Veidrodžio atspindys: realybė gąsdina
Pastaruosius dvylika metų Karyn savo kūnu ir siela rūpinasi itin sąžiningai ir reguliariai. Tam, kad įrodytų, jog kiekvienas iš mūsų gali pasikeisti ir būti sveikas, Karyn atidarė žalaivalgių restoraną ir išleido knygą apie gyvą maistą.
„Aš valau savo organizmą, valgau veganišką maistą. Mano manymu, gyvulinės kilmės produktai yra kenksmingi. Be to, nevartoju narkotikų, negeriu, nerūkau. Taip, aš irgi gėriau, kai buvau 40–45– erių, bet pamačiusi save veidrodyje, pasidaviau. O taip, galėčiau papasakoti daug dalykų, kuriuos dariau. Ne visada gyvenau taip, kaip dabar“, – juokiasi žaliavalgė amerikietė.
Moteris prisipažįsta, kad ilgus metus ji nevengė taurelės ar cigaretės, tačiau vieną dieną suprato, kad šitaip savęs žaloti negalima. Juo labiau kad jų šeimoje moterys ir taip nepasižymėjo gera sveikata.
„Aš buvau labai nelaiminga, buvo ir negalavimų. Be to, visos mano šeimos moterys mirė labai jaunos. Mama – 46-erių, močiutė – 50-ties, prosenelė – 60-ties. Ir kai pajutau, kad mano sveikata nėra visiškai gera, pradėjau save mokyti ir rūpintis savimi.“
Kosta Rikoje kvaišalus keičia žalieji kokteiliai
Lietuvoje vykusioje konferencijoje apie gyvą maistą, mitybos paslaptis, kurias įminus galima ilgai ir sveikai gyventi, dalyvavo daugybė medikų, mitybos ekspertų iš įvairių pasaulio šalių. Iš Kosta Rikos atvykęs lietuvis Viktoras Kulvinskas taip pat sakė, kad jis beveik visą gyvenimą buvo ligotas, kovojo su vėžiu, artritu.
„Pakeičiau savo gyvenimo būdą ir ėmiau akyse keistis. Prieš tai mano oda buvo tiesiog baisi, kovojau su artritu. Tačiau viską lėmė maisto pasirinkimas.“
Ilgus metus užsienyje gyvenantis lietuvis pasakojo, kad jau ir Kosta Rikoje žmonėms tiesiog nusibodo nesveikas gyvenimo būdas, ir ten pamažu prasideda perversmas.
„Mūsų krašte žmonės pavargo nuo alkoholio, tabako, narkotikų. Jiems visa tai nusibodo, tad pradėjo ieškoti kažko nauja. Dabar labai populiaru tapo valyti organizmą. O pasikeitė viskas pamačius, kokie anksčiau sveiki buvo seneliai ir kokie dabar mes esame ligoti.“
Viktoras Kulvinskas, lygindamas kostarikiečius su lietuvaičiais, sako, kad mes esam kur kas geresnės sveikatos, nepaisant sovietiniais metais išmoktų ydingų dalykų.
„Tos kartos žmonės gėrė daug alkoholio, tačiau jie valgė sveikai, todėl ir sveikata buvo geresnė. Reikia pažiūrėti žmogui į ausis ir matysis, ar gera jo sveikata. Jeigu ausies spenelis didelis, vadinasi, jis sveikas. Mano močiutės ši ausies dalis buvo nutįsusi beveik iki pečių, ir ji buvo labai stipri, turėjo gerą atmintį, nors niekada mokyklos nelankė. O dabar pažiūrėkite, ypač į vaikų ausis, speneliai vos matomi, ypač amerikiečių.“
Pasiryžote keistis – niekam nesakykite
Karyn Calabrese pritaria septyniasdešimt ketverių metų Viktorui, kad mūsų sveikata priklauso nuo to, ką suvalgome. Ir nereikia įsivaizduoti, kad termiškai neapdorotas, kitaip tariant, nevirtas ir nekeptas maistas, neskanus.
„Viskas priklauso nuo pateikimo būdo. Jūs galite mėgti mėsainius, bet jie irgi gali būti neskaniai pagaminti. Daug reikšmės turi eksperimentavimas, apie tai rašau savo knygoje, netrukus pasirodys ir antroji knyga. Tai tikrai gali būti skanu, o jei trūksta saldumo, galite maistą paskaninti, pavyzdžiui, datulėmis. Manau, kad maisto parinkimas yra svarbiausia.“
Gerti žolių kokteilius ar valgyti tik tai, kas nevirta ir nekepta, – ne kiekvienas ryžtasi, tačiau, anot Karyn, situaciją sunkina ne pats žmogus, o jo aplinka.
„Manau, kad sunkiausias dalykas – šalia esantys žmonės. Kai jūs jau pasiruošęs keistis, o aplinkiniai nori sustabdyti ir verčia jaustis nepatogiai. Jeigu jau tikrai pasiryžote, apie šį apsisprendimą niekam nesakykite. Ir jei tie žmonės klaus, kodėl to ar kito nevalgai, atsakykite, kad taip liepė gydytojas. O kai jie pamatys, kad jūs tapote sveikesni, paseks jūsų pavyzdžiu. Turite išmokti apginti save, motyvuoti, šviesti.“
Žaliavalgiai gyvena keliomis dešimtimis metų ilgiau
Karyn nesutinka su tais gydytojais, kurie sako, kad gyvas maistas sukelia riziką susirgti vėžiu. Anaiptol, amerikietė tikina, kad perdirbtuose produktuose randama kenksmingų medžiagų – nitrozaminų, kurie paskatina vėžį.
Viktoras Kulvinskas pastebi, kad nesveikas maistas išprovokuoja mūsų neigiamą elgesį.
„Žmonėms tiesiog protas pasimaišo. Čia, Kosta Rikoje, jaunimas išsitraukia peilį ir juo mosikuoja. Reikia pakeisti savo mitybos įpročius, nes kitaip žmonės negalės vieni su kitais susišnekėti.“
Keturiolika metų gydymo įstaigose nesilankanti Karyn teigia dirbanti po 16 valandų per dieną, šešias dienas per savaitę, ir jaučiasi puikiai. Anot moters, svarbiausia nors palengva pradėti žengti į priekį savo sveikatos labui. „Net jei vieną savaitę atsisakysite ankstesnių maisto produktų, pamatysite skirtumus: kaip jūs jaučiatės, kaip galvojate.“
Žaliavalgiai mano, kad žmogus galėtų gyventi iki 150 metų, jei tik susilietų su gamta ir nebandytų jos pergudrauti.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę