){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kai mažylis jau valgo vaisių tyreles, daržovių ir kruopų košes, į valgiaraštį galima įtraukti ir mėsą. Mėsa rekomenduojama kūdikiui nuo 7 mėnesių, nes būtent šiame amžiuje išsenka geležies atsargos, kurias vaikas buvo gavęs iš mamos nėštumo metu. Jei mažylis nenori valgyti mėsos, derėtų neskubėti, neversti valgyti, o naują produktą duoti palaipsniui. Vaikas prie naujo skonio gali pratintis keletą dienų ar net savaičių. Rekomenduojama bandyti įvairius mėsos ir daržovių ar kruopų derinius, ypač su tais produktais, kuriuos mažylis jau pamėgęs.
Mažiems vaikams rekomenduojama jaunų gyvūnų mėsa (veršiena, kalakutiena, triušiena), nes ji lengviau virškinama ir pasisavinama, kadangi tokioje mėsoje mažiau jungiamojo audinio ir daug lengvai pasisavinamų baltymų. Triušienoje riebalų nedaug, tačiau daug baltymų, ląstelienos bei nesočiųjų rūgščių. Triušiena ypač rekomenduojama alergiškiems vaikams, nes retai sukelia alergines reakcijas. Jautienoje yra daugiau geležies, todėl ji naudinga esant anemijai susijusiai su geležies stoka organizme, tačiau kūdikiams labiau rekomenduojama veršiena. Švelni vištos mėsa gerina skrandžio veiklą. Mėsą geriausia pirkti parduotuvėse, kuri yra patikrinta veterinarų ir iki pardavimo tinkamai laikyta. Nei mažiems, nei vyresniems vaikams mitybos specialistai nerekomenduoja patiekti „greitų“ mėsos gaminių: dešrelių, mėsainių, mėsos pusgaminių. Tėvai turėtų atrasti laiko pasirūpinti tinkama vaiko mityba.
Daugiausiai naudingų maistinių medžiagų mėsa išsaugo, jei yra verdama ar troškinama garuose. Iki 3 metų vaikams rekomenduojama tik virta mėsa (tradiciniu būdu arba garuose), o rūkytos ir keptos mėsos galima pradėti duoti tik nuo 3 metų. Į vaikų valgiaraštį geriau įtraukti tik šviežią mėsą, o patiekalus ruošti geriausiai vienam kartui. Jei patiekalui ruošti naudojama šaldyta mėsa, tai ji turėtų būti atšildoma palengva ir pakartotinai nebeužšaldoma. Ruošiant patiekalus iš mėsos, mėsą rekomenduojama virti stambesniais gabalais, kad išliktų kuo daugiau maisto medžiagų. Ji turėtų būti verdama pasūdytame vandenyje, nerekomenduojami jokie kiti prieskoniai, nebent natūralios prieskoninės žolelės (petražolės, krapai) Virti rekomenduojama ant silpnos ugnies. Gerai išvirta mėsa turi būti minkšta ir sultinga.
Gerai išvirta mėsa kūdikiams sumalama arba pertrinama, kad būtų kaip tyrelė, be gumuliukų, t.y. homogenizuota. Sutrintą mėsytę geriausiai patiekti su paruošta daržovių tyrele arba grūdų košėmis. Netinka ją valgyti su riebiomis pieniškomis košėmis. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (apie 8–9 mėnesį), maltos mėsos ar paukštienos labai sutrinti nevertėtų.
Vyresniems vaikams galima pasiūlyti marinuotos mėsos patiekalų, tačiau derėtų nepamiršti, kad marinatas turi būti švelnus, pavyzdžiui, kefyro, citrinos sulčių, druskos ir pipirų.
Nerekomenduojama vaikams prie mėsos patiekalų patiekti padažus. Koncentruoti pomidorų padažai ar riebūs majonezo padažai vaikams netinka, nes skatina stemplės uždegimus, atsirūgimus, virškinimo sutrikimus.
Kūdikis turėtų suvalgyti apie 20–30 g mėsos, vyresnis vaikas – ir iki 100 g mėsos per dieną. Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą. Geriau, kai mėsos rūšis yra kaitaliojama: kelis kartus per savaitę.. Dažnai tėvai mano, kad vaikui suvalgius dvi dešreles per dieną, jau patenkinama rekomenduojama mėsos norma. Deja, „greitai“ paruošiami mėsos patiekalai ne tik nenaudingi, bet ir dėl juose esančių maisto priedų skatina vaiko apetitą ir alkio jausmą.
Mėsos sultinys kūdikiams ir mažiems vaikams nerekomenduojami, nes gali sukelti alergiją. Tačiau mėsos sultiniai naudingi gastritu sergantiems vaikams ir tiems, kuriems yra mažas skrandžio rūgštingumas. Nedidelį sultinio kiekį, jeigu sultinys neriebus, galima įpilti į daržovių ar kruopų košę su mėsa.
Pirmoji mėsos tyrė
50 g virtos mėsos/paukštienos
1 arbatinis šaukštelis nerafinuoto aliejaus be jokių priedų
druska su jodu
Išvirtą šiltą mėsą/paukštieną 2–3 kartus permalkite pro tankų mėsmalės sietą. Sumaltą mėsą perspauskite per verdančiu vandeniu perlietą sietelį. Įdėkite aliejaus ir kruopščiai išmaišykite. Į šviežiai pagamintą daržovių tyrę įmaišykite 2 arbatinius šaukštelius mėsos tyrės, po 2–3 dienų – 4 šaukštelius. Taip mėsos kiekį didinkite iki visos porcijos, t.y. 30–50 g vienam kartui (kartu mažinkite daržovių tyrės kiekį).
Vaikiška tyrelė su veršiena
200 gramų veršienos
3 bulvės
2 vienetai petražolių šakelių
1 morka
3 žiedinių kopūstų žiedeliai
Išvirkite veršiuko mėsą, atskirai išvirkite bulves, morkas ir žiedinio kopūsto žiedelius. Baigiant virti daržovėms, suberkite susmulkintus petražolės lapelius. Išvirtą mėsą ir daržoves gerai sutrinkite smulkintuvu.
Mėsos suktinukai su slyvomis
500g kiaulienos/veršienos nugarinės arba kumpio
džiovintų slyvų
aliejaus
druskos
stiklinė karšto vandens
Mėsą supjaustykite plonai griežinėliais, išmuškite, pabarstykite druska. Ant mėsos dėkite nuplautas džiovintas slyvas, susukite ir persmeikite mediniu dantų krapštuku, kad neišsivyniotų. Užpilkite karštu vandeniu iki pusės ir troškinkite ant nedidelės ugnies. Patiekti su šviežiomis ar troškintomis daržovėmis.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę