Pagal gavybos būdą druska yra skirstoma į tris rūšis: jūros, iškasamą ir vakuuminę.
Istoriškai seniausias gavybos būdas – tai druska iš jūros bei kitų druskingų antžeminių bei požeminių šaltinių. Vakuuminei druskai gauti kaip pradinė žaliava gali būti naudojama iškasama arba jūros druska. Šios druskos sūrymas yra išvalomas nuo nepageidaujamų priemaišų ir išgarinamas vakuume. Iš visų trijų druskos rūšių vakuuminė druska – tai labiausiai perdirbtas, chemiškai švarus produktas, be jokių priemaišų, taip pat be žmogaus organizmui naudingų mikro- ir makroelementų. Vakuuminė druska yra labai balta ir nepaprastai smulki – pilant teka lyg smulkutis sausas smėlis. Daugiausia šios druskos sunaudojama pramoniniams tikslams (chemijos pramonėje, vandens valymo įrenginiuose), o ypatingo išvalymo laipsnio – farmakologijoje.
Lietuvos rinkoje druską pasirinkti nėra taip sudėtinga kaip, pavyzdžiui, Japonijoje, kur vartotojui siūloma apie 300 rūšių valgomosios druskos, besiskiriančios savo sudėtimi, paskirtimi, net kristalų forma. Pasaulyje populiarios druskos su kalcio, magnio, kalio, geležies junginiais, net vitaminais. Žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, rekomenduojama vartoti druskas, kuriose 20-40 proc. natrio chlorido pakeista kalio chloridu. Tokio tipo natūralios kilmės druskos gaunamos Islandijoje iš geoterminių gręžinių.
Analogiškos sudėties druskos yra gaminamos ir dirbtinai sumaišius atskiras sudedamąsias dalis. Tokių profilaktinės paskirties druskų jau galima nusipirkti ir Lietuvos parduotuvėse. Kai kuriose šalyse, esant fluoro trūkumui, rekomenduojama vartoti druską su šiuo mikroelementu. Lietuvoje fluoro trūksta tik kai kuriuose regionuose, todėl visuotinai vartoti fluoruotą druską, priešingai negu joduotą, nėra rekomenduojama.
Jodas – tai mikroelementas, būtinas normaliam žmonių skydliaukės funkcionavimui. Kai jodo trūksta, sutrinka hormonų, palaikančių normalią organizmo medžiagų apykaitą, gamyba. Įrodžius, kad jodo trūkumas yra daugelio ligų priežastis, pasaulyje jau nuo 1920 metų buvo bandoma joduoti vandenį, pieno produktus, duoną, aliejų bei druską.
Pasaulinė sveikatos organizacija siūlo paprasčiausią ir pigiausią problemos sprendimą – visuotinai maistui gaminti vartoti tik joduotą druską. Kodėl pasirinkta būtent druska? Todėl, kad druska – tai produktas, į kurį nesudėtinga ir nebrangu pridėti kalio jodato ir kurį kasdien vartoja visi visuomenės sluoksniai. Joduota druska neturi pašalinio kvapo bei skonio, vartojama tiek kasdien gaminant maistą, tiek konservuojant.
Lietuva priklauso prie šalių, kur jodo trūkumas yra palyginti nedidelis, tačiau jis egzistuoja. Lietuvos respublikinis mitybos centras, vykdydamas jodo trūkumo likvidavimo programą, rekomenduoja vartoti joduotą druską, kurioje jodo yra 30-40 mg/kg. Kasdienis valgomosios druskos su jodu (kalio jodatu) vartojimas – tai paprasčiausias, pigiausias ir efektyviausias jodo trūkumo sukeltų negalavimų pašalinimo būdas.
Anksčiau kurį laiką vyko ginčai, kenkia žmogui druska ar ne ir kokią įtaką ji daro organizmui.
1986 m. buvo patvirtinta ir pradėta vykdyti labai plati pasaulinė tiriamųjų darbų programa “Interdruska”, kuri turėjo galutinai atsakyti į iškeltus klausimus. Joje dalyvavo 52 mokslinio tyrimo centrai iš 32 šalių. Susumavus tyrimų duomenis, buvo padaryta išvada, kad nėra jokio rimtesnio pagrindo rekomendacijoms atsisakyti druskos vartojimo sveikiems žmonėms. Didesnis valgomosios druskos vartojimas laikomas vienu iš hipertenzijos rizikos veiksnių, o jos vartojimo sumažinimas yra viena iš nefarmakologinių priemonių (kartu su svorio reguliavimu, alkoholio vartojimo, rūkymo sumažinimu bei fiziniu aktyvumu) hipertenzijos problemai spręsti.
Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, didesnis druskos vartojimas (20 g per dieną) skatina kalcio išsiskyrimą iš organizmo, o tai gali būti vienas iš osteoporozės vystymosi rizikos faktorių. Sveikiems žmonėms per dieną mūsų klimato zonoje rekomenduojama vidutiniškai suvartoti apie 6 g druskos.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę