){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nors, girdėdami indinio svogūno pavadinimą, manome, kad jo gimtinė yra Indija, – tai nėra tiesa. Šis augalas yra kilęs ne iš Indijos, o iš Pietų Afrikos.
Indinis svogūnas (Ornithogalum caudatum) turi gana didelę šviesiai žalios spalvos svogūno galvutę. Lapai – diržo formos, svogūno galvutės viršuje sudarantys vamzdelį. Augalas žydėti pradeda 2–3 gyvenimo metais, žydi išleisdamas stambią strėlę – žiedynkotį, kurio gale yra kekė, sudaryta iš baltai žalsvų žiedų.
Šis hiacintinių (Hyacinthaceae) šeimai priklausantis gražiai žydintis augalas turi ir vaistinių savybių.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Reabilitacijos skyriaus Fitoterapijos laboratorijos vedėjas Juozas Ruolia pastebi, kad indinio svogūno vaistines savybes visų pirma lemia terpenai, kurių šis augalas daug turi. Tuo jis panašus į česnaką, ropę, agavą, paprastą svogūną – visi šie augalai turi terpenų, kurie veikia keturias uždegimo malšinimo fazes. Terpenai visų pirma dirgina reflektoriškai, tai sudaro galimybes kraujui geriau pritekėti.
Pasak J. Ruolios, indinis svogūnas vartojamas visų pirma išoriškai – sąnariams, kitoms skaudamoms vietoms trinti, kompresams daryti, nes jame yra nuodingųjų medžiagų. Tuo jis ypač panašus į agavą – jos preparatai gali neblogai slopinti uždegimus, turi ir kitokio gydomojo poveikio, tačiau nepatariama jų gerti, galima vartoti tik išoriškai.
Paprastai vaistams naudojami augalo lapai. Jų gleivėse esantys terpenai ir alkaloidai skatina kraujo tekėjimą į skaudamas vietas, suteikia nuskausminamąjį poveikį. Taigi indinio svogūno lapai naudojami gydant galvos skausmus, radikulitą, podagrą, artritą, artrozes, sumušimus, vabzdžių įkandimus, herpesą (pūslelinę).
Dažniausiai naudojami švieži patys seniausi augalo lapai. Jie nupjaunami nuo augalo, supjaustomi apie 2 cm ilgio lapo gabalėliais ir jais trinama skaudama vieta. Taip pat iš indinio svogūno galima pasigaminti lapų košelę, sulčių (košelė išspaudžiama pro marlę), užpilą, nuovirą, spiritinę trauktinę, o, sumaišius sultis ar košelę su vazelinu, – tepalą.
Pietų Afrikoje indinis svogūnas buvo naudojamas panašiai kaip šviežių alavijų sultys nuo saulės ar kitų rūšių nudegimų gijimo procesui pagreitinti. Jis taip pat veiksmingas įkandus vabzdžiui ir nuo kai kurių tipų bėrimų. Indinis svogūnas naudotas ir sirupui nuo kosulio gaminti.
Šiuolaikinėje medicinoje su indiniu svogūnu yra gaminamų tinktūrų, balzamų, kremų nuo nudegimų, bėrimų. Šio augalo įeina ir kai kurių vaistų, gerinančių širdies veiklą, mažinančių padidėjusį kraujo spaudimą ir gerinančių inkstų funkciją.
Tačiau medicininė literatūra pabrėžia, kad indinis svogūnas yra toksiškas. Nustatyta, kad žmonės, kurie augina daug indinių svogūnų, dažniau serga įvairiais dermatitais. Norintiesiems gydytis šio augalo lapų preparatais primenama, kad jo sultys yra ir nuodingos, todėl prieš gydydamiesi turėtumėte pasitarti su gydytoju.
Kartu pastebima ir tai, kad vaistai nuo nuodų dažnai skiriasi tik... suvartotu kiekiu.
Biologė vilnietė žolininkė Gražina Gaidienė indinį svogūną augino beveik dešimtmetį. Iš jo lapų darė įvairius antpilus ir tepalus nuo sąnarių skausmo. Šiuos gydomuosius darydavo tik su pirštinėmis – mat šis augalus laikomas nuodingu. „Indinio svogūno preparatų nepatariama gerti, juos galima vartoti tik išoriškai“, – pabrėžė G. Gaidienė. Prieš ruošiant šio augalo vaistinius preparatus, lapus patariama palaikyti bent kelias dienas šaldytuve.
Pašnekovė pastebėjo, kad indinis svogūnas labai nereiklus. Jis gali augti namuose ant palangės greta gėlių, tik laistyti jo dažnai nereikia. Literatūroje pastebima, kad indinį svogūną auginti nė kiek ne sudėtingiau negu paprastąjį. Šiltuoju metų laiku tai galima daryti darže ar sode, o šaltuoju – kambaryje ant palangės. Esą tai pradedančiojo gėlininko džiaugsmas, nes gali atleisti daug klaidų: pamiršimą palaistyti, laikymą be šviesos, dėl neatsargumo aplamdytus, nuplėštus lapus ir t.t.
O pabaigoje grįžkime prie klausimo, ar verta namuose auginti indinį svogūną. Pasak fitoterapeuto J. Ruolios, tai nėra pats reikalingiausias ir universaliausias namuose auginamas vaistinis augalas, tačiau jis gali padėti sąnarių skausmų kamuojamiems žmonėms.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę