos. Aviečių medus bei aviečių arbata veiksmingai gydo bronchitą, tonzilitą, gerklės skausmą.
Liepų medus labiau skatina prakaitavimą, todėl jį geriau vartoti su karšta arbata, ypač sukarščiavus.
Tamsus aštresnio skonio grikių medus turi geležies, todėl didina hemoglobino kiekį. Jis ypač tinka sergantiesiems cukralige ar onkologinėmis ligomis. Jį patartina vartoti nėščioms, maitinančioms moterims, taip pat premenopauzės laikotarpiu.
Tamsiai gelsvas viržių medus itin populiarus Škotijoje. Tai kietos konsistencijos “kreminis” medus, kurį tinka vartoti sergant įvairiomis kraujagyslių ir sąnarių ligomis.
Žmonėms, kurie gali būti jautrūs medui, patartina rinktis dobilų medų, nes ši rūšis mažiausiai kelia alergiją.
Bitininkas visada turi ne tik medaus, bet ir bičių duonelės, žiedadulkių, pikio.
Bičių duonelė turi daug B grupės, A, E, PP, C vitaminų, seleno, cinko, geležies. Ji stiprina regėjimą, atmintį, klausą. Norint būti sveikiems, kasdien naudinga suvalgyti po vieną šaukštelį bičių duonelės.
Žiedadulkėse vitaminų ne mažiau gausu nei duonelėje. Išskirtinė žiedadulkių savybė - jos nedidina skrandžio rūgštingumo. Per dieną prieš valgį naudinga suvalgyti po vieną šaukštą žiedadulkių.
Jei duonelė ar žiedadulkės sukelia alergiją, jų vartojimą reikia nutraukti.
Bičių pikis - natūralus antibiotikas. Jis stiprina imuninę sistemą, naikina bakterijas, virusus, grybelius, gydo uždegimus, pūlingas odos ligas.
nuo gerklės skausmo
10 g bičių pikio užpilti 100 g spirito. Suplakti ir laikyti kambario temperatūroje. Po trijų dienų juo galima skalauti gerklę, įlašinus kelis lašus tinktūros į šiltą vandenį.
sergant gripu
Šaukštas aviečių ar liepų medaus,
šaukštas juodųjų serbentų uogų,
šaukštas aviečių uogienės,
šaukštas šermukšnių uogų.
Mišinį užpilti litru vandens, palaikyti 15 minučių ir gerti 3 kartus per dieną, po 0,5 stiklinės prieš valgį.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę