){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Renkamės tarą ir daržoves
Konservuotas daržoves ir vaisius geriausia laikyti stikliniuose induose. Bene dažniausia priežastis, dėl ko sugenda naminiai konservai, – nepakankamai švari tara. Pirmiausia stiklainius būtina kruopščiai išplauti, tuomet, prieš tai, kai juos pripildysite konservuotomis daržovėmis ar vaisiais, stiklainėlius būtina apie penkias minutes pasterizuoti verdančiame vandenyje. Priešingu atveju juose gali likti mikrobų, ir visas darbas nueis per niek.
Lygiai taip pat svarbu, kad stiklainiai gerai užsidarytų ir supylus konservuotas daržoves neliktų oro tarpų.
Jei į stiklainėlius supylėte savo ruošinius žiemai ir po kelių dienų pastebėjote, kad dangteliai „išsipūtė“, o viduje esantis skystis susidrumstė, tai ir yra ženklas, kad nesilaikėte būtinos švaros arba nepakankamai sandariai uždarėte konservus, ir, kad ir kaip gaila, tokius konservus privaloma išmesti.
Švaros ir higienos būtina laikytis ir ruošiant pačias daržoves. Pirma, daržovės, kurias ketinate užsikonservuoti žiemai, neturėtų būti pernokusios. Šykštus moka du kartus: jei į stiklainius užraugsite peraugusius agurkus, gavę rūgštelės, jie staiga nepasidarys skanūs ir traškūs lyg mažučiai.
Tas pats ir su neprinokusiais vaisiais: net ir įdėjus daugiau cukraus jie vis tiek liks neskanūs. Na, o jei pasirinkote šviežių tinkamai prinokusių daržovių ir vaisių, juos, kaip ir stiklainius, būtina kruopščiai nuplauti. Nešvarios daržovės taip pat gali būti sugedusių konservų priežastis.
Ir dar viena taisyklė, kurią būtina atsiminti, – konservuoti galima tik rūgščius produktus. Taigi jei norite pasigaminti moliūgų, morkų ar kriaušių (nerūgščių produktų) konservų, būtinai juos papildomai „parūgštinkite“, kitaip jie net ir gaminti su cukrumi užkonservuoti nesilaikys. Tokiu atveju rekomenduotina dėti papildomos rūgštelės (pavyzdžiui, citrinos) arba saldžiąsias daržoves ir vaisius konservuoti kartu su rūgščiais (svarainiais, obuoliais ir t.t.). Čia galioja viena taisyklė: kuo daugiau rūgštelės naminiuose konservuose, tuo jie geriau išsilaiko, mat rūgštelė stabdo mikroorganizmų dauginimąsi. Priešingu atveju stiklainėlyje gali atsirasti botulizmo bakterijos, kurių plika akimi nepamatysi, o jos gali sukelti negrįžtamų neigiamų pasekmių.
Jei yra bent mažiausia abejonė, kad naminiuose konservuose gali būti per mažai rūgštelės ir galėjo atsirasti botulizmo bakterijų, prieš vartojant indelio turinį, atidarytą stiklainį 10-16 minučių būtina pavirti puode su vandeniu.
Paruošimo būdai
Pasterizavimas. Dažniausiai daržovės ir vaisiai žiemai saugomi juos termiškai apdorojant (pasterizuojant). Mažai rūgščias daržoves, pvz., žirnius, jau reikia sterilizuoti, pasterizacijos joms neužtenka. Tačiau sterilizacijai reikalingi autoklavai, kurių namuose nedaug kas turi.
Paprastai pasterziuojant gaminamos sultys, padažai ar daržovės.
Stiklainiai norimomis gėrybėmis pripildomi beveik iki viršaus (paliekant maždaug poros centimetrų tarpelį), indelis sandariai užsukamas ir stiklainis įstatomas į puodą su verdančiu vandeniu ir kaitinamas nuo 10 minučių iki valandos, priklauso nuo stiklainio dydžio ir turinio.
Karštas pilstymas. Tokiu būdu paprastai saugomos nepjaustytos daržovės. Šis metodas itin paprastas: daržovės sudedamos į švarius indus ir užpilamos verdančiu vandeniu, uždengiamos ir palaikomos apie 5 minutes. Vėliau vanduo nupilamas, vėl užverdamas ir supilamas atgal į indus. Tas pats kartojama ir trečią kartą, tačiau dabar stiklainiai nedelsiant uždengiami, sandariai užsukami ir sustatomi dangteliais žemyn, kol ataušta.
Sušaldymas. Kitas šiuo metu itin populiarus ir iš tikrųjų vienas iš vertingiausių konservavimo būdų saugoti daržoves ir vaisius (ypač uogas) žiemai – šaldymas, tačiau ir čia yra tam tikros taisyklės. Pirmiausia daržoves ir vaisius (ypač uogas) reikia kruopščiai nuplauti ir nusausinti ar išdžiovinti, jei reikia – supjaustyti kąsnio dydžio gabaliukais. Tuomet jie nedideliu sluoksniu paskleidžiami šaldymo kameroje ir tik maždaug po pusvalandžio juos galima iš ten išimti ir dėti į indą ar maišelį, kuriame jie ir toliau bus laikomi šaldiklyje.
Priešingu atveju, jei sukišite daržoves ar uogas į šaldymui skirtus indus iš karto dar kambario temperatūros, vėliau, kai norėsite pasimėgauti rudens gėrybėmis, turėsite tik „pliurzę“, o šaldant nedideliais sluoksniais uogos ir daržovės išlieka birios.
Džiovinimas. Šiuo metu prekybos centruose galima nusipirkti pačių įvairiausių vaisių ir daržovių džiovyklių, padedančių išsaugoti rudens gėrybes žiemai.
Lygiai taip pat šį metodą (džiovinimą) galima naudoti ir turint paprasčiausią orkaitę, tiesiog džiovinimo procesas gali užtrukti kiek ilgiau.
Prieskonines žoleles, jei neturite specialios džiovyklės, galite džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje. Prieskoninių daržovių negalima džiovinti aukštesnėje negu 40°C temperatūroje, nes išgaruos kvapnumą ir biologinę vertę suteikiantys eteriniai aliejai.
Rauginimas. Raugintų agurkų, burokėlių ar kopūstų receptu su jumis tikrai gali pasidalinti mama ar močiutė, tokiu būdu daržoves žiemai šeimininkės ruošia jau šimtus metų. Daržovės ar grybai paprastai rauginami medinėse statinėse, tačiau galima naudoti ir stiklinę tarą. Produktai į indą sudedami kuo talpiau, tuomet užpilami sūrimu (druskos ir vandens tirpalu) ir kelias dienas laikomi kambario temperatūroje. Vėliau indą galima išnešti į vėsią patalpą arba daržoves galima perpilti į švarius stiklainius, užpilti tuo pačiu sūrimu ir saugoti kaip paprastus konservus (beje, tokiu atveju būtina pasterizuoti).
Kai kurie mitybos specialistai ypatingai vertina raugintas daržoves, nes jose yra mūsų organizmui labai reikalingų pieno rūgšties bakterijų. Rauginimas yra vienintelis konservavimo būdas, kuris nenaikina bakterijų, o tik sudaro nepalankias sąlygas nepageidautinų bakterijų vystymuisi ir skatina palankių pieno rūgšties bakterijų dauginimąsi.
Marinavimas. Daržoves marinuojant paprastai naudojamas actas, tačiau produktai bus kur kas sveikesni, jei juos marinuosite naudodami citrinų rūgštį. Įprastai marinatas ruošiamas iš vandens, citrinos rūgšties, druskos, cukraus ir prieskonių. Marinatu užpiltos daržovės konservuojamos karšto pilstymo būdu arba pasterizuojant.
Sūdymas. Tai taip pat anksčiau itin populiarus būdas, padėjęs išsaugoti daržoves ir mėsą dar tuomet, kai nebuvo šaldytuvų. Tačiau šiais laikais gydytojai šiuo būdu saugoti daržovių ar mėsos nerekomenduoja, mat tai nėra sveika, nes naudojama itin daug druskos.
Virimas. Tokiu būdu gaminamos uogienės ir marmeladai, daržovių tyrės ar padažai.
Saugojimas
Naminiai konservai puikiai išsilaiko kambario temperatūroje. Nereikėtų jų laikyti pernelyg šiltoje patalpoje ar netoli radiatorių, nes net jei konservus pagaminote tinkamai ir juose nesidaugins bakterijos, šiluma vis tiek skatina kai kuriuos cheminius ne itin naudingus procesus.
Lygiai taip pat konservuotų daržovių ar vaisių nereikėtų laikyti pernelyg šaltose patalpose (pavyzdžiui, žiemą balkone). Pirmiausia, jei stiklainio turinys sušals, vėliau atšildytas jis praras skonį (daržovės ir vaisia neteks dalies sulčių), be to, šaltyje stiklainiukai gali paprasčiausiai sutrūkinėti.
Geriausia naminius konservus saugoti nuo +1 iki 15 laipsnių (sūdytus ar raugintus produktus – iki 10 laipsnių) tamsiame sausame rūsyje ar sandėliuke (jei patalpa drėgna gali surūdyti dangteliai).
Konservų nereikėtų laikyti šviesoje.
Konservuojame daržoves paprastai tam, kad jos kuo ilgiau išsilaikytų ir būtų tinkamos vartoti. Tačiau ir čia nereikėtų piktnaudžiauti. Pirmiausia, ilgainiui naminiai konservai tampa nebe tokie skanūs ir vertingi, be to, juos laikyti galima taip pat ne amžinai, geriausia suvartoti per metus daugiausia – dvejus. Na, o jei nenorite rymoti prie stiklainiuko mąstydami, kada gi jį gaminote, ant stiklainiuko užklijuokite lapelį su tikslia data. Aš dar užklijuoju ir receptą, pagal kurį ruošiau vaišes žiemai, tuomet, jei konservai itin skanūs, kai ruošiu naujus, nebereikia sukti galvos, pagal kokį gi receptą gaminti.
Konsultavo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę